Noras kuo geriau išlaikyti egzaminus paskatina pasitempti, tačiau galima ir persistengi. Dažni sesijos atributai, tokie kaip kava ar energiniai gėrimai, gali padėti išlaikyti budrumą, tačiau pakenkti kitu būdu, o ir metas radikaliai keisti įpročius tai nėra geras, ypač jeigu esate imlus stresui, aiškina LRT RADIJO kalbintas psichologas.
Birželis – iššūkių mėnuo ne tik abiturientams, bet ir jų tėvams bei mokytojams, sako psichologai. Birželio 7-ąją oficialiai prasideda valstybinių brandos egzaminų sesija, stresas šioje situacijoje greičiausiai yra neišvengiamas dėl siekių gerai išlaikyti egzaminus, o tai tampriai susiję ir su pasirinkimo laisve stojant studijuoti ir karjeros siekiais. Psichologai atkreipia dėmesį, kad stresas pats savaime nėra bloga būsena, jis yra būtina sąlyga žmogui išlikti, padeda susikoncentruoti į užduotį ir ją atlikti kaip įmanoma geriau. Visgi nevaldomas stresas gali lemti panikos priepuolius, išvirsti į nerimą ar depresiją.
Vytauto Didžiojo universiteto Teorinės psichologijos katedros profesorius, psichologas Aidas Perminas aiškina, kad stresas nėra blogis, kurio reikėtų bet kokia kaina vengti, – jis yra normali psichologinė reakcija į iššūkius. Problema iškyla tuomet, kai dėl patiriamo streso savęs nebeatpažįstame ir negalime daryti to, ką turėtume, – dirbti, mokytis.
„Visų pirma reikėtų pasakyti, kad stresas yra natūrali žmogaus būsena, ji padeda mums įveikti sunkumus, kita vertus, jeigu streso labai daug, jis pradeda trukdyti, o egzamino situacija tokia ir yra – ji kiekvienam žmogui kelianti įtampą. Tai yra atsakinga situacija, nuo to, kaip išlaikysi, gali daug priklausyti ateitis, reikia atsiskaityti už ilgą mokymosi laiką, gali būti, kad ir tėvai reikalauja. Vėlgi, kita vertus, stresas mums padeda, jis mus motyvuoja, streso energiją galime panaudoti ko nors siekdami. Kitaip tariant, jeigu streso nebūtų, neturėtume motyvacijos mokytis apskritai“, – LRT RADIJO laidoje „Sveikata“ kalbėjo A. Perminas.
Patarimai, kaip suvaldyti stresą, dažnam bus girdėti, bet jie svarbūs. Dažnam egzaminų sesija tampa savotiškomis lenktynėmis su laiku, kai kiekvieną valandą stengiamasi išnaudoti mokslams, tačiau tai gali būti kontrproduktyvu, teigia profesorius.
„Iš paprastų patarimų yra fizinis aktyvumas. Kadangi ruošiantis egzaminui mokymasis vyksta visą dieną, jį reikėtų suskirstyti tam tikrais etapais, pavyzdžiui, 40–60 minučių mokytis, o paskui vienaip ar kitaip būti fiziškai aktyvesniam, bent jau pasivaikščioti. Fizinis aktyvumas yra ir streso įveikimo, ir energijos iškrovimo būdas. Kai sėdi, jaudiniesi, jauti įtampą ir jos niekaip neįveiki, fizinis aktyvumas gali padėti, kartu tai dėmesio nukreipimas nuo to, ką veiki ilgą laiko tarpą, t. y. mokaisi, į ką nors kita“, – sakė A. Perminas.
Įvairių tonizuojančių gėrimų vartojimą taip pat derėtų apriboti. Dažnai nesusimąstoma, jog, kuriam laikui suteikdami energijos, jie veikia kaip papildomas dirgiklis.
„Reikėtų vengti kavos, arbatos ir energinių gėrimų, nes jie veikia panašiai kaip stresas – suaktyvina, kelia nerimą ir žmogus tampa jautresnis įvairiems išorės poveikiams. Tai reiškia, kad nerimas gali tik padidėti. Žinoma, gerai, kai kavos nedaug, ji gali mobilizuoti, bet kai jos per daug, tai trukdys“, – teigė VDU Teorinės psichologijos katedros profesorius.
Taip pat patartina miegoti apie 7–8 valandas, nesimokyti naktimis ir – kiek rečiau girdimas patarimas – nesistengti mokytis kitaip, negu esate įpratę.
„Mes turime savo rutiną, savo namus ir galbūt vietą, kur mums mokytis geriausia. Tai tos vietos ruošiantis egzaminui geriausia nekeisti, neiti mokytis į biblioteką, jeigu ten mokytis nesi įpratęs, mokytis reikėtų tuo paros laiku, kai paprastai būna gera mokytis ir pasiekiami geriausi rezultatai. Ar mokytis su kitais žmonėmis? Vėlgi geriausia daryti viską taip, kaip esi įpratęs. (...) Naujovės yra stresas. Pats žodis reiškia reakciją į pokytį – bet koks pokytis gyvenime sukelia stresą. Todėl jeigu nori, kad būtų gyvenime mažiau streso, reikia vengti pokyčių, kadangi egzaminas savaime yra pokytis, nereikia jų prisidaryti sau dar papildomai“, – aiškino laidos pašnekovas.
Iš savo patirties jis sako pastebintis, jog kartais egzaminų sesija yra nerimastingesnis periodas tėvams negu mokiniams. Bet jeigu aplinkoje įtampos daug, ją pajus ir jaunuolis.
„Tėvai jaučia stresą ir jį perduoda vaikams. Mane kviečia į mokyklas skaityti paskaitų apie stresą ir dažnai būna iš anksto pasakoma, kad vaikai jaučia didelį stresą dėl artėjančių egzaminų. Aš jų klausiu, koks tas stresas, kokio dydžio, mėginu išklausti ir paaiškėja, kad dalis – taip, jaučia stresą, bet dažniausiai tokį 5 balų iš 10, nelabai didelį. Tada kyla klausimas, o kas tie žmonės, kurie jaučia didelį stresą? Greičiausiai tai yra tėvai ir mokytojai. Geriau, kad jie visi nusiramintų, nes tai persiduoda vaikui. Kitas dalykas, ką daryti, tai mylėti vaiką besąlygiškai, perduoti jam žinutę, kad nesvarbu, kaip tau atsitiks – ar išlaikysi egzaminus geresniu, blogesniu pažymiu, ar neišlaikysi, mes vis tiek tave mylėsime, gerbsime ir priimsime“, – kalbėjo A. Perminas.
Kita tema – kaip išsaugoti sveiką dienos režimą vaikams vasarą. Viso laidos įrašo klausykite LRT audiotekoje.
