Naujoji koalicija žada sparčiau didinti pensijas, panaudodama „Sodros“ rezervo lėšas. Panašų planą kiek anksčiau pateikė ir prezidentas, kuris siūlė rezervą pildyti lėčiau, dalį lėšų nukreipiant dabartinių senjorų pensijoms. Tačiau ir Lietuvos bankas, ir Valstybės kontrolė, ir „Sodra“ įspėja rezervo neliesti, nes tai gali turėti skaudžių pasekmių.
Ar saulei šviečiant, ar lyjant, prisidurti prie kuklios pensijos norisi. Naujoji koalicija siekia pensijas didinti sparčiau, o tam panaudoti „Sodros“ rezervo perviršį, skirtą krizėms atlaikyti.
„Būtent senjorai – 40 proc. jų skursta, asmenys su negalia, kurie taip pat gauna išmokas iš „Sodros“. Dideli skaičiai skursta. Ir Europoje mes dvigubai didesnį skurdą turime šių grupių nei Europoje vidutinis“, – teigia demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Linas Kukuraitis.
Rezervas, kaip finansinė pagalvė, ir toliau pilnėtų, bet lėčiau. Dar rudenį tą siūlė prezidentas Gitanas Nausėda ir liejo kritiką Vyriausybei, esą ji veikia per lėtai. Skaičiuojama, kad metų pabaigoje „Sodros“ rezervas bus rekordinis, gausiai jį papildė ir iš antrosios pakopos pasitraukusiųjų lėšos. Tačiau prižiūrinčios institucijos įspėja – šie pinigai grįžo laikinai, vėliau vėl turės atitekti žmonėms, todėl „Sodros“ rezervą pildyti lėčiau būtų per daug rizikinga.
„Grįžtančios įmokos jau reiškia įsipareigojimus, kitaip tariant, tie pinigai yra jau išleisti. Kitas dalykas, silpnėjant antrai pakopai, didėja spaudimas pirmai pakopai išlaikyti pakeitimo normą. Na ir galiausiai, jei žiūrėtume į ilgojo laikotarpio perspektyvą, tai visuomenės senėjimas darys didelį spaudimą ir ilgainiui to rezervo gali neužtekti“, – aiškina Valstybės kontrolės Fiskalinės stebėsenos centro ekonomistas Jaroslavas Mečkovskis.
„Išties, tas rezervas tikrai nėra pakankamas, perteklinis ir galimas šaltinis kitoms įvairiausioms išlaidoms“, – antrina Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorė Kotryna Tamoševičienė.
Lietuvos bankas skaičiuoja, kad net jei „Sodros“ rezervas bus pildomas tokiu pat tempu kaip dabar, jau 2030-aisiais pensijų indeksavimą – automatinį jų didinimą – vis tiek gali tekti stabdyti.
„Remiantis dabartine indeksavimo taisykle, susiklosčius situacijai, kad išlaidos viršija pajamas, turėtų įsijungti indeksavimo stabdymas. Ir pagrindinis veiksnys tai yra būtent demografinės tendencijos“, – sako K. Tamoševičienė.
Visuomenei senstant, mažėja dirbančiųjų. Taigi, norint toliau pensijas didinti, reikėtų lėšas imti iš paties rezervo. Tada neliktų pagalvės galimoms krizėms atlaikyti. O jeigu naujoji koalicija visgi nuspręs rezervą pildyti lėčiau tam, kad pensijos didėtų dabar, situacija bus dar blogesnė.
„Pavojaus varpai yra skambinami labai akivaizdžiai. Netgi ir nieko nedarant, nepriimant jokių sprendimų, „Sodros“ rezervą mes galime ištuštinti absoliučiai iki 2050-ųjų, žiūrėdami į mūsų demografinę padėtį“, – sako Seimo TS-LKD frakcijos narys Mindaugas Lingė.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas viliasi, kad valstybės institucijų įžvalgos padės suvaldyti partiečių ir koalicijos partnerių lūkesčius.
„Mes darom ir apžvalgas parlamentinės kontrolės, kad išgirstų ir Seimo nariai. Suprantu, kad yra begalinis noras Seimo narių mylėti rinkėjus, aš tą vadinu meile, ir visi nori kažką didinti“, – sako A. Sysas
Ir paklaustas, kaip naujoji koalicija tuomet atlieps pažadus didinti pensijas sparčiau, atsako: „Aš skaičiau Vyriausybės programą, ten parašyta taip protingai, kad siekti, turint finansinių išteklių. Tai jei finansinių išteklių nebus, tai ir nedidinsim.“
