Sveikata

2020.11.21 11:01

Prasidėjusi gripo požymiais, ši liga greitai gali baigtis mirtimi – ką reikia žinoti apie sepsį?

Laura Adomavičienė, LRT RADIJO laida „Sveikata“, LRT.lt2020.11.21 11:01

Sepsis – itin klastinga ir žaibiškai plintanti liga. Tuo įsitikino ir vilniečių šeima, kai vyresnio amžiaus moteriai staiga pakilo temperatūra ir ji suglebo beregint. Irena jautėsi tokia silpna, kad vos galėjo pasikelti iš lovos. Laimei, artimieji reagavo laiku ir iškvietė medikus. Santaros klinikose atsidūrusi moteris netrukus sužinojo diagnozę – sepsis. Nei Irena, nei jos artimieji negalėjo suvokti, kas išprovokavo tokią ligą, mat iki staiga atsiradusių simptomų ji niekuo nesirgo, pastarosiomis dienomis nebuvo patyrusi jokių traumų.


Sepsio sukeltas uždegiminis atsakas sutrikdo visų organų funkcijas ir dažnu atveju gali baigtis mirtimi. Vilniaus universiteto Santaros klinikų Reanimacijos skyriaus vedėjas doc. Mindaugas Šerpytis paaiškino, kokia klastinga ši liga gali būti ir kas ją sukelia.

„Visuomenėje labai paplitęs neteisingas požiūris į sepsį, kad tai kraujo užkrėtimas, kad kažkas užkrečia kraują, į kurį patenka bakterijų, virusų, kitų mikroorganizmų, galinčių sukelti sepsį. Bet iš tikrųjų sepsis yra nereguliuojamas, neadekvatus imuninės sistemos atsakas į bakterinę, grybelinę ar virusinę infekciją. Būtent šis labai stiprus, audringas mūsų imuninės sistemos atsakas ir sukelia gyvybei grėsmingą organų pažeidimą“, – LRT RADIJO laidoje „Sveikata“ kalbėjo medikas.

Pirmieji sepsio požymiai gali pasireikšti simptomais, nesunkiai supainiojamais su infekcijomis, netgi paprasčiausiu gripu. Karščiavimas, šaltkrėtis, raumenų skausmai, bendras silpnumas – visus šiuos požymius M. Šerpytis įvardijo kaip būdingus sepsio pradžiai.

Įtaką ligos eigai daro daugybė veiksnių: imuniteto atsakas, amžius, lydinčios ligos, infekcijos tipas. Ryšio su žalingais įpročiais nepastebima, sakė M. Šerpytis, tačiau priminė, kad žalingi įpročiai skatina progresuoti įvairias lėtines ligas, o šios savo ruožtu didina tikimybę, jog sepsio padariniai bus sunkūs.

Norint pagelbėti susirgusiajam ypač svarbus laikas, pabrėžė Santaros klinikų Reanimacijos skyriaus vedėjas.

„Iš įvairių studijų žinoma, kad su kiekviena uždelsta valanda beveik 8 proc. padidėja paciento mirties rizika, jeigu jis suserga sepsiu. Nuo laiko labai priklauso gydymo sėkmė, nes kuo ilgiau sepsis negydomas, kuo ilgiau infekcija nekontroliuojama, tuo didesnis organų ir audinių pažeidimas. Pagrindinis mechanizmas, kaip sepsis pažeidžia audinius, yra per mikrocirkuliaciją. Tai yra mūsų smulkiosios kraujagyslės, kuriomis kraujas pristato deguonį į audinius. Kadangi nukenčia kraujagyslės, dėl to deguonies badą kenčia visos organų sistemos, audiniai žūsta“, – sakė M. Šerpytis.

Santaros klinikų medikas aiškino, kad kuo žmogus jaunesnis, tuo didesnės galimybės sepsį išgyventi ir išsaugoti sveikesnius organus po ligos. Vis dėlto ligą sėkmingai įveikus neretam užtrunka sugrįžimas į ankstesnį veiklumą, todėl labai svarbi reabilitacija, aiškino laidos „Sveikata“ pašnekovas.

„Jeigu žmogus turi lėtinės ligos pažeistą organą, pavyzdžiui, lėtinį inkstų funkcijos nepakankamumą, sepsis gali visiškai pažeisti likusią inkstų funkciją, ji neatsigauna niekada. Dalis pacientų atsigauna visai neblogai, bet apie 30 proc. pacientų, patyrusių sepsį, mažiausiai pusę metų turi vienokį ar kitokį organų pažeidimą, yra labai priklausomi nuo aplinkinių pagalbos, nes sunkiai gali apsitarnauti ir būti aktyvūs. Dėl to labai svarbi gydymo ir reabilitacijos fazė po to, kai žmogus išgyvena kritinę būklę“, – sakė M. Šerpytis.

Nustatyti sepsio diagnozę dažnai iš karto nepajėgia nei pats ligonis, nei jo artimieji. Vienintelis veiksmingas būdas tokiam pacientui padėti – nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą, ypač tuo atveju, kai gripui būdingi simptomai pasireiškia ūmiau nei paprastai.

„Jeigu tik yra įtarimas, kad paciento būklė sunkesnė, nei būdavo tokiu atveju sirgus anksčiau, reikėtų kuo greičiau kreiptis į ligoninę. Tik atlikę laboratorinius kraujo tyrimo tikrai galime pasakyti, ar tai sepsis, ar tiesiog virusinė infekcija“, – kalbėjo medikas.

Kol laukiama medikų ar pas juos vykstama, specifinių būdų, kaip sergančiajam pagelbėti, nėra, pridūrė M. Šerpytis. Svarbiausia – reaguoti laiku, kad žmogus kuo greičiau gautų kvalifikuotą gydytojų pagalbą.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Sveikata“ įraše.