Psichinės sveikatos specialistai sako, kad užsitęsusi pandemija ir karantinas pastebimai žaloja gyventojų psichologinę ir emocinę savijautą, ypač tai atsiliepia vyresnio amžiaus žmonėms, kurie vieniši ir sunkiau pasiekia pagalbą. Dalis gyventojų pagerėjimo ieško alkoholyje ar savigydoje, tačiau dėl to į medikų rankas patenka dar greičiau ir sunkesnės būklės.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, lyginant su 2019 m., apie 10 proc. padaugėjo asmenų, kurie kreipėsi į gydymo įstaigas dėl depresijos ir nerimo. Kartu penktadaliu padidėjo prekyba įvairiais maisto papildais, žolelėmis, kurios skirtos nerimui mažinti, psichinei sveikatai gerinti. Receptinių vaistų, skirtų psichikos ligoms gydyti, pardavimai išaugo apie 5 proc.
Anot psichinės sveikatos ekspertų, šie rodikliai greičiausiai nėra tokie tikslūs ir skaičiai gali būti dar didesni, mat dalis žmonių bijo dėl koronaviruso kreiptis pagalbos į medikus ir psichikos ligų specialistų rankose atsiduria gerokai vėliau, kai liga būna jau pastebimai pažengusi.
Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos skyriaus vedėja psichologė dr. Vaiva Klimaitė sako, kad psichinės sveikatos prastėjimą specialistai kol kas gali vertinti tik pagal tai, ką mato profesinėje praktikoje, o ji neguodžianti.
„Iš praktikos stebint – taip, galima matyti, kad prastėja psichikos sveikata, kiek kartų – tikrai labai sudėtinga įvertinti ir įvardyti. Tikrai gali būti, kad netgi daugiau negu du kartus suprastėjusi psichikos sveikata, bet šito kol kas nematyti dėl kelių priežasčių. Viena vertus, dėl to, kad ne visi, kurie prastai jaučiasi, kreipiasi. Kai kurie tikisi, kad greitai pasibaigs tai, aplinkybės keisis ar patys pasijus kitaip. Kita priežastis, kad sunku apskritai yra įvertinti, kokia yra ta psichikos sveikata, nes net ir ne karantino metu kokius procentus turime priklauso nuo to, kiek žmonės kreipiasi“, – LRT RADIJO laidai „Sveikata“ sakė V. Klimaitė.
Nors apie grėsmes kalbėta jau pernai pavasarį, žala psichinei sveikatai ryškėja dabar, socialinė izoliacija ypač didelį stresą kelia nedarniai gyvenančiose šeimose arba tiems, kurie vieniši, neturi galimybių palaikyti socialinių kontaktų nuotoliniu būdu, priduria psichologė. Sunkumų kelia darbas iš namų, ypač kai sąlygos jam sudėtingos dėl būtinybės rūpintis vaikais ar kitais šeimos nariais, tačiau dalis neturi ir to, nes dėl pandemijos darbo neteko.
V. Klimaitė sako pastebinti, kad padaugėjo atvejų, kai kreipiamasi su apleistomis ligomis, kai išsikapstyti savarankiškai jau nebepavyksta.
„Kadangi dirbu Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre, tą iš tikro pastebime, kad kreipiasi šiek tiek mažiau žmonių, bet tie, kurie kreipiasi, jaučiasi gerokai sunkiau. Žmonės anksčiau gal dažniau kreipdavosi ligos paūmėjimo pradžioje ar prevenciškai kreipdavosi, kai pajusdavo, kad gali blogėti. Šiuo metu labiausiai kreipiasi tada, kai yra tikrai labai blogai, kai liga yra gerokai užleista “, – kalbėjo Psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos skyriaus vedėja.
„Gerokai užleista“ reiškia psichozės epizodus, stiprias panikos atakas, sunkią depresiją, vedančią į mintis apie savižudybę arba realius bandymus tai daryti.
„Iš to sprendžiu, kad yra sunkesnių savijautų, žinoma, statistiškai pasakyti negalima – tai yra tai, kas matoma plika akimi, dirbant ligoninėje“, – pridūrė pašnekovė.
Jos teigimu, įvertinti psichinę sveikatą skaičiais sudėtinga ne tik per pandemiją – iš dalies taip būdavo ir anksčiau.
„Ne tik pandemijos ir karantino metu, bet ir kitais laikais yra sunku įvertinti, kada jau tikrai vertėtų eiti pagalbos, o dabar yra ir apribojimai, žmonės vengia ir dėl baimės užsikrėsti, nenoro sukinėtis poliklinikose, ir dėl pačios ligoninės stigmatizavimo, baimės, kad bus hospitalizuojami, nes tai vis dar yra stipriai stigmatizuojama ir žmonės baiminasi gana neretai“, – aiškino V. Klimaitė.
Universalios atmintinės, kaip atpažinti problemą ir kada jau reikia specialistų įsikišimo, nėra, nes įvairius potyrius žmonės išgyvena skirtingai. Tačiau psichologė pataria, kad jeigu jaučiamas didelis nerimas, stresas, stipriai sutrinka kasdienė veikla, sunku užmigti ir keltis, sutrinka valgymo režimas, nepavyksta susikaupti ne tik darbui, bet ir namų buities užduotims, tai ženklai, jog situacija yra bloga.
„Reikia paklausti savęs, o kas ne taip? Kodėl taip jaučiuosi? Gali būti, kad tai yra fiziniai dalykai, nuovargis, bet gali būti, kad stipri įtampa, stresas, nerimas ima daryti savo, reiškiasi ar ryškėja anksčiau turėti sunkumai – depresijos, nerimo išgyvenimai“, – laidai „Sveikata“ sakė V. Klimaitė.
Su savigydos atvejais Vilniaus Psichikos sveikatos centre susidurti, jos teigimu, tenka nedažnai, tik kartais. Dėsninga – juk savigyda pasikliaujantys žmonės įsitikinę, kad gali apsieiti ir be gydytojų pagalbos, bent jau tol, kol patys sau nepakenkia.
„Tai yra labai pavojingas elgesys – imti psichiką veikiančius vaistus iš kitų žmonių. Nes kaip jūs ir paminėjote, gydytojas išrašo būtent tam žmogui tinkamą vaistą ir tinkamą jo dozę. Žmonių organizmai yra labai skirtingi ir jeigu vienam tai padeda, kitam žmogui vaisto poveikis gali pasireikšti gerokai stipriau ar silpniau. Tuomet atsiranda varijavimas dozėmis, tarkime, jeigu nieko nepajaučia, tuomet išgeriama dvigubą dozę. Tokiu būdu galima labai sau pakenkti, išderinti savo psichinę pusiausvyrą, gali tai išsivystyti iki priklausomybių, nes kai kuriems psichiką veikiantiems vaistams, ypač benzodiazepinų grupės, gali išsivystyti priklausomybė“, – dėmesį atkreipė V. Klimaitė.
Taip pat ji pridurė, kad nereikėtų visų psichiką veikiančių vaistų apibūdinti kaip keliančių priklausomybės riziką.
„Yra tokių grupių vaistų, nuo kurių gali vystytis priklausomybė, bet taip įvyksta tik tada, jeigu vaistai vartojami netvarkingai ir ilgą laiką, gana reguliariai, pavyzdžiui, kasdien vartojame vaistus, kurių poveikio savo organizmui tiksliai ir nežinome, nes ne gydytojas juos išrašė. (...) Galima paminėti psichologinę priklausomybę, kuri gali atsirasti bet kokiems preparatams, nebūtinai psichiką veikiantiems, pavyzdžiui, kai žmogus yra įsitikinęs, kad būtent šitas būdas jam geriausiai padeda ir vienintelis veikia. Ir tuomet, kai jo negauna, jis jaučiasi labai įsitempęs, patiria didelį nerimą ir tai ima labai riboti jo kasdienę veiklą“, – dėstė psichologė.
Baimė užsikrėsti COVID-19 progresuoja iki psichikos sutrikimų
Apie gilėjančią problemą kalba ir Respublikinės Vilniaus psichiatrinės ligoninės direktorius prof. Arūnas Germanavičius. Įstaiga aptarnauja visą rytų Lietuvos regioną, kuriame gyvena apie 1 mln. gyventojų. Čia, direktoriaus teigimu, pastebimai padaugėjo į ligoninę pagalbos besikreipiančių vyresnio amžiaus žmonių, paūmėjo lėtinės ligos, aštriai juntama alkoholizmo problema.
„Situacija tikrai yra kelianti didelį susirūpinimą, todėl kad matome, ypač per pastaruosius keletą mėnesius, kai yra antras karantinas, dėl pandemijos pastebimai padidėjo vyresnio amžiaus žmonių, atvykstančių į psichiatrijos ligoninę. To priežastys yra vienatvė, nerimas, tai, kad jie negali gauti nuotolinių konsultacijų, sudėtinga juos nuotoliniu būdu apmokyti, yra sutrikęs pagalbos prieinamumas. Lėtinių somatinių ligų atkryčiai yra pastebimai dažnesni, pavyzdžiui, cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų, epilepsijos, hipertenzinės ligos.
Kai kuriems žmonėms, kurie patiria baimę užsikrėsti COVID-19 liga, ta baimė progresuoja kartais net iki labai sunkių panikos būklių arba net psichozinių būklių – tai irgi kelia mūsų nerimą, kadangi tų žmonių yra gerokai padaugėję dabar. (...) Kiek nukreipia jų ambulatoriniai psichikos sveikatos centrai yra tik nedidelė dalis, kita dalis žmonių atvažiuoja su greitąją medicinos pagalba arba juos tiesiog atveža artimieji be nukreipimo, ir mes matome, kad praktiškai 95 proc. iš jų yra būtinosios pagalbos būklėje“, – laidoje sakė A. Germanavičius.
Į būtinosios pagalbos apimtį patenka tokios būklės kaip panikos atakos, stiprūs psichomotoriai susijaudinimai, kai žmogus kelias valandas iš eilės negali nurimti, atsikratyti įkyrių minčių, neretai susijusių su savižala, aiškino Vilniaus psichiatrinės ligoninės vadovas.
„Vyresnio amžiaus žmonės dažnai turi vaistų namuose, neretai gali būti situacija, kada jie atvežami po intoksikacijos savižudybės tikslu – iš toksikologų mes gauname dabar tikrai nemažą srautą pacientų. Taip pat psichozės, įvairios būklės, kurios ypač vyresnio amžiaus žmonėms gali būti susijusios su pablogėjusia atmintimi, demencijomis, Alzheimerio liga, kai vystosi delyrinės sąmonės sutrikimo būsenos, pavyzdžiui, kai jiems pradeda atrodyti, kad tamsiu paros metu gali būti žmonės už lango ar kaimynai, kurie kenkia, leidžia dujas per elektros lizdus ir taip toliau“, – vardijo pašnekovas.
Sudėtingų būklių progresavimą prevenciškai galima sustabdyti, tačiau tam reikia turėti tvirtą ryšį su kenčiančiu žmogumi, jog šis drįstų atsiverti ar pasipasakoti. Ryški ir kita problema – trūksta aktyvaus gydymo namuose, teigia A. Germanavičius.
„Šiuo metu VLK ribotai apmoka už vizitus namuose, per pandemiją tie vizitai bendruomenės centruose buvo sustabdyti ir tik specialiųjų poreikių turintiems arba sergantiems demencija asmenims apmokamos tokios vizito namuose paslaugos. O psichiatrijos būklių ratas gerokai platesnis, todėl reikėtų plėsti paslaugas teikiančių specialistų apmokėjimo sąrašą“, – sakė jis.
Per pandemiją ženkliai padaugėjo psichoaktyvių medžiagų, ypač alkoholio sukeltų psichikos ir elgesio sutrikimų. Pasak A. Germanavičiaus, yra atvejų, kai žmonės savaitėmis neišeina iš namų arba išeina tik tam, kad nusipirktų alkoholio, nes ilgai vartoję ir po to nutraukę šie gyventojai patiria abstinencijos sindromą.
„Abstinencija pasireiškia simpatinės nervų sistemos suaktyvėjimu – prakaitavimas, rankų drebėjimas, nemiga, širdies (suintensyvėjęs) plakimas, vidaus organų sutrikimai, tokie kaip virškinimas, pykinimas, vėmimas. Stipri abstinencija gali pasireikšti net ir suvokimo sutrikimais, kai jiems atsiranda iliuzijos, mąstymo nenuoseklumas, didžiulis nerimas. Kartais abstinencija gali siekti net ir delyro būkles arba epilepsijos priepuolius, kurie gali ištikti bet kurį žmogų, net ir nesergantį epilepsija.
Tarp sukeltų psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo gali būti atminties sutrikimai, psichozės, neurologiniai sutrikimai, šių atvejų mes matome ženkliai daugiau. Ir čia irgi yra problema, kadangi mes suteikiame tik būtinąją pagalbą, o šiems žmonėms reikalingas tęstinis gydymas. Dalį jų mūsų specialistai motyvuoja kreiptis į priklausomybių centrus, tačiau dėl vengiančio elgesio ar dėl to, kad negali gauti pagalbos bendruomenėje, tęstinės, motyvacinės pagalbos, dalis jų vėl pradeda vartoti psichoaktyviąsias medžiagas ir tas užburtas ratas sukasi – jie vėl patenka į ligoninę po kurio laiko“, – kalbėjo A. Germanavičius.
Psichologai atvyksta į namus nemokamai
Matydama blogėjančią visuomenės psichikos sveikatą veiksmų ėmėsi ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), tačiau kai kurie sprendimai srities ekspertams kelia klausimų. Pavyzdžiui, visuomenės sveikatos biuruose dirbantiems psichologams lėšų skiriama daugiau negu psichinės sveikatos centruose dirbantiems psichiatrams ar psichoterapeutams. Yra ir teigiamai vertinamų iniciatyvų, kaip kad mobilios komandos, lankančios nerimą ir stresą išgyvenančius žmones namuose.
Ignas Rubikas, SAM Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas, laidai „Sveikata“ sakė, kad praėjusią vasarą priimtas kompleksinių priemonių paketas dėl įvairių psichologinės pagalbos paslaugų ir emocinės paramos prieinamumo plėtros. Priemonių sąrašas prieš kelias savaites vėl buvo revizuotas ir papildytas atsižvelgiant į antros koronaviruso bangos ir pratęsto karantino aktualijas.
Viena tokių priemonių yra mobilios komandos. Tai yra grupė specialistų, kurie atvyksta pas pacientą į namus. Tai yra psichologų komanda, dažniausiai susidedanti iš dviejų asmenų, apmokytų krizių intervencijos metodais.
„Jie gali vietoje suteikti psichologinę pagalbą, padėti susitvarkyti su jausmais, kurie kyla dėl psichologinės krizės, padėti suvaldyti situaciją. Medikamentų skirti jie negali, tam reikalinga kreiptis į psichikos sveikatos centrą, tačiau įvertinę situaciją jie gali rekomenduoti kreiptis į jį ir netgi padėti su juo susisiekti“, – sakė I. Rubikas.
Kreiptis dėl mobilios komandos paslaugų galima telefonu 8 616 22252 arba elektroninėje svetainėje pagalbasau.lt, skiltyje „Gauk pagalbą“. Šią nemokamą paslaugą galima sulaukti kasdien nuo 8 iki 20 val. Pagalba gali būti suteikiama tą pačią dieną, kai kreipiamasi, bet kol kas mobilios komandos veikia tik Vilniaus ir Kauno regionuose. Paslaugą numatyta dar šiemet praplėsti.
„Telefonu galima paskambinti iškilus krizei, dėl kurios verta kviesti mobiliąją komandą. Jau netrukus prasidės paslaugos įgyvendinimas visos Lietuvos mastu, tačiau reikia paminėti, kad yra ir kitos inicijuotos paslaugos, kurios teikiamos, kai tai yra mažiau ūmios ir mažiau skubios būklės, tarp jų yra emocinės paramos tarnybų plėtra – plačiai žinomų vaikų, jaunimo, vilties linijų ir kitų emocinės paramos linijų prieinamumas padidėjo“, – kalbėjo pašnekovas.
Jis taip pat priminė, kad kreipiantis į savo savivaldybės visuomenės sveikatos biurą galima gauti streso valdymo, emocijų valdymo ir anonimines psichologines konsultacijas.
Šiuo metu taip pat atliekama reprezentatyvi nacionalinė apklausa, kuria norima daugiau sužinoti apie Lietuvos gyventojų psichologinę ir emocinę būklę, kiek naudojamasi pagalbos paslaugomis, kokios iš jų yra gyventojams labiausiai patrauklios ir kiek prieinamos. Tikimasi, kad tai padės efektyvinti psichologinės pagalbos paslaugas šalyje.
Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Sveikata“ įraše.
