Mokslininkai teigia, kad norint visuomenę apsaugoti nuo koronaviruso reikia sukurti visuomenės imunitetą – bent 70 proc. jos narių turėtų būti pasiskiepiję arba persirgę. Tačiau Lietuvoje vyriausio amžiaus gyventojai vangokai žengia atsiraitoti rankovės dėl skiepo – pirmą dozę yra gavę kone kas antras. Ar šis faktas nekelia kliūčių formuojant tokią visuomenės apsaugą? LRT.lt pašnekovų teigimu, šalies senoliams reikėtų skiepytis ne tiek dėl kitų gyventojų apsaugos, bet ir dėl jų pačių gerovės, nes jie – didžiausią riziką patirianti grupė. O surinkti 70 proc. paskiepytųjų būtų galima vakcinuojant nebūtinai pagal amžiaus grupes.
Silpstantis imunitetas
Praėjusią savaitę interviu portalui LRT.lt Kauno miesto poliklinikos vadovas Paulius Kibiša teigė, kad vos kas antras senjoras pasiskiepijo pirma vakcinos nuo COVID-19 doze. Dalis vyresnio amžiaus žmonių vakcinos atsisakė, persigalvojo, o su dalimi dar nepavyko susisiekti. Panašus skaičius yra visoje šalyje: remiantis Statistikos departamento duomenimis, kovo 31 d. pirmuoju skiepu buvo vakcinuota 40,2 proc. 80-ies ir vyresnių gyventojų bei 43,8 proc. 70–79 metų gyventojų.
Kauno klinikų gydytoja imunologė dr. Ieva Bajoriūnienė LRT.lt pabrėžė, kad vyresniems žmonėms yra svarbiau pasiskiepyti negu bet kuriems kitiems. Senjorai COVID-19 dažniausiai serga sunkiai ir liga komplikuojasi, ypač dėl jau turimų lėtinių ligų.
„Ir blogiau būna vyresniems, o ne jauniems. Jie dažniausiai turi įvairių lėtinių ligų, net ir ne vieną. Susirgus bet kuria infekcija – ar gripu, ar COVID-19 liga – jų komplikacijų tikimasi daugiau dėl paūmėjusių ligų. Tyrimai rodo, kad tie, kurie hipertenzija serga, turi kitų kardiovaskulinių ligų arba yra nutukę, serga sunkiau ir komplikacijų daugiau“, – minėjo imunologė.
I. Bajoriūnienė, kalbėdama apie vyresnio amžiaus žmonių imunitetą, taip pat pažymėjo, kad, turint omenyje apsaugą nuo infekcijos, jis nėra toks tvirtas kaip jaunų žmonių.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas LRT.lt minėjo, kad senolius skiepyti reikia dėl to, kad ši amžiaus grupė turi sunkesnę ligos eigą ir didesnį mirštamumą.
„Akcentuodami amžiaus grupės skiepijimą, mes norime išvengti mirčių skaičiaus, kad jis būtų kaip galima mažesnis. Ir norime išvengti žmonių, kurie turi sunkią ligos eigą, kuriems reikia reanimacinės, stacionarinės pagalbos“, – komentavo M. Stankūnas.
I. Bajoriūnienė, kalbėdama apie vyresnio amžiaus žmonių imunitetą, taip pat pažymėjo, kad, turint omenyje apsaugą nuo infekcijos, jis nėra toks tvirtas kaip jaunų žmonių.
Dėl britiškosios atmainos gali prireikti didesnės paskiepytos dalies
Tačiau, kalbant apie visuomenės imunitetą, pasak jo, svarbu, kad kuo didesnis skaičius žmonių būtų paskiepyta.
„Formuojant visuomenės imunitetą, mums svarbiausia žmonių skaičius: kuo daugiau paskiepyti ir sumažinti virusui imlių žmonių dalį populiacijoje. Pasiekus tą procentą (apie 70 proc. – LRT.lt), virusas toliau nebeplinta ir epidemija atslūgsta, tampa nedidelė, lengva ją valdyti“, – pridūrė pašnekovas.
Tačiau M. Stankūnas užsiminė, kad susirūpinimą kelia britiškoji atmaina. Skaičiuojant visuomenės imunitetą, reikia atsižvelgti į bazinį reprodukcinį viruso dydį. SARS-CoV-2 atveju šis skaičius yra 2,5. Kaip sausį skelbė BNS, Jungtinės karalystės Imperijos koledžo mokslininkų teigimu, britiškosios atmainos reprodukinis dydis yra 0,4–0,7 punkto didesnis negu nemutavusių atmainų. Taip pat reikia atsižvelgti į vakcinų efektyvumą, nes pasak M. Stankūno, vienos yra veiksmingesnės už kitas. Todėl apskaičiuota, kad norint apsaugoti visuomenę reikia paskiepyti apie 70 proc. jos narių.
„Klausimas dėl britiškosios atmainos, nes reprodukcijos dydis yra didesnis ir gali būti, kad mums tų 70 proc. gali nepakakti, nes atmaina yra greičiau plintanti. Aš manau, kad kuo mes daugiau paskiepysime, tuo labiau mažinsime plitimą. Kiekvienas procentas prisideda prie mažinimo. Iš viruso atimame potencialius taikinius“, – komentavo profesorius.
Jis pateikė Izraelio pavyzdį, kur didėjant paskiepytai populiacijos daliai atitinkamai sumažėjo sergamumas. M. Stankūnas pridūrė, kad dabar yra tarsi lenktynės su laiku: kuo daugiau paskiepijama žmonių, tuo labiau išvengiame trečiosios bangos.
„Yra padidėjimas, bet ar bus kaip gruodį – neaišku. Kiekvienas paskiepijimas sumažina tos bangos tikimybę“, – minėjo jis.
Formuojant visuomenės imunitetą, mums svarbiausia yra žmonių skaičius: kuo daugiau paskiepyti ir sumažinti virusui imlių žmonių dalį populiacijoje.
Galbūt reikėtų skiepytis kolektyvais?
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Usonis LRT.lt minėjo, kad skiepijimo programa turėtų būti lankstesnė: būtų galima skiepyti ne pagal amžiaus grupes, o atskiras savotiškas bendruomenes ar kolektyvus. Taip būtų ir formuojamas visuomenės imunitetas.
„Tarkime, Santaros klinikose paskiepyta 93 proc. darbuotojų. Tai yra savotiškas uždaras kolektyvas, mus vienija mūsų darbovietė ir šitos bendruomenės imunitetas yra toks. Manau, kad mes turėtume pradėti daugiau kalbėti apie mažesnius kolektyvus, mažesnes bendruomenes. Pavyzdžiui, abiturientai, kuriems artimiausi 2–3 mėnesiai turi nepaprastai didelę reikšmę jų gyvenimui. Juos vienija tai, kad jiems reikia susitikti su mokytojais dėl konsultacijų, geresnio pasiruošimo, ir jų skaičius yra baigtinis, ne toks didelis“, – sakė V. Usonis.
Kaip kitą pavyzdį V. Usonis pateikia sporto klubų lankytojus. Pasak jo, tai daugmaž uždara bendruomenė. Tokių pavyzdžių galima rasti ir daugiau. Todėl, kaip teigė pašnekovas, jei vienos ar kitos bendruomenės imunitetas siektų 60, 70 ar 80 proc., būtų galima kalbėti apie tai, kad toks kolektyvas galėtų grįžti prie įprasto darbo pagal visuomenės imuniteto kriterijų, o ne pagal tai, kad leista dėl karantino uždrausta veikla.
„Mes visi taip siektume bendro tikslo – visos Lietuvos visuomenės imuniteto, kad kuo daugiau žmonių būtų paskiepyta ir kuo mažiau imunitetą įgytų persirgę“, – komentavo profesorius.
V. Usonio teigimu, neaišku, ar senyvo amžiaus žmones galima įvardyti kaip atskirą bendruomenę: juos vienija amžius, bet jokio epidemiologinio ryšio tarp jų dažniausiai nėra. Todėl dabar apie juos kalbama kaip apie visuomenės narius.
„Jeigu būtų vakcinų trūkumas, šie žmonės turėtų būti skiepijami pirmenybės tvarka. Reikia dėti visas pastangas, kad šiuos asmenis pasiektume ir jiems būtų sudarytos sąlygos pasiskiepyti, tačiau jeigu jų skiepijimas stringa, tai neturėtų stabdyti kitų asmenų skiepijimo“, – pridūrė profesorius.
Kalbėdamas apie vakcinavimo programą, pašnekovas teigė, kad yra erdvės peržiūrėti, kaip griežtai ir kietai reikia laikytis kriterijaus, jog reikia paskiepyti tam tikro amžiaus žmones, o kol tai neatlikta – nieko daugiau daryti negalima.
Jei vienos ar kitos bendruomenės imunitetas siektų 60, 70 ar 80 proc., tada būtų galima kalbėti apie tai, kad toks kolektyvas galėtų grįžti prie įprasto darbo pagal visuomenės imuniteto kriterijų.
„Iš tikrųjų tai visiškai nepriimtina. Įvairūs pareigūnai teigė, kad mes negalime laukti, kol žmonės iš prioritetinės grupės apsigalvos. Jie turi teisę apsigalvoti, jų negalima užgaulioti ir versti – surištų niekas tikrai neskiepys. Jeigu žmogui reikia laiko pagalvoti, jis turi turėti tam laiko, bet tai nereiškia, kad vakcina turi gulėti šaldytuve. Tada reikėtų skiepyti tuos žmones, kurie jau apsisprendę“, – dėstė V. Usonis ir priminė pirmadienį žiniasklaidoje nuskambėjusią žinią, kad dalis nepanaudotų vakcinų išpilama, nes jas gauti turėję žmonės neatvyko skiepytis.
VU Medicinos fakulteto profesorius taip pat pabrėžė, kad vakcinavimas yra asmens interesas, todėl, kad ir kiek senjorų paskiepyta, jie yra saugūs. Tuos, kurie dar dvejoja dėl vakcinos, reikėtų paraginti nerizikuoti, nes susirgus gali būti liūdnos pasekmės.
„Tai jų interesas ir mes tą turime aiškinti, aiškinti ir dar kartą aiškinti. Kalbėti žmonėms, kad nerizikuotų, o vyresnio amžiaus žmonėms yra didesnė sunkios ligos formos ar mirties rizika. Tai jokiu būdu ne gąsdinimas, tai statistika“, – komentavo V. Usonis.
Visuomenės imunitetas sumažintų viruso mutacijų tikimybę
Anot profesoriaus, didesnis paskiepytų žmonių skaičius visuomenėje mažina ne tik užsikrėtimo riziką, bet ir viruso cirkuliavimo intensyvumą, kaip, pavyzdžiui, jau yra Izraelyje. Tačiau visuomenės imunitetas padeda stabdyti viruso atmainų radimąsi ir plitimą.
„Labai paprasta logika: mutacijos yra būdingos visiems virusams, bet jeigu viruso paplitimas yra didesnis, tai, galima aritmetiškai skaičiuoti, tikimybė mutuoti yra didesnė. Kaip matote, tada mes prieiname prie visuomenės imuniteto iš labai pragmatinės pusės“, – aiškino jis.
V. Usonio teigimu, paskiepytos visuomenės žmonės yra saugūs, jie gali laisviau gyventi, galima atlaisvinti tas priemones, kurios nukreiptos į plitimo būdų kontrolę. Tuo pat metu apsaugomi žmonės, kuriems dėl įvairių aplinkybių nepavyko pasiskiepyti.
„Tik tiek, kad į tą pačią kategoriją patenka antivakseriai, todėl truputį apmaudu sakyti, kad jie svetimu bilietu važiuoja bendrame autobuse“, – pridūrė pašnekovas.
Taip pat skaitykite
LRT.lt primena, kad per pastarąsias 24 valandas pirmą skiepo dozę gavo 12 tūkst. 147 žmonės, antrą – 6 654.
Iš viso Lietuvoje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyta 349 tūkst. 571 asmuo, abiem – 165 tūkst. 716.
Lietuva yra gavusi 642 tūkst. 365 vakcinų dozes, 577 tūkst. 565 pristatytos į vakcinavimo centrus, iš jų sunaudota 515 tūkst. 287.
