Trečių pandemijos metų pradžia, regis, bus sudėtinga. Dėl omikron atmainos kils atvejų skaičiai, mokslininkai svarsto, ar tai sutrikdys sveikatos apsaugos sistemos darbą. Vis dėlto jie neabejoja, kad 2022-aisiais prisiminsime tai, ką vadinome normaliu gyvenimu.
2021-uosius pasitikome toli gražu ne tokiomis pozityviomis nuotaikomis. 2020-ųjų gruodį buvo fiksuojami rekordiniai užsikrėtimo COVID-19 atvejų skaičiai – kone 4 000 per dieną – ir žiema žadėjo būti sudėtinga.
Pilnėjo ligoninės, intensyviosios terapijos skyriai buvo sausakimši, o sveikatos sistema lūžo. Tai lėmė, kad metus pasitikome itin griežtame karantine, kuris sprendimų priėmėjams leido apsvarstyti naujas kovos su pandemija strategijas.
Viltį teikė į Lietuvą atkeliaujančios vakcinos nuo COVID-19, jomis platesnė visuomenės dalis pasinaudoti galėjo jau pavasarį. Vis dėlto, kaip ir būdinga tokio tipo ligoms, šaltasis sezonas vėl sukėlė iššūkių. Rudenį įsismarkavus delta atmainai vis daugiau užsikrėtusiųjų patekdavo į ligoninę. Lapkritį net 1 771 pacientas dėl COVID-19 pateko į ligoninę. Per visą pandemijos laikotarpį virusas pasiglemžė daugiau negu 7 tūkst. Lietuvos gyventojų.
2022 metus Lietuva pasitinka su Europos valstybių sveikatos apsaugos sistemoms grėsmę keliančia omikron atmaina, apie kurią vis dar žinoma per mažai. Vis dėlto mokslininkai tyliai skleidžia optimistinę žinutę – pikčiausią pandemijos veidą jau pamatėme. Nuo šiol turėtų būti geriau.
Dudas: 2022 metų vasarą galėtume atsisakyti paskutinių ribojimų
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkas Gytis Dudas sako, kad „Pfizer“ vadovų pareiškimai, esą pandemija turėtų trukti dar dvejus metus, turi mažai pagrindo, nes daugiau detalių, kaip pasiekta tokia išvada, neatskleista.
Mokslininkas priduria, kad nuo pandemijos pradžios buvo žinoma, kad galiausiai koronavirusas liks cirkuliuoti endemiškai.
„Nuo praeitų metų gruodžio ir šių metų pradžios žinojome, kad susidursime su koronaviruso variantais. Tačiau net nuo 2021-ųjų vasaros Lietuvoje cirkuliuojanti delta atmaina, kuri buvo dvigubai užkrečiamesnė nei pirminės COVID-19 atmainos ir žymiai dažniau guldė žmones į ligonines, Lietuvoje savo piko metu esant minimaliems ribojimams ir panašiam atvejų skaičiui nesugebėjo pražudyti tiek pat žmonių kiek neišskirtinės SARS-CoV-2 atmainos, cirkuliavusios 2020-ųjų žiemą ir pareikalavusios itin griežtų ribojimų. Už tai galime dėkoti visuomenės imunizacijai“, – tvirtina G. Dudas.
Jis atkreipia dėmesį, kad omikron atmaina turės įtakos pandemijos valdymui. Jau dabar kitose šalyse fiksuojami atvejų šuoliai turėtų pasireikšti ir Lietuvoje.
„Į Lietuvą šių metų pabaigoje atėjus omikron atmainai galėsime tikėtis beprecedenčių atvejų skaičių kitų metų pradžioje dėl šios atmainos gebėjimo dažnai užkrėsti imunizuotus asmenis, tačiau tik laikas parodys, ar net ženkliai sumažėjusi hospitalizacijos tikimybė sergant omikron plačiai imunizuotoje populiacijoje, padauginta iš didelio atvejų skaičiaus, nesukels krizės sveikatos apsaugos sistemoje.
Po šio lengviau prognozuojamo laikotarpio reikėtų tikėtis tvaresnio persirgusiųjų imuninio atsako. To priežastis – gebėjimas atpažinti visus SARS-CoV-2 turimus baltymus, o ne vien S, kaip būna tiktai pasiskiepijus“, – sako mokslininkas.
G. Dudo teigimu, ilgainiui mažėjant COVID-19 keliamai naštai dėl visuomenėje susidariusios imunizacijos nebeliks priežasčių taikyti paskutinius likusius ribojimus.
„Tiesa, šiuo metu neįmanoma numatyti naujų variantų atsiradimo ar jų keliamos grėsmės, tačiau omikron kilmė iš sekoskaita nestebėto rezervuaro leidžia įtarti, kad panašių situacijų galime sulaukti ir ateityje. Dėl tos pačios priežasties trumpuoju laikotarpiu būtų tikėtina, kad omikron taps dominuojančia atmaina pasaulyje, tačiau šiuo metu neaišku, ar ji galų gale išstums delta atmainą ir ar pati omikron negalėtų būti išstumta kitos atmainos ateityje“, – pabrėžia G. Dudas.
Anot Gyvybės mokslų centro mokslininko, tikėtina, kad kitąmet kalbėsime ir apie ketvirtą vakcinos nuo COVID-19 dozę.
„SARS-CoV-2 virstant sezonine endemine našta turbūt reikėtų nustoti skaičiuoti skiepų dozes, kaip to nedarome su skiepais nuo gripo. Jau senokai žinome, kad SARS-CoV-2 yra vienas iš virusų, gebančių keistis sutikus pakankamą imunizuotos visuomenės spaudimą, todėl nenustebčiau, jei rizikos grupės būtų skiepijamos kasmet, o vaikai ir suaugusieji – esant poreikiui“, – teigia pašnekovas.
G. Dudas atkreipia dėmesį į tai, kad visuomenės imunizacija daro virusą mažiau pavojingą.
„Delta banga Lietuvoje nesukėlė tiek pat bėdų, kiek niekuo neypatingos atmainos praeitų metų pabaigoje. Lygiai taip pat galime palyginti delta bangos mirtingumą šalyse, negavusiose skiepų, pavyzdžiui, Pietryčių Azija, ar šalyse, kur visuomenė į skiepus reagavo skeptiškai, pavyzdžiui, Rusija ar Bulgarija.
Kalbėdami apie visuomenę, tampančią atsparesne, turime kalbėti būtent apie imunizaciją, sumažinančią hospitalizacijų ir mirčių dažnį, kuri yra neišvengiama, kadangi šalys, nepasiekusios to saugiu skiepijimo būdu, pasiekia masiniu žmonių persirgimu, dėl jo stipriai apkraunamos ligoninės ir neišvengiama mirčių“, – sako jis.
Mokslininkas viliasi, kad kitą vasarą pavyks atsikratyti paskutinių galiojančių ribojimų.
„Manau, „normalus gyvenimas“ daug kuo priklauso nuo to, kiek įkyriais laikote dabar taikomus ribojimus. Lygindamas šiuos metus su praeitais sakyčiau, kad dabar taikomi ribojimai yra minimalūs ir stipriai nekeičia gyvenimo kokybės.
Norisi viltis, kad po delta ir omikron bangos, gerėjant orams ir neatsirandant naujų ženkliai antigeniškai skirtingų atmainų, paskutinių ribojimų galėtume atsisakyti ateinančią vasarą, o sulaukus kitų metų rudens ir žiemos visuomenės imunizacijos lygis išgelbės sveikatos apsaugos sistemą nuo kritinio hospitalizuotų sergančiųjų antplūdžio“, – tikisi G. Dudas.
Naumovas: galbūt kitąmet pavyks atsisakyti PGR testų
Santaros klinikų Biobanko skyriaus vadovas Danielis Naumovas sako, kad 2022 metų pradžioje sąlygas diktuos omikron atmaina. Pasak jo, metų pradžia gali būti sunki.
„Žiemą atvejų skaičius kils, tikėtina, kad Lietuvoje turėsime atvejų bangą ir ji bus didesnė už praėjusių metų, kada gruodžio mėnesį fiksavome rekordus. Tačiau gera žinia, kad dauguma žmonių jau turi imunitetą – didžioji dalis pasiskiepiję, nemažai ir persirgo. Nors atvejų skaičius bus didžiausias, ligoninės neturėtų būti perpildytos.
Be to, atsiranda vis daugiau informacijos ir mokslinių straipsnių, kad omikron atmaina sukelia lengvesnius simptomus, o hospitalizacijų procentas nėra toks didelis. Manau, jau sausio pabaigoje omikron atmainos atvejų bus daugiau negu delta atmainos. Ar visus 2022 metus bus tik omikron? Nemanau, virusas dar turi kur evoliucionuoti“, – sako D. Naumovas.
Jis priduria, kad yra daug spėlionių, kiek gali trukti pandemija.
„Mokslininkai visada bijo spėlioti, kas bus toliau. Įdomu tai, kad Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, jog kiti metai galėtų būti paskutiniai pandemijos metai. Aš irgi norėčiau sakyti, kad mes nesame didžiojoje pandemijoje, nes jau dvejus metus gyvename su šiuo virusu.
Mes žinome, kaip reikia gydyti žmones, kaip reikia saugotis, ką duoda izoliacija, kaukės, mes turime vakcinų, kurios vis dar efektyvios net prieš labai pasikeitusį virusą. Mes esame pasiruošę kovoti su šiuo virusu bet kada. Mes vis dar turime pandemiją, bet sunku pasakyti, ar ji truks dar dvejus metus“, – tvirtina Santaros klinikų atstovas.
Kalbos apie ketvirtą skiepo dozę, anot D. Naumovo, kitąmet – neišvengiamos. Tiesa, gali atsitikti taip, kad vakcinų gamintojai kiek modifikuos skiepus nuo COVID-19, kad jie sukurtų dar stipresnį imunitetą dabar vyraujančioms atmainoms.
„2022 metais tikrai bus kalbama apie ketvirtą dozę, bet ar ji bus būtina, tik laikas parodys. Mes galime pažiūrėti į Izraelio pavyzdį, kur jau šnekama apie vyresnio amžiaus žmonių ir medicinos personalo skiepijimą ketvirta doze.
Žinome, kad Izraelio mokslininkai visada buvo vieni geriausių, jie žino, ką daro. Galbūt mes irgi seksime jų pavyzdžiu, bet tiesa ir tai, kad virusas evoliucionuoja, keičiasi, skiepų efektyvumas ilgainiui mažėja. Būtų gerai, jei gamintojai patobulintų savo vakciną. Nežinau, ar ją galėtume vadinti ketvirtu skiepu, ar nauju pirmu skiepu, bet apie tai bus šnekama“, – pabrėžia jis.
Biobanko skyriaus vedėjas sako, kad kitąmet gali būti atsisakoma PGR testų, nes virusas taps panašesnis į peršalimą. D. Naumovo teigimu, kiti metai turėtų būti ramesni.
„2022 metų pradžioje atsipalaiduoti nepavyks. Turėsime nešioti kaukes, laikytis higienos taisyklių, vengti didelių susibūrimų. Reikia tikėtis, kad kai ateis didžiausia omikron banga, atvejų skaičius nebus toks didelis, kad būtų užimtos visos vietos ligoninių reanimacijoje. Tokiu atveju tektų įvesti karantiną, o to nenori niekas.
Dėl normalaus gyvenimo – gal jau dabar mes gyvename normaliai. Mes, žmonės, greitai adaptuojamės prie visko. Nėra viskas taip blogai, bet manau, kad ateinanti vasara, kaip ir ankstesnės, bus ramesnė nei kiti metų laikai. Tai tikrai būtų geriausias metas atostogoms“, – juokauja mokslininkas.
