Kasmet Lietuvoje užfiksuojama bene 3 tūkst. priešlaikinių mirčių nuo oro taršos. Pagrindinės to priežastys – gana senas ir didelis automobilių parkas ir šildymas kietuoju kuru. Vis dėlto specialistai vieningi: į oro taršos sukeliamas ligas nereikėtų žiūrėti pro pirštus – kai kurios jų baigiasi mirtimi.
Europos visuomenės sveikatos aljanso atliktas tyrimas rodo, kad didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai kasmet patiria vidutiniškai 1281 euro žalą dėl oro taršos. Minėtą sumą sudaro medicininės paslaugos, prarastos darbo dienos, kitos sveikatos išlaidos, atsirandančios dėl oro taršos.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenys rodo, kad Lietuvoje yra itin aukštas mirtingumas dėl oro užterštumo. Apskaičiuota, kad 100 tūkst. gyventojų tenka 82 mirtys dėl oro užterštumo. Šioje kategorijoje mes lenkiame net Rusiją ir Kiniją (atitinkamai 81 mirtis 100 tūkst. gyventojų).
Bimbaitė: teršalų koncentracija stipriai išauga šaltuoju metų laiku
Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė LRT.lt sako, kad Lietuvoje oro užterštumas yra vidutinis, palyginti su oro kokybės normomis.
„Kalbant atskirai apie kiekvieną teršalą, tai reikėtų paminėti kietąsias daleles, jų viršijimą fiksuojame kasmet, anglies dioksido koncentracija irgi kartais padidėja miestuose. Šie teršalai yra probleminiai.
Lyginant Lietuvą su visomis Europos šalimis apskritai, tai Lietuvos lygis yra vidutinis. Mes esame kur kas prastesnėje situacijoje, palyginti su Estija, ji yra pirmajame penketuke, Skandinavijos šalys taip pat pirmauja. Vis dėlto mes turime taršių kaimynų – gana daug atneštinės taršos gauname iš Latvijos, tai padidina bendrą užterštumo lygį, o kartais lemia ir viršijimo atvejus“, – aiškina V. Bimbaitė.
Specialistė paaiškina, kad pagrindiniai taršos sukėlėjai yra automobiliai ir kietojo kuro deginimas šildant patalpas, o pramonės įmonės, savo ruožtu, dėl griežtos kontrolės yra priverstos mažinti išmetamų teršalų skaičių.
„Tai yra pagrindinės priežastys, kodėl mūsų oro kokybės rodikliai yra tokie, kokie yra. Šaltuoju metų laiku mes fiksuojame didžiausias koncentracijas praktiškai visų teršalų.
Pramonė yra kontroliuojama, turi taršos leidimus, diegiasi naujas technologijas, joms reikalavimai nuolat griežtėja. Pavyzdžiui, privačiuose namuose nėra jokių kontrolės mechanizmų. Tai lemia, kad teršalų koncentracija stipriai išauga šaltuoju metų laiku“, – tikina Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja.
V. Bimbaitės teigimu, didžiausia oro tarša fiksuojama tose vietose, kur eismas yra intensyviausias.
„Pavyzdžiui, Vilniuje prie Kalvarijų ir Žalgirio gatvių sankryžos – čia yra pati didžiausia kietųjų dalelių, azoto dioksido koncentracija. Vis dėlto negalime sakyti, kad visas miestas yra vienodai užterštas, yra zonų, kur oro užterštumas yra didesnis, pavyzdžiui, kur intensyvus transportas, kur daugiau privačių namų, kuriuose deginamas kietasis kuras. O štai tose vietose, kur yra miegamieji rajonai – Fabijoniškės, Lazdynai, oro užterštumas yra panašesnis kaip mažesniuose miesteliuose, tarkim, Lazdynuose oro užterštumas panašus į Naujosios Akmenės“, – pabrėžia AAA atstovė.
Ji taip pat priduria, kad oro tarša skirtingų Europos ir pasaulio organizacijų yra įvardijama kaip vienas pagrindinių neigiamą įtaką žmonių sveikatai darančių veiksnių.
„Tai yra vienas pagrindinių žmogaus sveikatai įtaką darančių neigiamų veiksnių. Tą pripažįsta ir Pasaulio sveikatos organizacija, Europos Komisija, Europos aplinkos agentūra. Visi skleidžia tą pačią žinią, kad oro užterštumas yra pagrindinis neigiamas aplinkos veiksnys žmogaus sveikatai.
Europos aplinkos agentūros skaičiavimais, Lietuvoje oro užterštumas sukelia apie 3 tūkst. priešlaikinių mirčių, o visoje Europoje – apie 400 tūkst. Pirmiausia kyla problemų kvėpavimo takų sistemai, širdies ir kraujagyslių sistemai. Kietųjų dalelių sudėtis kompleksinė, jas sudaro ir sunkieji metalai, ir kitos priemaišos, jos turi poveikį visam organizmui ir sukelia neurodegeneracines ligas, tokias kaip Alzheimerio liga, turi įtakos diabeto eigai. Turi įtakos ne tik fizinių, tačiau ir kognityvinių sutrikimų atsiradimui“, – LRT.lt sako V. Bimbaitė.
Smailytė: moksliniai duomenys rodo, kad oro užterštumas prisideda prie vėžio atsiradimo
Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Vėžio epidemiologijos laboratorijos vedėja dr. Giedrė Smailytė LRT.lt sako, kad tyrimų duomenys rodo išaugusį vėžio atvejų skaičių didesnės taršos zonose.
„Iki šiol yra publikuota daugybės mokslinių tyrimų rezultatų, kuriuose vertinta vėžio rizika tarp žmonių, gyvenančių didesnės oro taršos regionuose, vairuotojų profesionalų, miesto policininkų ir kitų gyventojų grupių, gyvenančių ar dirbančių didesnės oro taršos aplinkoje. 2015 metais publikuotoje Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros monografijoje, remiantis šių tyrimų duomenimis, oro tarša įvertinta kaip kancerogeninis veiksnys“, – tikina G. Smailytė.
Anot jos, oro tarša pripažįstama ir kancerogeniniu veiksniu.
„Ekspertų grupė paskelbė, kad mokslinių tyrimų duomenų pakanka, kad oro tarša būtų pripažinta kancerogeniniu žmogui veiksniu ir kad oro tarša didina plaučių vėžio riziką, taip pat galimai yra susijusi su šlapimo pūslės vėžiu. Pažymėtina, kad 2014 metais, sukaupus pakankamai mokslinių įrodymų, dyzelinių variklių išmetamosios dujos pripažintos kancerogeniniu žmogui veiksniu, susijusiu su plaučių vėžio rizikos padidėjimu“, – tvirtina NVI atstovė.
Vis dėlto ji priduria, kad pagrindiniu plaučių vėžio sukėlėju vis dar laikomas tabako vartojimas.
„Lietuvoje kasmet yra diagnozuojama beveik 18 tūkst. naujų vėžio atvejų, tarp jų plaučių vėžys sudaro 8 proc. (apie 1400 susirgimų). Turbūt dalis šių plaučių vėžio atvejų gali būti susiję su oro tarša, tačiau reikia prisiminti, kad šiam vėžiui atsirasti didžiausią įtaką daro tabako rūkymas“, – sako G. Smailytė.
Budraitė: dėl oro taršos kai kurie susirgimai baigiasi mirtimi
Lietuvos žaliųjų partijos (LŽP) pirmininkė Ieva Budraitė sako, kad kietosiomis dalelėmis miestai yra užtvindomi dėl transporto ir šildymo kietuoju kuru. Vis dėlto ji pastebi, kad daug įtakos turi ir meteorologinės sąlygos. Jeigu jos palankios teršalams išsisklaidyti, tada problemos pasekmės mažesnės, tačiau jeigu sąlygos nepalankios, tada užteršto oro efektas žmonėms yra jaučiamas keliskart stipriau.
„Didžiuosiuose Lietuvos miestuose sukeliama tarša labai kenkia vietos gyventojams, pradedant nuo tų, kurie turi sveikatos sutrikimų, ir baigiant vaikais ar vyresnio amžiaus žmonėmis, kurių organizmas sunkiau dorojasi su įkvepiamų kietųjų dalelių skaičiumi.
Pagrindinės priežastys yra senas ir taršus automobilių parkas, aukštas automobilizmo lygis didžiuosiuose miestuose ir šildymas – ne visi didieji miestai šildosi tais būdais, kurie būtų draugiškiausi aplinkai ir sveikatai. Šitą sritį vertinu kaip probleminę, visų mūsų pareiga ieškoti būdų, kaip tą spręsti“, – sako LŽP vadovė.
Jos teigimu, kietosios dalelės itin kenkia sveikatai, o kai kurie susirgimai dėl to gali baigtis net ir mirtimi.
„Yra tyrimų, kai apskaičiuojama piniginė oro taršos žmogui sukeliamos žalos išraiška. Reikia suprasti, kad tarša ne iš karto sukelia neigiamą poveikį žmogui. Nesu sveikatos specialistė, bet, primityviai kalbant, ilgą laiką kvėpuodamas kietosiomis dalelėmis raižai savo kvėpavimo takus, dalis jų nusėda organizme ir per ilgą laiką šie procesai padaro žalos.
Tai lemia, kad sergi kvėpavimo takų ligomis, patiri širdies sutrikimų, neini į darbą, nekuri pridėtinės vertės ir tie susirgimai gali baigtis ir baigiasi mirtimi, kada mirtis įvyksta anksčiau laiko, tai paspartėja dėl nešvaraus oro“, – tikina I. Budraitė.
Andriukaitis: kietųjų dalelių sukeltų susirgimų skalė yra labai plati
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Povilas Andriukaitis LRT.lt teigia, kad oro tarša ir kietųjų dalelių paplitimas yra milžiniška problema, ji lemia, kad daugybė žmonių susiduria su kvėpavimo takų problemomis.
„Pavasarinės kvėpavimo takų ligos, bronchitai, astmos, odos, akių junginės ligos, rinitai yra išprovokuojami kietųjų dalelių kokteilio. Tai yra didelis iššūkis. Tai paveikia ne tik kvėpavimo takus, bet ir odą, akių gleivinę. Gali būti bėrimų, akių gleivinės uždegimų, bronchitų, astmos priepuolių, dusulys, bronchiolių uždegimas. Susirgimų skalė yra labai plati“, – sako PSO atstovas.
Jis tvirtina, kad Europos Sąjungoje per metus daugiau nei pusė milijono gyventojų miršta dėl klimato kaitos.
„Kietosios dalelės su savimi neša visą pluoštą kitų medžiagų – pradedant pavojingomis žiedadulkėmis, baigiant virusais. Sergantiesiems kvėpavimo takų ligomis tai yra milžiniškas iššūkis, tai padidina priešlaikinių mirčių skaičių. Dėl klimato kaitos pernai turėjome papildomai apie 500 tūkst. mirčių. Kietųjų dalelių veiksnys yra ypač agresyvus“, – LRT.lt sako V. P. Andriukaitis.
SAM: oro kokybė Lietuvoje yra pakankamai gera
Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos saugos skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Žukienė teigia, kad oro tarša pripažįstama kaip vienas iš veiksnių, turinčių įtakos ligai atsirasti, jo eigai, žmonių mirtingumui.
„Žmogaus sveikata 49–50 proc. priklauso nuo jo paties (gyvenimo būdo), 17–20 proc. – nuo aplinkos veiksnių (oro kokybės, triukšmo ir kt.), apie 18 proc. – nuo žmogaus genetinės konstitucijos, 8–10 proc. – nuo sveikatos sistemos organizavimo, kvalifikuotos ir specializuotos medicinos pagalbos“, – tikina vyriausioji specialistė.
LRT.lt paklausta, ką iš savo pusės daro SAM, kad situacija šalyje gerėtų, D. Žukienė patikino, kad ji atlieka skirtinguose teisės aktuose ministerijai numatytas funkcijas.
„Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis aplinkos oro taršos valdymą, institucijų kompetencijas (taip pat ir SAM bei jai pavaldžių institucijų), yra Aplinkos oro apsaugos įstatymas. SAM vykdo jai pavestas šiame įstatyme, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose numatytas funkcijas, minėtame Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane ir kituose dokumentuose numatytas užduotis, susijusias su oro taršos valdymu, visuomenės informavimu apie taršos poveikį sveikatai, prevenciją ir kt.“, – sako ji.
D. Žukienės teigimu, situacija su oro tarša Lietuvoje nėra tokia bloga.
„Vertinant Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje viešai prieinamus oro kokybės duomenis, matyti, kad aplinkos oro kokybė Lietuvoje yra pakankamai gera, fiksuojami tik kai kurių teršalų tam tikrų rodiklių (pvz., kietųjų dalelių (10) maksimali paros koncentracija, ozono ar kt.) epizodiniai padidėjimai“, – pabrėžia Sveikatos saugos skyriaus vyriausioji specialistė.
LRT.lt taip pat teiravosi SAM, kiek sveikatos apsaugos sistemai per metus kainuoja oro taršos sukelti negalavimai, tačiau ministerija atskleidė, kad tokių skaičiavimų jie nėra atlikę.
