COVID-19 pandemija pablogino europiečių psichinę sveikatą, daugėja jaunų žmonių savižudybių, tačiau, kaip rašoma EURACTIV pranešime, daugelyje šalių nėra kompleksinės nacionalinių sveikatos priežiūros institucijų reakcijos.
Gruodį Ispanijos organizacijos „Gelbėkit vaikus“ skyrius perspėjo, kad vaikų psichikos sveikatos problemų pandemijos metu padaugėjo tris kartus, 3 proc. nepilnamečių teigia turėję minčių apie savižudybę.
Savižudybė yra antra pagal dažnumą 15–29 metų amžiaus žmonių mirties priežastis – ši tendencija išsivystė per pastaruosius 13 metų. Viešos diskusijos paskatino Vyriausybę skirti 100 mln. eurų naujai psichikos sveikatos strategijai, įskaitant specialią savižudybių prevencijos telefono liniją.
Psichikos sveikatos sektorius kenčia nuo išteklių stygiaus – pacientai priversti laukti mažiausiai tris mėnesius, o 35 proc. – net iki šešių mėnesių, kad galėtų apsilankyti pas specialistą.
Kroatijoje 2020 m. bandančių žudytis asmenų skaičius šiek tiek išaugo, lyginant su ankstesniais metais, tačiau 15–25 metų amžiaus grupėje savižudybių padaugėjo 57,1 proc. Vis dėlto didžiausia rizika kyla vyresniems nei 65 metų žmonėms, kurie sudaro beveik 40 proc. visų atvejų.
Vyriausybė į tai reaguoja skatindama pagalbos linijų steigimąsi ir dalindama patarimus per vyriausybinių organizacijų tinklalapius. Remiantis „EURACTIV Croatia“ duomenimis, pastebimai išaugo paauglių poreikis naudotis tokio pobūdžio paslaugomis. Apskritai 20 proc. padaugėjo besikreipiančiųjų dėl psichikos sveikatos problemų, o didžiausias augimas fiksuotas jaunimo grupėje.
Padėtis Bulgarijoje kelia dar didesnį nerimą. Nors apskritai savižudybių skaičius nuo 2013 m. šalyje sumažėjo, didžioji dauguma pakeliančių prieš save ranką čia yra paaugliai. Remiantis „EURACTIV Bulgaria“ gauta informacija, kasmet nusižudo apie 500 žmonių, iš kurių 70 proc. yra jaunimas.
Bulgarijoje nėra valstybės remiamų savižudybių prevencijos programų, o tie, kuriems reikia pagalbos, skambina Bulgarijos Raudonojo kryžiaus kuruojama karštąja pasitikėjimo linija.
Lenkijoje savižudybių taip pat mažėja, tačiau vaikų ir paauglių nusižudo daugiau. Be to, auga ir psichiatrinės pagalbos poreikis, tačiau 20 tūkst. jaunuolių tenka vos vienas psichiatras.
Pirmaisiais pandemijos metais psichikos sveikatos problemoms spręsti Vyriausybė skyrė 3,1 proc. biudžeto lėšų. 2021 metų sausį ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis skyrė dar 48 mln. eurų vaikų ir jaunimo psichikos sveikatai gerinti. Šios lėšos kol kas dar nepasiekė tikslinių institucijų, todėl savižudybių prevencijos karštosios linijos iki šiol finansuojamos privačiomis lėšomis.
Psichikos sveikatos priežiūra teoriškai yra nemokama, tačiau sunkiai prieinama, – praktiškai jos tenka laukti labai ilgai. Daugumai šeimų sunkiai išgali mokėti už privatų gydymą.
Italijos Vyriausybė neatnaujina savižudybių duomenų nuo 2017 m. 2019 m. sveikatos priežiūros institucijos paskelbė kuriančios savižudybių ir bandymų nusižudyti stebėjimo padalinį, tačiau praėjus trejiems metams ji vis dar neveikia.
Be to, kaip pranešė „EURACTIV Italy“, Vyriausybė neseniai atmetė siūlymą pakoreguoti biudžetą, numatant „psichologinę išmoką“, kuri padėtų žmonėms gauti gydymą. 2021 m. gegužę pažeidžiamoms gyventojų grupėms, įskaitant vėžiu sergančius pacientus ir vaikus, buvo skirta apie 10 mln. eurų, tačiau lėšos dar nepaskirstytos.
Nors psichikos sveikatos priežiūra yra nemokama, tik 5 proc. iš 130 tūkst. Italijos psichologų dirba viešosiose įstaigose. Psichologų draugijos paskelbti duomenys rodo, kad 21 proc. psichologų pacientų nutraukė gydymą, nes neišgalėjo už jį sumokėti, o daugiau nei ketvirtadalis norinčių pradėti gydytis to nepadarė dėl tos pačios priežasties.
Be to, Romos vaikų ligoninės „Bambino Gesu“ ataskaitoje pažymima, kad pandemijos metu 15–24 metų amžiaus asmenų hospitalizacijų dėl savižudybių ir savęs žalojimo skaičius padvigubėjo.
Šalys, siekiančios pokyčių
Bendras savižudybių skaičius mažėja ir Slovėnijoje. Kalbant apie jaunimo savižudybes, 2020 m. nenusižudė nė vienas jaunesnis nei 14 metų asmuo, tačiau 15–24 metų amžiaus grupėje buvo stebimas atvejų augimas.
Pirmosiomis pandemijos dienomis, kai psichiatrijos skyriai pranešė apie didėjantį pacientų skaičių, Vyriausybės kampanija įgavo pagreitį. Šalyje veikia keturios nacionalinės pagalbos linijos, siūlančios pagalbą įvairaus amžiaus žmonėms, kad padėtų jiems spręsti psichikos problemas ir užkirstų kelią galimoms savižudybėms.
Nors psichikos sveikatos pagalba yra nemokama, visoje šalyje trūksta lovų ir darbuotojų, ypač kvalifikuotų padėti jauniems žmonėms.
Slovakijoje savižudybių skaičius 2020 m. buvo mažiausias per visą duomenų rinkimo laikotarpį, tačiau ir čia buvo stebimas atvejų augimas 30–50 metų amžiaus grupėje. Tai iš dalies gali būti Vyriausybės veiksmų, siekiant stiprinti psichikos sveikatos priežiūrą, rezultatas.
2021 m. vasarį Vyriausybė įsteigė psichikos sveikatos komitetą, kuris rengia reformos gaires. Yra valstybinių ir privačių psichikos sveikatos pagalbos linijų, siūlančių vaizdo skambučius arba galimybę per pokalbių svetainę susisiekti su terapeutais. Nors per nacionalinę sveikatos tarnybą galima gauti tiesioginį gydymą, laukiančiųjų sąrašai ilgi, be to, šalyje vis dar stigmatizuojami tokią pagalbą gaunantys asmenys.
Kalbant apie jaunimą, Vyriausybės karštoji linija pranešė apie penkis kartus padidėjusį skambučių srautą ir padažnėjusius prisipažinimus galvojant apie savižudybę.
Čekijoje savižudybių skaičius stabiliai mažėja nuo 1990 m., tačiau vis dar viršija ES vidurkį.
Nors pandemija iki šiol neturėjo įtakos savižudybių skaičiui, vietos ekspertai perspėja, kad netrukus tikimasi ryškaus šuolio. Situaciją dar labiau apsunkins 2–3 kartus išaugęs nuo psichikos sveikatos problemų, ypač depresijos ir nerimo, kenčiančių žmonių skaičius.
Pandemijos metu buvo inicijuoti keli projektai, skirti padėti žmonėms, susiduriantiems su psichikos sveikatos problemomis, įskaitant nemokamas nuotolines ekspertų paslaugas arba internetinius seminarus apie psichikos sveikatą.
Tuo tarpu Serbijos valdžios institucijos pranešė, kad savižudybių skaičius nedidėja ir problemų, susijusių su pagalbos teikimu tiems, kam jos reikia, šalyje nėra.
2020 m. kovą Dr. Lazos Lazareviciaus psichiatrinių ligų klinika ir Sveikatos apsaugos ministerija įkūrė telefoninės pagalbos centrą, teikiantį nemokamą psichosocialinę pagalbą visiems piliečiams ir tokiu būdu padedantį užkirsti kelią savižudybių skaičiaus augimui.
Klinikos atstovai EURACTIV.rs pranešė, kad nuo pandemijos pradžios skambučių srautas nekito. Pareigūnų teigimu, profesionali pagalba teikiama be perstojo ir pandemijos metu jokių trikdžių nebuvo.
Suomijoje pandemija neturėjo jokios įtakos savižudybių skaičiui, kuris mažėja nuo 1990 m., kai ranką prieš save pakėlė 1512 žmonių. Nors šiuo metu savižudybės Suomijoje sudaro vos 1 proc. visų mirčių, kaip ir kitose šalyse, ketvirtadalis nusižudžiusiųjų 15–24 metų amžiaus žmonės.
Pandemijos pradžioje valdžios institucijos paskelbė psichikos sveikatos strategiją, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas jaunuolių psichikos sveikatos užtikrinimui, įvairiapusėms paslaugoms ir psichikos sveikatos teisėms, įskaitant informavimą per žiniasklaidą.
Šalyje iš viso veikia 18 psichikos sveikatos pagalbos linijų, kurių kiekviena yra orientuota į tam tikrą gyventojų grupę. Organizacija „Mieli“ teigia nuo pandemijos pradžios pastebėjusi, kad padaugėjo į savęs naikinimą linkusių moterų ir santykių problemų. Be to, bendras skambučių skaičius išaugo trečdaliu iki 309 tūkst., o skambinančių jaunesnių nei 30 metų asmenų skaičius padvigubėjo ir dabar siekia 10 tūkst.
Kaip ir kitose šalyse, psichikos sveikatos paslaugos yra nemokamos, tačiau Suomijoje taip pat pakankamai ilgos laukiančiųjų eilės. Pagalbos nesulaukę pacientai kreipiasi į NVO ir privatų sektorių.
