Vilniaus Universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) profesorė Aurelija Žvirblienė LRT RADIJO laidai „Sveikata“ tikino, kad tik spartesnis gyventojų skiepijimas nuo COVID-19 bei vasarą gaunama saulės spinduliuotė gali stabdyti pavojingos koronaviruso delta atmainos plitimą mūsų šalyje. Visgi didelis susidomėjimas kelionėmis į užsienį gali pakišti koją: grįžę į Lietuvą poilsiautojai gali pavojingas koronaviruso atmainas sparčiai išplatinti ir pirmiausia taikinyje atsiduria vaikai, jaunimas bei neskiepyti rizikos grupės asmenys.
Žiemą baiminomės COVID-19 viruso alfa atmainos, kuri 60 proc. greičiau plito visuomenėje. Visgi mokslininkai pastebi, kad delta atmaina 60 proc. greičiau plinta už koronaviruso alfa variantą.
Paskutiniais Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) duomenimis, Lietuvoje šiuo metu vyrauja alfa arba taip vadinama britiškoji koronaviruso atmaina. Tačiau jau yra registruoti pavieniai Delta atvejai. Panašu, kad šie yra įvežtiniai.
Visgi medikai bei mokslo bendruomenė šį reiškinį jau stebi su nerimu, nes žiemą Lietuvoje pasirodęs labiau užkrečiamas alfa variantas šalyje išplito vos per porą mėnesių ir tapo vyraujančia koronaviruso atmaina.
Per kiek laiko galime tikėtis, kad alfa atmainą išstums gerokai pavojingesnis COVID-19 delta variantas? Ar pavyks išvengti dar vienos susirgimų bangos, turint omenyje faktorių, kad naujoji koronaviruso mutacija mus pasiekė vasarą? Kiek veiksmingi prieš šį variantą yra skiepai?
Į šiuos klausimus sutiko atsakyti Vilniaus Universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) profesorė A. Žvirblienė.
– Lietuvoje jau nustatyti keli delta koronaviruso varianto atvejai, tačiau tai kelia nerimą tiek mokslininkams, tiek ir gyventojams. Kodėl?
– Ir kitų atmainų plitimas prasidėjo nuo pavienių atvejų. Taip žiemą buvo ir su britiškąja arba alfa atmaina. Iš pradžių buvo vienas kitas atvejis nustatytas, tačiau vėliau ta atmaina labai išplito ir dabar ji yra dominuojanti Lietuvoje. Apie 90 proc. mėginių (rezultatai – LRT.lt) patvirtino, kad dominuoja būtent britiškoji (koronaviruso – LRT.lt) atmaina.
Taigi, tie viruso variantai, kurie lengviau plinta, jie tiesiog anksčiau ar vėliau pradeda dominuoti.
– Kai pradėjo plisti britiškoji arba alfa koronaviruso atmaina Lietuvoje, ar dėl to šalyje išaugo pacientų sergamumas ir mirštamumas?
– Matėme labai ryškų (COVID-19 viruso alfa atmainos – LRT.lt) atvejų padaugėjimą. Žiemą kilusi banga buvo sukelta būtent tos britiškosios atmainos. Jeigu daugiau žmonių serga, tai daugiau atsiranda ir sunkiai susergančiųjų, kurie yra hospitalizuojami. Dėl to išaugo ir mirčių atvejų.
Ar iš tiesų tos atmainos sukelia didesnį mirštamumą? Aiškaus atsakymo nėra. Reikėtų pažiūrėti į tų šalių, kuriose tokie duomenys yra renkami, statistiką. Bet taip, manoma, kad mirštamumo atvejai nuo alfa atmainos yra dažnesni, tačiau jie nėra kelis kartus dažnesni – hospitalizacijos rizika keliasdešimt procentų yra didesnė.
– Kiek šiuo atveju, siekiant užkirsti kelią delta atmainos plitimui, gali padėti apsauginės kaukės ir vakcinos?
– Kaukės uždaroje aplinkoje gali padėti, tačiau virusas plinta labai greitai. Jau įrodyta, kad plinta jis ne tik lašeliais, bet ir aerozoliais. Tie aerozoliai labai ilgai išlieka aplinkoje. Kaukių apsauga nėra šimtaprocentinė.
Vakcinos gali apsaugoti ir apsaugo. Ypač nuo alfa varianto matome, kad ta apsauga yra labai efektyvi ir veiksminga. Dėl delta varianto reiktų dar palaukti aiškesnių duomenų. Vis tik duomenys iš Jungtinės Karalystės (JK) rodo, kad jeigu žmogus yra paskiepytas dvejomis vakcinos dozėmis, tai ta apsauga tikrai yra gana veiksminga – virš 80 proc. žmonių yra apsaugoti.
– Kai pradėjo plisti alfa atmaina Lietuvoje, buvo tam tikrų aliarmo žinučių, kad vakcinos prasčiau apsaugos būtent nuo šios koronaviruso atmainos, tačiau tai nepasitvirtino. Ar galime to paties tikėtis ir su delta atmaina?
– Visaip gali atsitikti. Kuo daugiau gausime duomenų, tuo tas vaizdas darysis aiškesnis. Šiuo metu faktiškai mes galime remtis tik JK pavyzdžiu, nes ten delta atmaina labai išplito. Tačiau neturime jokių duomenų iš Indijos, kur tas išplitimo mastas yra nepalyginamai didesnis. Palyginti negalima dėl to, kad Indijoje nebuvo naudojamos tos vakcinos, kurios buvo prieinamos ir naudojamos Europoje.
Jei remtis tais duomenimis, kuriuos šiuo metu turime, tai jie mus nuteikia optimistiškai – 80 proc. apsauga yra iš ties labai didelė. O jeigu pasirodys, kad ji yra dar didesnė, tai nuo to bus tik geriau.
– Šiuo metu yra vasara. Paprastai yra sakoma, kad koronavirusas reaguoja į temperatūrą, į ultravioletinius saulės spindulius. Tai, kad delta atmaina pradėjo plisti būtent šiuo, vasaros metu, yra gerai ar blogai? Ar dėl to galime tikėtis didesnio šios atmainos susirgimų šuolio rudenį?
– Vasara yra palankus metas ir mes tą matome pagal (susirgusiųjų koronavirusu – LRT.lt) atvejų mažėjimą. Žinoma, jis yra nulemtas tiek vakcinacijos, tiek ir vasaros laikotarpio, kuomet saulės spindulių tikrai netrūksta. Taigi, vasaros periodas virusui yra tikrai nepalankus.
Dažnai žmonės klausia: kodėl tuomet virusas plinta karštuose kraštuose, kur ta vasara būna dar karštesnė? Ten žmonės slepiasi nuo tos kaitros ir būna uždarose patalpose. Taip tas virusas ten geriau plinta. O mes nuo saulės nelinkę slėptis ir tai, šiuo atveju, yra gerai.
O kas bus rudenį, pasakyti yra labai sunku. Net modeliuotojai nesiryžta sumodeliuoti situacijos, kokia ji galėtų būti rudenį. Gali būti, kad delta atmaina išplis per vasarą. Ypač jei žmonės aktyviai keliaus. Kelionės nėra labai geras pasirinkimas šią vasarą, tačiau to uždrausti negalime. Tai tokiu būdu žmonės į Lietuvą gali privežti ir tos, ir kitos (koronaviruso – LRT.lt) atmainos. Tuomet rudenį galime stebėti COVID-19 atvejų gausėjimą.
Nepaisant to, gera žinia yra ta, kad jau nemažai žmonių yra paskiepyti arba persirgę šia liga. Tikėtina, kad jau neturėsime tokios aukštos bangos, kokias turėjome praėjusių metų rudenį ir žiemą.
Išsamesnio pokalbio su profesore Aurelija Žvirbliene klausykitės radijo įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
