Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir Vyriausybės priimtas nutarimas, kuriuo serologinį testą atlikę vakcinuoti asmenys negauna galimybių paso, kelia sumaištį visuomenėje. Į LRT.lt kreipėsi skaitytojas Vytautas, kuris pranešė, kad turi milžinišką antikūnų skaičių, tačiau galimybių paso prasitęsti negalės.
„Nesu antivakseris, pasiskiepijau iškart, kai skiepai buvo man galimi, turiu dvi „Pfizer“ vakcinos dozes. Dabar atsirado klausimas dėl trečio skiepo. Gruodžio pabaigoje pasidariau antikūnų testą, kuris parodė, kad turiu 5680 antikūnų. Čia yra milžiniškas kiekis. Tai reiškia, kad aš greičiausiai prasirgau besimptome COVID-19 forma, o organizmas davė galingą atsaką“, – sako Vytautas.
Natūralu, kad nejausdamas ligos simptomų, Vytautas nesidarė PGR testo, kuris būtų oficialiai patvirtinęs persirgimą. Šiandien tai užkerta kelią jam gauti galimybių pasą.
Jis taip pat susisiekė su savo šeimos gydytoja, kuri patikino, jog Vytauto situacijoje tėra vienas kelias gauti galimybių pasą – pasiskiepyti stiprinančiąja doze.
„Sausio 23 dieną man baigiasi galimybių paso galiojimas, aš niekur nebegalėsiu eiti. Šeimos gydytoja peržiūrėjo naujausius duomenis ir pasakė, kad jokio kito teisinio pagrindo prasitęsti galimybių pasą be stiprinančiosios dozės nėra. Tai reiškia, kad aš dabar turėsiu skiepytis stiprinančiąja doze, nors pas mane tų antikūnų yra daugiau negu reikia“, – stebisi skaitytojas.
Jis atkreipia dėmesį, kad su gydytoja kalbėjosi apie galimus šalutinius poveikius. Pastarosios mintys pozityviai Vytauto nenuteikė.
„Pasiteiravau gydytojos, ar nekils pavojus mano sveikatai, ar nesusirgsiu kokia imunine liga. Ji pasakė, kad susirgti neturėčiau, bet greičiausiai dėl didelio antikūnų kiekio bus ryškūs vakcinos simptomai, gali sukelti audringą organizmo reakciją.
Tai čia matome ryškią biurokratinę spragą, kad nors žmogus ir turi daug antikūnų, neturi įrašo, kad yra persirgęs, tada privalo skiepytis. Čia kažkaip nelogiška. Gydytoja pasakė, kad nėra dar daug tyrimų dėl skiepijimo turint didelį antikūnų skaičių, tačiau kiek ji iš savo praktikos pastebėjo, kad kuo didesnis antikūnų kiekis, tuo po skiepo yra sunkiau. Trečiadienio, kada keliausiu skiepytis stiprinančiąja doze, laukiu su nerimu“, – tvirtina Vytautas.
Čaplinskas: be reikalo eikvojamos vakcinos, kada kitiems jų trūksta
Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas prof. Saulius Čaplinskas sako, kad antikūnų tyrimai turi prasmę. Vis dėlto, skirtingose laboratorijose, taikant skirtingus metodus ir testų rinkinius tas pats kraujo tyrimas gali atnešti skirtingus rezultatus.
„Visi tyrimai, kurie yra rinkoje ir yra validuoti, jie turi savo vertę ir taikymo nišą. Tačiau reikia mokėti juos interpretuoti, atlikti, jie turi būti kokybiški. Kalbant apie pačius antikūnus, svarbiausi yra neutralizuojantys antikūnai, ypač prieš spyglio baltymą. kuo jų daugiau, tuo didesnė tikimybė, kad virusas nepateks į ląstelę, nepradės daugintis, nesukels ligos“, – tvirtina S. Čaplinskas.
Jis priduria, kad dar nėra pakankamai tyrimų, kurie parodytų, koks antikūnų kiekis galėtų identifikuoti, kad asmuo yra saugus prieš virusą.
„Galbūt kažkada bus atlikti tokie tyrimai, tačiau dabar to pasakyti negalime. Gali būti taip, kad vienos laboratorijos duomenų negalime lyginti su tuo pačiu kraujo tyrimu kitoje laboratorijoje. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) siūlo naudoti BAU matavimo vienetus ir tirti antikūnus prieš spyglio baltymą“, – tikina ULAC vadovas.
Anot S. Čaplinsko, sprendimas kuo daugiau žmonių suteikti stiprinančiąją dozę yra kvestionuotinas. Profesorius primena, kad PSO rekomendacija, atsižvelgiant į tai, kad yra daugybė žmonių, kurie nėra gavę nė vienos vakcinos dozės, suteikti jiems tokią galimybę.
„Bendra PSO rekomendacija yra ta, kad svarbiau, jog kuo daugiau žmonių pasiskiepytų pirmąją doze, nes vakcinų pasaulyje vis dar trūksta. Aiškių rekomendacijų, nuo kada reiktų skiepyti stiprinančiąja doze, nėra. Iš vienos pusės, be reikalo eikvojamos vakcinos, kada kitiems jų trūksta, iš kitos, galbūt reikėtų tą taikyti atskiriems žmonėms“, – pastebi jis.
S. Čaplinsko teigimu, dabar Lietuvoje yra matuojamas bendras antikūnų skaičius organizme, neišskiriant neutralizuojančių antikūnų, nors tokie tyrimai jau yra galimi. Jis priduria, kad yra galimybė, jog daug antikūnų turintys asmenys pasiskiepiję stiprinančiąja doze gali pajusti šalutinių efektų.
„Bendrąja prasme, galima būtų pajuokauti, kad sviestu košės nepagadinsi. Tačiau tam tikrais atvejais, tam tikriems žmonėms gali būtų problemų. Ypatingai jeigu turi autoimuninių ligų, ar kažko panašaus. Reikėtų individualiai prieiti prie kiekvieno žmogaus.
Pats tas faktas, kai staiga pas žmogų fiksuojami aukšti antikūnų titrai, tai yra įrodymas, kad pasiskiepijęs žmogus buvo užsikrėtęs ir pats to nežinojo. Tai jis su persirgimu gavo tą stiprinančiąją dozę. Kategoriškai sakyti, kad tai nieko nereiškia, nėra pagrindo“, – tvirtina ULAC vadovas.
