Pasauliui susirūpinimą kelia ne tik koronaviruso delta atmaina, bet ir delta plius atmaina, kuri jau aptikta 12-oje šalių. Nors, anot Lietuvos ekspertų, kol kas konkrečių žinių apie šios atmainos savybes nėra, manoma, kad delta plius gali būti dar labiau užkrečiama nei iš Indijos kilusi jos pirmtakė.
Profesoriaus Sauliaus Čaplinsko teigimu, šiuo metu Pasaulio sveikatos organizacija stebi 11-a SARS-CoV-2 viruso variantų, tačiau iš jų susirūpinimą kelia keturi: alfa, arba britiškoji, beta, gama ir delta atmainos.
Delta atmaina pirmą kartą užfiksuota gruodžio mėnesį Indijoje, o šiandien pasaulyje tampa dominuojanti. Atlikti stebėjimai rodo, kad ji plinta 40–60 proc. greičiau, palyginti su alfa atmaina, o pastaroji yra 60 proc. labiau užkrečiama už Uhano variantą.
Šiandien užsikrėtimų delta atmaina aptikta Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Turkijoje, Izraelyje, Portugalijoje, Šveicarijoje, Lenkijoje, Japonijoje, Nepale, Kinijoje, Rusijoje, Indijoje. Jeigu ši mutacija tokia pavojinga, ko galime tikėtis iš toje pačioje Jungtinėje Karalystėje birželio viduryje aptiktos delta plius atmainos?
„Delta plius kol kas neišskiriama kaip atskiras variantas, tačiau labai svarbu suprasti, kada atsiranda nauja atmaina. Ko reikia? Jeigu virusas labai greitai keičia šeimininką, kuo sparčiau jis plinta, natūralu, kad atsiranda geresnės sąlygos mutacijai. Kuo daugiau ir kuo greičiau virusas pagamina kopijų, tuo didesnė tikimybė, kad atsiras klaidų. Antra – tai labai svarbu – jeigu virusas papuola pas tokį šeimininką, kurio imuninė sistema nusilpusi, taip pat atsiranda palankios sąlygos mutacijoms.
Pavyzdys: viena moteris, serganti AIDS, susirgo ir COVID-19. Kadangi dėl AIDS ligos imuninė sistema buvo nusilpusi, koronavirusine infekcija moteris sirgo ilgai, 216 dienų. Per šį laiką virusas organizme mutavo daugiau nei 30 kartų. Todėl svarbu, kad žmonės, kurių nusilpęs imunitetas, saugotųsi ir, kai tik sveikatos būklė leis, būtų paskiepyti dviem vakcinos nuo COVID-19 dozėmis“, – sakė S. Čaplinskas.
Jungtinių Amerikos Valstijų medicinos naujienų portalas „Medical News Today“ skelbia, kad nuo birželio vidurio naujoji delta plius atmaina aptikta 11-oje šalių ir registruoti 197 šios atmainos sukelti COVID-19 atvejai.
Ši atmaina yra to paties delta varianto porūšis, tačiau skiriasi viena spyglio baltymo mutacija. Būtent šis pokytis ir lemia didesnį užkrečiamumą.
Delta atmainos simptomai tik iš pradžių atrodo nereikšmingi
Pasak Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorės Aurelijos Žvirblienės, duomenų apie šią atmainą yra labai mažai.
„Tikros informacijos, išskyrus tai, kad yra dar daugiau mutacijų, kol kas nėra. Yra spekuliacijų ir prielaidų, kad ši atmaina pavojingesnė, labiau virulentiška, bet patikimų duomenų nėra“, – sakė A. Žvirblienė.
Ši atmaina, Jungtinėje Karalystėje atsiradusi vasarą iš delta atmainos, ne tik turi naujų mutacijų, bet ir išlaiko delta variantui būdingus pakitimus.
Pasak profesorės, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad delta atmaina virusui yra ypač palankus variantas dėl didesnio užkrečiamumo bei kitokių COVID-19 ligos simptomų – jie labiau primena lengvą gripą, be to, delta atmainos sukeliamai COVID-19 ligai nebebūdingas skonio ir uoslės praradimas. Šie simptomai būdingi alfa atmainos sukeliamai ligai ir jie buvo specifiniai, leisdavo ligą lengvai identifikuoti. Delta atmainos sukeliamą COVID-19 ligą pastebėti gerokai sunkiau.
„Pavyzdžiui, žmogui gali atrodyti, kad tai paprastas peršalimas. Žmogus kosti, sloguoja. Varvanti nosis nebuvo būdingas simptomas ankstesniems variantams. Dėl tokių užmaskuotų simptomų gali atrodyti, kad čia peršalimas. Visa tai virusui yra labai palanku. Šis virusas evoliucionavo į (delta plius, – LRT.lt), įvyko dar kelios mutacijos, bet ar jos pakeitė virusą į dar pavojingesnę pusę, sunku pasakyti“, – teigė VU Gyvybės mokslų centro profesorė.
Klausimų ekspertams kelia ir pati delta atmaina. Pasak A. Žvirblienės, vieni tyrimai rodo, kad delta atmaina yra apie pusantro karto pavojingesnė, ji didesnį pavojų kelia jaunesniems žmonėms. Tai gali būti susiję ir su tuo, kad jaunesni gyventojai daugelyje šalių pradėti skiepyti vėliausiai.
Vis dėlto delta atmainos sukeliami lengvi gripo simptomai tik iš pirmo žvilgsnio apgaulingai perša nuomonę, kad užsikrėtus delta atmaina COVID-19 liga baigsis lengva sloga. Tai tik pradžia, tikino A. Žvirblienė.
„Simptomai yra ryškūs ir pavojingi. Iš pradžių atrodo, kad tai tėra peršalimas, bet simptomai progresuoja iki plaučių uždegimo, hipoksijos ir kitų sunkių padarinių“, – pabrėžė A. Žvirblienė.
Šiuo metu Lietuvoje registruota apie 30 delta atmainos užsikrėtimo atvejų, delta plius varianto mūsų šalyje neaptikta. Tačiau profesorė tikino, kad jeigu pastarasis variantas atklys į Lietuvą, neabejotina, jis bus nedelsiant identifikuotas, nes Lietuva pagal sekoskaitos mastą yra viena pirmaujančių šalių.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad pakanka vos kelių naujos koronaviruso atmainos, kuri yra labiau užkrečiama, atvejų ir ši per kelias savaites šalyje paplinta.
Žvirblienė: mums svarbiausia yra suprasti, ko tikimės iš vakcinų
Tiek medikams, tiek mokslo bendruomenei nerimą kelia registruoti atvejai, kada nuo COVID-19 paskiepyti asmenys miršta užsikrėtę delta atmaina. Tokių mirčių, pasak VU Gyvybės mokslų centro profesorės, jau registruota Izraelyje ir Jungtinėje Karalystėje.
„Tai buvo rizikos grupės žmonės, vyresnio amžiaus. Yra tam tikras procentas mirusių žmonių tarp tų, kurie buvo visiškai paskiepyti“, – konstatavo A. Žvirblienė.
Tiesa, šiandien tai nėra dažnas reiškinys. Turimi duomenys byloja, kad COVID-19 vakcinos, ypač tos, kurios sudarytos iš dviejų dozių imunitetui įgyti, gana veiksmingai saugo nuo naujojo užkrato.
Remiantis įvairiais stebėjimais skirtingose šalyse matyti, kad vakcinų apsauga nuo delta atmainos ir jos sukeliamų komplikacijų siekia 80–90 proc.
„Mums svarbiausia yra suprasti, ko tikimės iš vakcinų. Mes tikimės apsaugos nuo sunkios ligos ir nuo mirties. Ši apsauga tikrai yra aukšto lygio. Net jeigu kalbame apie 80 proc., tai vis tiek yra labai daug. O patikrinti, ar žmogus kuriuo nors metu netaps viruso nešiotoju, ypač jeigu jis besimptomis – neįmanoma“, – tikino A. Žvirblienė.
Profesorius S. Čaplinskas pridūrė, kad tarp dviem vakcinos nuo COVID-19 dozėmis paskiepytų žmonių rečiau PGR metodu nustatoma užsikrėtimo koronavirusine infekcija atvejų, o tai reiškia, kad šių asmenų grupė mažiau viruso išskiria į aplinką.
„Yra galimybė, kad žmogus, persirgęs COVID-19, plintant naujoms atmainoms, užsikrės pakartotinai, bet tikimybė užsikrėsti irgi yra mažesnė. Tai priklauso nuo to, kiek likę imuniteto. Tai pasakyti yra gana sudėtinga. Antikūnų testas tik iš dalies tai parodo, bet yra aišku, kad persirgusiam žmogui, jeigu jis dar ir paskiepytas viena vakcinos doze, 10 kartų padaugėja antikūnų. Kiek padaugėja atminties ląstelių – sudėtingesnis tyrimas. Tokių apibendrinančių duomenų nėra“, – sakė S. Čaplinskas.
Stebina vyresniųjų atsainus požiūris į vakcinas
Saugantis nuo visų SARS-CoV-2 plintančių atmainų kaip efektyviausia kovos priemonė visame pasaulyje įvardijami skiepai. Vakcinacija nuo COVID-19, nors ir neužkerta kelio naujų koronaviruso atmainų plitimui, jį gerokai pristabdo. Tačiau besiskiepijančių asmenų skaičius nei medikų, nei mokslo bendruomenės nedžiugina.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šalyje paskiepyta apie 40 proc. gyventojų. Dviem „Pfizer“ vakcinos dozėmis tepaskiepyta vos 2 proc. vaikų, sulaukusių 12–15 metų. Vyresnėse grupėse iki 34 metų visiškai vakcinuota vos trečdalis žmonių.
Aktyviausiai skiepijama 65–69 metų grupėje: čia visiškai paskiepyta beveik 70 proc. asmenų. Didžiausią nerimą kelia vyresni gyventojai, priskiriami aukščiausiai rizikos grupei: pusė 80 metų ir vyresnių žmonių prieš šalyje vyraujančias pavojingas koronaviruso atmainas lieka visiškai be apsaugos ir tikėtina, kad būtent jie, kylant susirgimų skaičiui, pirmieji atsidurs ligoninių intensyviosios priežiūros skyriuose.
„Aš niekaip nesuprantu, kol laukia vyresni žmonės. Matome, kad 40–50 proc. vyresnių žmonių yra nepaskiepyta. Lietuva visai neblogai atrodytų pagal paskiepytų žmonių skaičių, jeigu ne tas prastas vyresnių paskiepytų žmonių procentas. Todėl pirmiausia nuo to reikėtų pradėti, kad tos rizikos grupės būtų apsaugotos. Mes neturėtume galvoti, kad mus dabar nuo pandemijos turi saugoti vaikai. Tai būtų labai ydingas požiūris“, – įsitikinusi A. Žvirblienė.
Siūlo leisti antrai dozei rinktis kito gamintojo vakciną
Profesorės nuomone, viena efektyviausių skatinimo skiepytis priemonių būtų steigimas mobiliųjų grupių, kurios vyktų pas vyresnius asmenis skiepyti nuo COVID-19.
„Buvo ne vienas reportažas, kuriame matėme, kaip tie žmonės vargsta. Kaimuose, provincijoje nei autobusų liko, nei jie per tokį karštį autobusais važinės skiepytis. Iš kitos pusės, yra ir abejingumo, kad aš senas, todėl nesiskiepysiu. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad ir vyresnio amžiaus žmonėms uždusimas nuo COVID-19 komplikacijų nėra geriausias pasirinkimas. Taip pat manau, kad ir šeimos gydytojai turėtų būti aktyvesni. Jeigu jie su žmonėmis pasikalbėtų, išsklaidytų baimes, tai labai padėtų“, – nuomone dalijosi A. Žvirblienė.
Apie komunikacijos stoką kalba ir S. Čaplinskas. Jis pabrėžė, kad iki šiol Lietuvoje nebuvo nuoseklios komunikacijos skiepijimo klausimais visiškai naujų vakcinų ir iki šiol neregėtos ligos kontekste. Taip pat jis apgailestavo, kad iš komunikacijos proceso buvo eliminuoti šeimos gydytojai.
„Komunikacija turėjo būti paremta ne tik baimės naratyvu, sakant, kiek žmonių susirgo ir kiek mirė, bet ir atsakant į žmonėms kylančius klausimus. Šeimos gydytojų grandis iki šiol iš šio proceso eliminuota. Kas atsitiko? Iš esmės tik kai kurie politikai ėmėsi viskam diriguoti, paskui prisidengė kažkokiais ekspertais.
Ar gali staiga šeimos gydytojas atsakyti į visus žmogui kylančius klausimus, jeigu jis pats negavo tos informacijos ir nebuvo apmokytas? Reikia turėti omenyje, kad yra ir tokių šeimos gydytojų, kurie patys abejoja. Jeigu šeimos gydytojas neturės tvirtų žinių, rezultato nepasieksime“, – įsitikinęs S. Čaplinskas.
Beje, raginant skiepytis, profesoriaus nuomone, Lietuvoje, remiantis kitų šalių patirtimi, reikėtų leisti gyventojams, kurie yra paskiepyti pirma „AstraZenecos“ vakcinos doze, antrai dozei rinktis informacinės RNR pagrindu sukurtos vakcinos dozę. Tai galėtų būti arba „Pfizer“, arba „Modernos“ vakcina.
„Moksliniai tyrimai rodo, kad toks būdas yra saugus, lemia gerą reaktogeniškumą. Daroma išvada, kad miksuojant vakcinas gaunamas dar stipresnis imuninis atsakas, negu vakcinuojant heterogeniškomis vakcinomis.
Ar imuninis atsakas trunka ilgiau – niekas nežino, bet jeigu gaunamas atsakas stipresnis, logiška, kad jis turėtų ilgiau trukti. Todėl manau, kad Lietuvoje reikėtų kuo greičiau priimti sprendimą, leidžiantį skiepytis skirtingų gamintojų vakcinomis. Šiandien to neleidžia daryti nei vakcinų aprašai, nei teisės aktai“, – teigė profesorius.
Duomenų, kad būtų galima skiepytis pirma „Pfizer“, o antra – „Modernos“ vakcina, pasak S. Čaplinsko, dar nėra. Juo labiau kad abi šios vakcinos sukurtos informacinės RNR pagrindu. Šios vakcinos, kitaip nei „Vaxzevria“, kuri sukurta vektoriniu pagrindu, yra giminingos.
Taip pat nežinoma, koks būtų imuninis atsakas pasiskiepijus atvirkštine tvarka: pirma „Pfizer“, o antra – „AstraZenecos“ vakcinos doze.
