Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo įteisinti neatlygintiną surogatinę motinystę, kai nėštumas fiziologiškai negalimas. Santaros Vaisingumo centro vedėjo Rimanto Griciaus teigimu, tokios paslaugos poreikis nėra didelis, bet kai kurioms poroms tai – vienintelė išeitis. Anot jo, procedūra nebūtų sunkiai įgyvendinama, bet reikia politinių sprendimų.
Vaiko vesti į darželį negali apie 15 procentų porų ne todėl, kad nėra pasiruošusios, bet dėl vaisingumo problemų. Ne visoms padeda ir pagalbinio apvaisinimo procedūra, todėl Sveikatos apsaugos ministerija siūlo kitą išeitį.
„Turėti dar vieną nevaisingumo gydymo metodą, – taip vadinamą surogaciją, kuomet moteris įsipareigoja išnešioti ir perduoti kūdikį porai“, – tikina Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Inga Cechanovičienė.
Anot Santaros Vaisingumo centro vadovo Rimanto Griciaus, tokia paslauga reikšminga, kai gimda apskritai nėra susiformavusi arba pašalinta dėl onkologinių ar kitų aplinkybių. Taip pat esant sunkioms ligoms, dėl kurių nėštumas itin pavojingas.
„Pacienčių bus viena, kita per metus, bet vis tik tai tas poreikis yra gana realus. Tai nėra sunkiai įgyvendinama procedūra, bet dalykas yra tas, kad reikėtų politinių sprendimų. Vis tik altruistinė surogatinė motinystė tai pats faktas, o iš kur gausim surogatines motinas?“ – LRT TELEVIZIJAI sako medikas.
Egzistuoja dvi surogatinės motinystės kryptys – savanoriška ir atlygintina. Vienose šalyse kai kurioms moterims tai tampa net pragyvenimo šaltiniu, kitose – paprasčiausiai gera valia. Tai, kad Lietuvoje atlygintina surogacija nėra svarstoma, lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė vertina teigiamai.
„Gali būti socialinėje prastesnėje padėtyje esančios moterys atsidurti išnaudojamoje pozicijoje. Yra rizikos per daug ir prekybos žmonėmis“, – sako B. Sabatauskaitė.
Pagrindinė surogatinės motinos sąlyga, anot medikų, būtų – gera fizinė ir emocinė sveikata. Vaisingumo asociacijos prezidentė Rūta Vyšniauskaitė-Marcinkevičiūtė teigia, kad surogatinės motinystės įteisinimas būtų žingsnis į priekį, tačiau pastebi, jog susipriešinimo visuomenėje gali būti. Ypač, kai kalbama apie surogaciją plačiąja prasme, o ne artimoje aplinkoje.
„Bent jau įstatymų priėmime mūsų konservatyvioje šalyje dėl daug ko priešinamasi ir, tokia plačiąja prasme, surogatinė motinystė pasaulyje dažniausiai yra atlyginama. Neatlygintinai turbūt mažai kas sutiktų taip altruistiškai pasiaukoti ir kitai šeimai išnešioti kūdikį“, – tikina Vaisingumo asociacijos vadovė.
SAM taip pat siūlo įteisinti pagalbinį apvaisinimą nesusituokusiems ir panaikinti amžiaus, nuo kurio atliekamas vaisingumo išsaugojimas, ribą. Siūloma, kad embrionai būtų saugomi tiek, kiek pageidautų pora, tačiau ne ilgiau kaip 10 metų.
