Dalis Europos valstybių per pastarąsias savaites nusprendė, kad omikron atmaina nebekelia grėsmės jų sveikatos apsaugos sistemoms, tad atšaukė paskutiniuosius galiojusius ribojimus. Omikron ligos eiga taip pat nebėra tokia sudėtinga, kokia buvo delta. Viešojoje erdvėje imta svarstyti, ar COVID-19 dar netapo sezonine liga. Vis dėlto LRT.lt kalbinti ekspertai sako, kad džiaugtis – dar anksti.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkas, virusologas Gytis Dudas LRT.lt sako, kad liga vis dar kelia pavojų, ypatingai tiems, kurie nesiskiepijo ir nepersirgo.
„Valstybės, atsisakančios ribojimų, greičiausiai yra pasiskaičiavusios ir nusprendusios, jog jų visuomenių imunizacija yra pasiekusi tokį lygį, kuris nebekels sveikatos apsaugos paslaugų prieinamumo krizės“, – skirtingų Europos valstybių sprendimus atsisakyti paskutiniųjų ribojimų aiškina G. Dudas.
Vis dėlto jis priduria, kad omikron banga jau kažkiek primena daugiau sezoninį susirgimą dėl to, kad sveikatos apsaugos sistema nėra perkrauta.
„Tačiau iš kitos pusės, omikron bangos metu stebimas mirtingumas, kuris yra apie 200–300 mirčių per savaitę, daugelį kartų viršija tai, kas būtų įprasta stipresnei gripo epidemijai – iki 30 mirčių per metus.
Sprendžiant iš dabartinio mirčių pasiskirstymo, kur absoliuti dauguma mirštančių nuo COVID-19 nėra pilnai skiepyti, kasmetinis COVID-19 mirtingumas turėtų kristi dar žemiau, tačiau kokiame lygyje mirtingumas nusistovės, kuomet daugelis žmonių visuomenėje bus skiepyti ir/arba persirgę įvairiomis kombinacijomis po keletą kartų, šiuo metu neaišku“, – tikina mokslininkas.
Tačiau iš kitos pusės, omikron bangos metu stebimas mirtingumas, kuris yra apie 200–300 mirčių per savaitę, daugelį kartų viršija tai, kas būtų įprasta stipresnei gripo epidemijai – iki 30 mirčių per metus.
G. Dudas aiškina, kad valstybių sprendimus atsisakyti paskutiniųjų ribojimų lemia ligoninėse stebima situacija.
„Suvaldomas ligoninių lovų užimtumas, prie kurio pagalbą galima suteikti ne vien COVID-19 ligoniams, bet ir asmenims, kuriems reikia kitų paslaugų. Didžiausia dalimi tokį ligoninių užimtumą lemia visuomenės imunizacija, tą labai akivaizdžiai matėme Lietuvoje delta bangos metu 2021 m. rugpjūtį–lapkritį, kuomet prie panašių atvejų skaičių, kaip 2020 spalį–gruodį, kuri iki šiol yra mirtiniausia SARS-CoV-2 banga Lietuvoje, turėjome mažesnį mirtingumą ir minimalius ribojimus.
Nors cirkuliuojanti delta atmaina buvo ne tik dvigubai užkrečiamesnė už mirtiniausią bangą sukėlusias atmainas, bet ir vidutiniškai dažniau žmones guldė į ligonines“, – tvirtina G. Dudas.
Jis priduria, kad nevertėtų galvoti, jog omikron atmaina nebėra pavojinga.
„Žinoma, sąlyginai mažesnis vidutinis omikron atmainos sukeltos ligos sunkumas kažkiek padeda dabartinėje situacijoje, tačiau tai nereiškia, kad žmonės, užsikrėtę omikron atmaina, išvis neserga sunkiai ar nemiršta, ir vien remtis šiuo faktu priimant sprendimus nederėtų“, – tvirtina virusologas.
Kadangi SARS-CoV-2 lieka toliau cirkuliuoti žmonėse, eiliniams piliečiams, panašiai kaip su gripu, SARS-CoV-2 kels sezoninę naštą, su kuria tvarkysimės patys, su itin retais valstybės įsikišimais, pavyzdžiui, mokyklų uždarymais didesnių bangų metu.
G. Dudas priduria, kad jeigu daugiau viruso atmainų neatsiras, valstybės jau pasirengusios baigti kovą su virusu.
„Būtų galima teigti, kad dauguma šalių nebejaus pareigos saugoti savo sveikatos apsaugos sistemų, dėl minėtos aukšto lygio visuomenės imunizacijos. Jei taip pat ignoruotume įvairius SARS-CoV-2 patekimus į kitas gyvūnų rūšis, į kuriuos visgi derėtų reaguoti, daugumos valstybių kovą su pandemija išties galima laikyti baigta.
Kadangi SARS-CoV-2 lieka toliau cirkuliuoti žmonėse, eiliniams piliečiams, panašiai kaip su gripu, SARS-CoV-2 kels sezoninę naštą, su kuria tvarkysimės patys, su itin retais valstybės įsikišimais, pavyzdžiui, mokyklų uždarymais didesnių bangų metu“, – sako VU GMC mokslininkas.
Kasiulevičius: naivu tikėtis, kad neatsiras daugiau atmainų
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanas Vytautas Kasiulevičius tikina, kad COVID-19 dar kelia pavojų gyventojams.
„COVID-19 dar netapo sezonine liga, nors tam tikrus sezoniškumui būdingus svyravimus Šiaurės pusrutulyje galima įžvelgti nuo praėjusių metų. Ribojimai naikinami dėl vyraujančios omikron atmainos, kuri yra švelnesnė, negu anksčiau vyravusios originalioji Uhano, alfa ar delta atmainos. Šiuo metu daug susirgimų, tačiau didžioji rizikos grupių pacientų dalis pasiskiepijusi, intensyvios terapijos skyriai nėra perpildyti“, – pabrėžia V. Kasiulevičius.
Pasak jo, kitų valstybių sprendimus atšaukti ribojimus lemia omikron ligos eiga.
„Valstybių sprendimai susiję su ligoninių apkrovimu ir švelnesniu omikron poveikiu žmonių sveikatai. Jeigu pagalbos teikimas COVID-19 pacientams iš esmės netrukdo teikti pagalbos kitoms pacientų grupėms, ribojimus galima švelninti“, – sako medikas.
Virusas niekur nebedings. Nusistovėjus sezoniškumui daugiausiai susirgimų turėtų būti šaltaisiais mėnesiais. Galbūt vėlyvą rudenį ir žiemą. Bet labai gali būti, kad kažkiek susirgimų bus dar ilgai registruojama visais metų laikais. Tai vyks tol, kol neliks neskiepytų ar nepersirgusių asmenų.
Jis taip pat priduria, kad naivu manyti, jog virusas daugiau nebemutuos ir naujų atmainų neatsiras. Pasak V. Kasiulevičiaus, galime tik viltis, kad naujos atmainos nebus sunkesnės už omikron.
„Virusas niekur nebedings. Nusistovėjus sezoniškumui daugiausiai susirgimų turėtų būti šaltaisiais mėnesiais. Galbūt vėlyvą rudenį ir žiemą. Bet labai gali būti, kad kažkiek susirgimų bus dar ilgai registruojama visais metų laikais. Tai vyks tol, kol neliks neskiepytų ar nepersirgusių asmenų.
Reikia nepamiršti, kad persirgus kažkuriam laikui formuojasi tam tikras imunitetas, tačiau daug duomenų rodo, kad jis nėra ilgalaikis, galbūt vieni ar dveji metai. COVID-19 gali išlikti gerokai piktesniu susirgimu negu gripas vyresniems ir lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms. Logiška būtų, kad rizikos grupių pacientai, vyresni nei 50 metų amžiaus asmenys, reguliariai skiepytųsi“.
