16 metų Lietuvoje vykdomos ligų prevencinės programos, tačiau medikams nerimą kelia nesikeičianti statistika – mirštamumas nuo onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų vis dar išlieka vienas didžiausių Europoje, o prevencinėse programose dalyvauja vos trečdalis. Tai siejama ir su žmonių abejingumu, ir su sistemos spragomis. Todėl planuojami prevencinių programų pokyčiai.
Eurostato duomenimis, lietuvių mirštamumas nuo onkologinių bei širdies ir kraujagyslių ligų – kone didžiausias Europoje. Vilkaviškio gyventoja Daiva – viena iš nedaugelio nejausdama simptomų dalyvavo prevencinėje programoje ir išgirdo diagnozę – krūties vėžys.
„Dar nelabai skubėjau, bet paskui pasitikrinau, nes pas mus Vilkavišky atsirado vėliau aparatas ir tiesiog laukiau, kad niekur nereikėtų vykti“, – LRT TV naujienų tarnybai pasakojo vilkaviškietė.
Moteris svarsto, kas būtų, jei ne prevencinė programa.
„Gal būtų komplikacijų, gal ilgesnis gydymas būtų. Dabar po metų išgirdau gerą diagnozę, ir štai, metus aš jau išlošiau“, – kalbėjo ji.
Tokių istorijų kaip Daivos – ne tiek daug. Krūties, gimdos kaklelio, prostatos, storosios žarnos vėžio ir širdies bei kraujagyslių ligų ankstyvosios diagnostikos prevencinėms programoms kasmet skiriama kelios dešimtys milijonų eurų. Tačiau mirčių skaičiai sveikatos priežiūros specialistų optimistiškai nenuteikia.
Trūksta gyventojų įsitraukimo
Nacionalinio vėžio instituto prevencinių programų koordinatorė dr. Rūta Brėdienė teigė, kad tam, jog statistika pagerėtų, reikia gyventojų aktyvumo.
„Jeigu kalbėsime apie visą populiaciją, visą visuomenę, tai mirtingumas nuo šių ligų mažės tiktai jeigu mes turėsime pakankamą programos lankymą, atėjimą. Tai yra 80 procentų ir daugiau“, – sakė ji.
Per metus visose prevencinėse programose dalyvauja maždaug trečdalis galinčių. Pernai šiais tyrimais susidomėjo dar mažiau žmonių.
Valstybinės ligonių kasos vyriausioji specialistė Rasa Savičiūtė sakė, kad tam įtakos turėjo COVID-19 pandemija.
„Kaip ir visam pasaulyje, atėjo pas mus pandemija ir būtent tai lėmė, kad paslaugų buvo suteikta mažiau, mažiau asmenų kreipėsi į įstaigas būtent dėl prevencinių programų“, – kalbėjo ji.
Tačiau, medikų teigimu, ne pandemija pagrindinė problema, o žmonių abejingumas.
„Kada dar nebuvo jokio karantino, apie ketvirtadalis pacientų, nors jiems buvo pranešta ir paprašyta, kad jie ateitų vykdyti profilaktinės prevencinės programos, jie paprasčiausiai neatėjo“, – sakė prof. Julius Kalibatas, šeimos gydytojų asociacijos prezidentas.
Kad reikia pačių gyventojų įsitraukimo, antrino ir dr. R. Brėdienė.
„Norėdamas atlikti tyrimus, jis pats turi atlikti pakankamai daug veiksmų. Jis turi kreiptis į šeimos gydytoją, pasiimti siuntimą, jis turi pats registruotis tyrimams ir kartais žmogui ta visa tvarka per klampi“, – svarstė Vėžio instituto prevencinių programų koordinatorė.
Svarstomi pokyčiai prevencinėse programose
Specialistė sako, kad žmonės turėtų būti ne tik informuojami, bet ir įtraukiami į duomenų bazę, kad neišsprūstų iš medikų akiračio. Dabar pacientas, gavęs atsakymą dėl sveikatos pokyčių, nepatenka į jokią centralizuotą sistemą, kuri jį pakviestų išsamiau išsitirti. Sveikatos apsaugos ministerija inicijuoja projektą – steigti specialų prevencinių programų koordinavimo centrą. Tikimasi, jis atsiras jau po metų, ir nebereikės kreiptis į šeimos gydytojus.
Taip pat medikai siūlo plėsti galinčių dalyvauti prevencinėse programose amžiaus ribas.
„Žmonės, deja, nesielgia sveikiau, negyvena sveikiau ir būtent mes stebim, kad tie vėžiniai procesai tikrai ankstėja“, – teigė prof. J. Kalibatas.
Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino, kad pokyčiai prevencinėse programose planuojami, tačiau kol kas vyksta tarpinstitucinės diskusijos.
