Pasaulyje slopstant omikron atmainai, kuria užsikrėtė didelė dalis pasiskiepijusių ar jau anksčiau kitomis COVID-19 atmainomis persirgusių žmonių, imta svarstyti apie pandemijos pabaigą. Nors šis optimistinis scenarijus yra vis labiau girdimas, viruso galimybė mutuoti, pasak mokslininkų, išlieka.
Kelios valstybės jau ėmė skiepyti nuo COVID-19 ketvirtąja doze. Šio sprendimo vėliavnešiu tapo Izraelis. Šalyje rekomenduojama pasiskiepyti nuo koronaviruso visiems, kurie yra vyresni negu 18 metų.
Kelios Skandinavijos valstybės ketvirtąja doze skiepija rizikos grupių atstovus – vyresnius, imunosupresuotus gyventojus.
Lietuvoje apie tai plačiau nekalbama. LRT.lt kalbinti specialistai sako, kad apie tai buvo kalbėta Sveikatos ekspertų taryboje prie Vyriausybės, tačiau tokio sprendimo priėmimas buvo nukeltas neribotam laikui.
Šio sprendimo motyvus LRT.lt paaiškino Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) profesorė Aurelija Žvirblienė. Ji atskleidė, kad aiškios ketvirtos vakcinos dozės naudos dar nėra pastebėta.
„Nėra oficialių sprendimų iš Europos vaistų agentūros (EVA) ar Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), jokių rekomendacijų nėra gauta. Duomenys, kuriais dabar remiamasi skiepijant ketvirta doze, nėra įtikinantys.
Taip, ji pakelia antikūnų lygį, tačiau apsauginis poveikis yra trumpalaikis, o norėtųsi, kad vakcinacija suteiktų ilgalaikę apsaugą. Lietuvoje tie sprendimai artimiausiu metu neturėtų būti priimti“, – tvirtina profesorė.
Duomenims parodžius, kad omikron atmainai anksčiau įgytas imunitetas persirgus arba pasiskiepijus nėra rodiklis, skirtingos farmacijos kampanijos ėmėsi tobulinti savo jau sukurtas vakcinas, pritaikant jas priešintis prieš omikron spyglio baltymą.
Europos Komisija turi sudariusi sutartį su „Pfizer“, kurioje kalbama apie didelius vakcinų kiekius. A. Žvirblienė sako, kad Lietuvai aktualiausios būtent šio gamintojo vakcinos. Vis dėlto sprendimas turėti vakciną tik prieš omikron atmainą, anot specialistų, kelia abejonių. Mokslininkai sako, kad visuomenei naudingesnė būtų dvivalentė vakcina, kuri kovotų ir prieš omikron, ir prieš delta.
„Moderna“ išbando dvivalentę vakciną, kuri yra nukreipta prieš delta ir omikron atmainas. Specialistai mano, kad tokia vakcina būtų tikslingesnė“, – pabrėžia A. Žvirblienė.
Profesorė atkreipia dėmesį ir į „Pfizer“ vykdomus klinikinius tyrimus. Pasak jos, tyrimų apimtys neleis padaryti aiškių vertinimų, kurie būtų statistiškai patikimi, dėl vakcinos veiksmingumo. A. Žvirblienė kelia ir platesnį klausimą – ar vakcina apskritai yra reikalinga, jeigu tiek daug žmonių jau persirgo omikron?
„Koks bus vakcinos aktualumas? Persirgimo lygis yra tikrai didelis, daug žmonių, kurie buvo skiepyti, persirgo, jie turės imunitetą persirgę ir pasiskiepiję“, – abejonių neslepia VU GMC atstovė.
Specialistai visame pasaulyje teikia gana optimistines prognozes dėl pandemijos pabaigos. Pasak jų, omikron banga daugelyje šalių buvo didelė ir smarki. Tai leido imunitetą įgyti ir tiems, kurie anksčiau nesiskiepijo. Tai reiškia, kad viruso plitimo ribos yra smarkiai suvaržytos, nes daugybė gyventojų jau yra įgiję apsaugą prieš virusą.
„Tas persirgimas ir įgytas atsparumas efektyviai stabdo viruso plitimą. Žinoma, turime ir ligoninėje sergančių žmonių, tačiau čia daugiau patenka ne dėl COVID-19, bet su COVID-19”, – akcentuoja profesorė.
Ji atkreipia dėmesį, kad mažėja galimybių virusui mutuoti, nes, virusui dauginantis, didėja tikimybė jam keistis. Šiuo metu plitimui slopstant, galimybių virusui evoliucionuoti taip pat mažėja. Vis dėlto profesorė pabrėžia, kad virusas gali keistis taip, kad jo nepažins nei vakcinų sukurtas imunitetas, nei apsauga, įgyta persirgus.
„Panašu, kad virusas, norėdamas išgyventi, gali taip pakeisti antigeninę struktūrą, kad išvengs omikron kurto imuninio atsako. Drauge vengdamas ir vakcinų imuniteto. Tad gali atsirasti dar naujesni viruso variantai“, – svarsto mokslininkė.
A. Žvirblienė teigia, kad išlieka grėsmė, jog virusas peršoks iš gyvūnų į žmones. Tokia viruso atmaina galėtų būti labai pavojinga, nes bus mums dar nepažinta. Vis dėlto profesorė žvelgia optimistiškai – kone absoliuti mokslo bendruomenės dauguma sako, kad virusas cirkuliuos, tačiau ryškaus pavojaus nekels.
„Virusas vis dar cirkuliuos, kels protrūkius šaltojo sezono pradžioje, tačiau rimtos situacijos, kokia buvo pandemijos pradžioje, tikrai nebebus. Įgytas imunitetas vis tiek užtikrins tam tikrą apsaugos lygį nuo viruso“, – sako mokslininkė.
