Dalis šalies pradinukų į mokyklas grįžo tik prieš porą savaičių, o taip vadinamosiose „juodosiose“ savivaldybėse vaikai ir toliau mokosi iš namų. Tačiau grįžę į klases mokiniai jau spėjo susidurti su sunkumais.
„Kai kurios mokytojos iškart pastebėjo susilpnėjusį regėjimą, ne vieną vaiką teko perkelti arčiau prie lentos, kai vaikų buvo paprašyta perskaityti užduotis, jie sakė, kad nemato“, – pasakoja Molėtų pagrindinės mokyklos direktorė Regina Pumputienė.
Be to ji pastebi, kad jau ir taip į pirmą klasę ateina daugiau vaikų su akiniais, nei lyginant su tuo, kas buvo prieš, pavyzdžiui, penkerius metus.
Realioji nuotolinio mokymosi žala išaiškės vasaros pabaigoje
Vaikų psichologė Jūratė Bortkevičienė teigia, kad nuotolinio mokymosi rezultatus geriausiai pamatysime vasaros pabaigoje, kai vaikai prieš mokslo metus turės pasitikrinti sveikatą. Psichologė sako daug bendraujanti su mokinių tėvais ir galinti konstatuoti, kad regėjimo prastėjimas – jau aktuali problema.
„Anksčiau vaikai daugiau laiko praleisdavo mokyklos suole, žiūrėdami į mokytoją, ne į ekraną. Per pertraukas vėlgi pravėdindavo galvą. Dabar daugiausia laiko – prie ekranų – baigiasi pamoka, prasideda filmukų žiūrėjimas ir taip toliau“, – sako psichologė.
J. Bortkevičienės teigimu, vaikams, nuolat sėdintiems prie kompiuterio, reikėtų daugiau praleisti lauke, paprasčiausiai žiūrint į tolį. Psichologė remiasi savo patirtimi teigdama, kad vaikams reikia nustatyti limitą, kiek gali būti prie kompiuterio, kiek laiko žiūrėti televizorių, kiek – pabūti lauke.
Psichologė, kaip ir mokytojai, stebi tą pačią tendenciją – vis daugiau jaunesniųjų klasių mokinių pradeda nešioti akinius.
Gydytoja oftalmologė Daumantė Baranauskienė pastebi, kad nuotolinis darbas vis daugiau suaugusiųjų priverčia kreiptis dėl akių problemų.
„Atsiranda ir suaugusių žmonių, kuriems atsirado trumparegystė. Labai keista, kai tokio amžiaus žmonėms tenka rašyti akinius, koreguojančius regėjimą į tolį“, – sako medikė.
Ji vardija problemas, su kuriomis dažniausiai susiduria dirbantieji nuotoliniu būdu, tai – akių sausumas, paraudimas, skausmas, nuovargis.
„Tai dėl to,kad ilgai dirbant kompiuteriu, žiūrint į kitus išmaniuosius įrenginius, žmonės rečiau mirksi, taip neatsinaujina ašarų plėvelė ir akies paviršius nedrėkinamas. Dėl to atsiranda akių perštėjimas, sausumas, gali atsirasti ir ragenos žaizdelių“, – konstatuoja gydytoja.
D. Baranauskienė sako matanti ir vis daugiau besikreipiančių 8-9 metų vaikų, kuriems diagnozuojama trumparegystė. Tie atvejai stebina, teigia medikė, nes vaikų tėvai ir seneliai gerai mato, tad genetinis fondas geras, išvada – įtaką daro per didelis buvimas prie kompiuterio. Pasak gydytojos, per karantiną dėl labiau nusilpusių akių dažniau kreipiasi ir vaikai, nešiojantys akinius.
Regėjimo gelbėtojai – stalo tenisas ir stalo žaidimai
Gydytoja D. Baranauskienė sako, kad smarkiai silpstantis regėjimas – bėda ir suaugusiųjų, ir paauglių, ir vaikų. Pastarųjų gyvenimas per metus apsivertė aukštyn kojomis.
„Mokykloje skaitė, rašė, o atsipalaiduodami žaidė kompiuteriu, dabar – mokosi prie kompiuterio, namų darbus ruošia – prie kompiuterio, atsipalaiduoja žaisdami kompiuteriu“, – dėsto gydytoja ir siūlo išeitis.
Pirmiausia, prisiminti stalo žaidimu. Jie, beje, per pasaulinę pandemiją itin išpopuliarėjo. Pardavimai kelis kartus šoktelėjo ne tik Japonijoje, Prancūzijoje, bet ir Lietuvoje. Dar vienas akių medikės patarimas žaisti ...stalo tenisą.
„Visada siūlau vaikams žaisti stalo tenisą, suaugusiems taip pat, tai yra labai gera savotiška akių mankšta, ir ne tik akims, bet ir visam kūnui “, – rekomenduoja gydytoja.
