Kasdien Lietuvoje fiksuojant vis naujus užsikrėtimo COVID-19 liga atvejų antirekordus, kitos šalys jau kalba apie pandemijos pabaigą ir paskutinių ribojimų atšaukimą. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkas Gytis Dudas sako, kad tai lemia omikron savybė plisti imunizuotose populiacijose. Vis dėlto jis priduria, kad išlieka tikimybė, jog pamatysime naujų atmainų.
„Žmonių įgytas imunitetas skiepuose naudotai atmainai, deltai ar bet kuriai kitai atmainai, kuri cirkuliavo anksčiau, nebegeba taip gerai atpažinti omikron atmainos. Ligoninių užimtumas nėra pasiekęs kritinės ribos. Pati omikron ligos eiga yra šiek tiek lengvesnė. Tai nereiškia, kad tai paprasta sloga, taip nėra, tačiau omikron atmaina užsikrėtęs žmogus vidutiniškai turės lengvesnius simptomus negu bet kuria kita atmaina“, – tikina virusų tyrinėtojas.
Pasak G. Dudo, būtent nepasiskiepiję ir nepersirgę asmenys lemia didžiąją dalį sveikatos apsaugos sistemos apkrovos.
„Iš ligoninių užimtumo akivaizdžiai matome, kad, nepaisant to, jog žmonės, kurie pirmą kartą susiduria su virusu, yra nykstanti visuomenės dalis, jie sudaro absoliučią daugumą tų, kurie yra kritinės būklės ligoninėse, ir absoliuti dauguma tų, kurie miršta.
Dėl to, kad omikron sugeba gana efektyviai plisti imunizuotoje populiacijoje, mes turime daug atvejų. (...) Žmonių, kurie gali atsidurti ligoninėse, yra palyginti mažai, nes daug žmonių yra imunizuoti“, – tvirtina mokslininkas.
Jis pabrėžia, kad kalbos, neva kadangi omikron renkasi nenužudyti savo šeimininko, tai rodo, jog tai paskutinė fazė prieš pandemijos pabaigą, neturi pagrindo.
„Vienas dalykas, kurį tenka dažnai girdėti ir kuris nėra tiesa, kad galėjome tikėtis, jog omikron nenužudys šeimininko ir panašiai. Tai kalbos žmonių, kurie nėra susipažinę su moksline literatūra. Faktas, kad žmonės, užsikrėtę koronavirusu, miršta praėjus ganėtinai ilgam laikui po užsikrėtimo ir jiems tapus neužkrečiamiems, reiškia, jog nėra jokios atrankos viruso mirtingumui“, – pabrėžia G. Dudas.
Jo teigimu, omikron atmaina nėra kilusi iš alfa ar delta atmainos. Tai nepriklausomai atsiradusi atmaina, turinti savo bruožų, leidžiančių jai plisti plačiau.
„Kada omikron buvo pastebėta pirmą kartą, ji gavo linijos pavadinimą B11529. Ganėtinai greitai buvo atpažinta, kad omikron susideda iš dviejų skirtingų linijų, kurios palyginti artimai giminingos, tačiau skiriasi spyglio baltymu. BA1 yra ta atmaina, kuri paplitusi plačiausiai, Lietuvoje irgi. BA2 buvo retesnė. Jos plitimo stebėti negalėjome dėl tam tikrų genomo savybių.
Šiuo metu BA2 sukelia vis daugiau atvejų Danijoje. Dėl to nerimaujama, kad BA2 turi šiokį tokį perdavimo pranašumą prieš BA1. Todėl jos sukeltų atvejų proporcija kyla. Ar tai atsilieps ligoninių užimtumui ar ligos sunkumui, šiuo metu nežinome, tiesiog stebime situaciją“, – teigia mokslininkas.
G. Dudas sako, kad kiekviena šalis pati sprendžia, ar jos ligoninės gali atlaikyti tą paskutinę bangą, kilsiančią atlaisvinus ribojimus, ir pasirenka, kokių veiksmų imtis.
„Šiuo metu pagrindinė su omikron susijusi problema, kurią matome Lietuvoje, yra pats faktas, kad itin didelė visuomenės dalis užsikrečia. Mes matome užsikrėtimo skaičius, jie sudaro iki kelių procentų visų amžiaus grupių populiacijos. Tai reiškia, kad dalis visuomenės atkrinta ir negali dirbti nepriklausomai nuo to, kokio sunkumo liga“, – teigia VU GMC atstovas.
Anot jo, labai sunku prognozuoti, koks galėtų būti rekordinis per parą užfiksuotas COVID-19 atvejų skaičius, nes yra per daug nežinomųjų. Vis dėlto G. Dudas sako, kad jam nerimą kelia tai, jog omikron atsiradimas nėra stebėtas.
„Man didesnį nerimą kelia ne pati omikron atmaina, o jos atsiradimo istorija. Jeigu tai įvyko vieną kartą, ganėtinai tikėtina, kad gali įvykti dar kartą. Tai yra pats faktas, kad mes, aptikę pirmus omikron atvejus, jų bendros istorijos niekaip nestebėjome. Evoliuciniame filogenetiniame medyje mes matome ilgą šaką, iš kurios nėra jokių atšakų, kurias būtume pastebėję sekoskaitos būdu. Artimiausi žinomi omikron giminaičiai cirkuliavo maždaug 2020 metų viduryje. Dabartinė hipotezė, kad omikron protėvis 2020 metais pateko į kažkokį rezervuarą – imunosupresuoti asmenys, gyvūnai. Tame rezervuare sugebėjo toliau cirkuliuoti. Rezervuaras nepatenka į jokios šalies sekoskaitos programą, todėl cirkuliuoja iki pat 2021 metų spalio“, – mintimis dalijasi virusų tyrinėtojas.
Jau dabar iš JAV tyrimų matyti, kad virusas geba peršokti rūšių barjerą.
„Naujuose tyrimuose JAV buvo aptikti bent 6 šuoliai iš žmonių į baltauodegius elnius. Kai kuriais atvejais net tolesnis viruso cirkuliavimas baltauodegiuose elniuose reiškia, kad mes nuo pat pandemijos pradžios pasėjome platų daržą galimų ateities variantų, kurie ištrūkę galės kelti panašių problemų kaip omikron. Dėl visuomenės imunizacijos, tikėtina, daroma žala bus mažesnė, tačiau vėl susidursime su tokiais atvejais, kai dalis visuomenės tiesiog atkrinta savaitei ir negali dirbti. Tai nepatogus dalykas, kurį teks spręsti ateityje“, – sako mokslininkas.
Kalbėdamas apie galimą pandemijos pabaigą G. Dudas pabrėžia, kad tokių minčių buvo ir silpstant delta atmainos sukeltai atvejų bangai. Manoma, kad jeigu nebūtų atsiradusi omikron atmaina, liga būtų nusistovėjusi aukštesniu negu gripo lygiu, tačiau nebūtų tapusi pertekline našta sveikatos apsaugos sistemai.
„Atmainų numatyti negalime, galime nebent atlikti aktyvią stebėseną galimuose rezervuaruose. Pasirodė omikron, nemaža dalis net ir imunizuotų žmonių užsikrečia, tačiau jeigu matysime, kad sveikatos apsaugos sistemai nekyla grėsmė po omikron bangos ir nepasirodo kitų atmainų, būtų galima apie SARS-CoV-2 mąstyti kaip apie endeminę ligą.
Ji greičiausiai grįžtų 2022-ųjų šaltuoju metų laiku. Jeigu dar bus likę žmonių, kurie nesusidūrę su virusu, jiems galbūt reikės papildomos pagalbos, galbūt matysime šiek tiek didesnį mirtingumą, negu esame pratę matyti nuo gripo. Tačiau, jeigu nekyla problemų dėl sveikatos apsaugos sistemos perkrovos, tai galime vadinti endeminiu scenarijumi“, – svarsto virusų tyrinėtojas.
