Visuomenėje COVID-19 efektyviausiai pasklinda įvairių žmonių susibūrimų metu, kai vienu metu įvyksta daug artimų rizikos kontaktų, savo feisbuko paskyroje sekmadienį ryte teigia Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius dr. Vytautas Kasiulevičius.
„Ilgesnis nei 15 minučių trunkantis buvimas arčiau kaip 2 metrų atstumu, ypač jeigu nenaudojamos apsaugos priemonės. Skirtingai nuo SARS-CoV-1 viruso, kurį susirgęs asmuo intensyviausiai platina antrąją ligos savaitę, COVID-19 pandemiją sukėlusią infekciją susirgę asmenys intensyviausiai platina dar iki klinikinių simptomų pasireiškimo bei pirmosiomis ligos dienomis.
Reikia nepamiršti, kad aukštos rizikos kontaktai su COVID-19 asimptominiais asmenimis sudaro ne mažiau kaip 30 proc. visų kontaktų. Todėl tokiomis masinio žmonių užsikrėtimo vietomis tampa įvairūs klubai, viešojo maitinimo įstaigos, mokyklos, darbovietės, bažnyčios“, – feisbuke rašo jis.
Covid-19 plitimo visuomenėje keliai. Visuomenėje Covid-19 efektyviausiai pasklinda įvairių žmonių susibūrimų metu, kai...
Posted by Vytautas Kasiulevicius on Saturday, November 14, 2020
Pasak V. Kasiulevičiaus, tokiose žmonių susibūrimo vietose vienas asmuo gali užkrėsti keletą asmenų, nors „superplatintojai“ (kai vienas asmuo užkrečia 10 ir daugiau asmenų) nėra toks dažnas reiškinys.
„Uždarose bendruomenėse (slaugos, nakvynės namai, sulaikymo vietos, kalėjimai) užsikrėtimo lygmuo taip pat yra labai aukštas. Tyrimai rodo, kad uždarose bendruomenėse gali užsikrėsti net 60–80 proc. gyventojų.
Aukštos rizikos kontaktų tyrimai labai svarbūs. Kinų mokslininkų atlikta studija rodo, kad iš 1015 COVID-19 rizikos kontaktų namų aplinkoje užsikrėtė 105, t. y. kas dešimtas, gydymo įstaigoje iš 679 aukštos rizikos kontaktų užsikrėtė 7 asmenys, t. y. 1 proc., laisvalaikio vietose ir darbovietėse iš 875 aukštos rizikos kontaktų užsikrėtė 11 asmenų, t. y. 1,3 proc., o iš 818 viešajame transporte užsikrėtė tik 1 asmuo arba 0,1 procento“, – dėsto profesorius.
V. Kasiulevičiaus teigimu, gyvenimas viename būste, o ypač maitinimasis kartu, tampa reikšmingi COVID-19 infekcijos plitimo rizikos veiksniai.
„Kaip jau buvo minėta, iš visuomenės į šeimas patekusi infekcija plinta efektyviai. Tyrimai rodo, kad namų aplinkoje įvyksta nuo 17 iki 38 proc. COVID-19 rizikos kontaktų ir nuo 46 iki 66 proc. visų antrinių užsikrėtimų šia infekcija.
59 tūkst. žmonių tyrimas Pietų Korėjoje parodė, kad namų aplinkoje SARS-CoV-2 užsikrečiama šešis kartus dažniau nei kitų COVID-19 kontaktų metu. Sutuoktiniai užsikrečia du kartus dažniau negu kiti suauge kartu gyvenantys asmenys. Studijos rodo, kad vaikai šeimoje užsikrečia rečiau negu suaugę ir rečiau užkrečia kitus šeimos narius, tačiau lankantys mokyklas vaikai kelia riziką seneliams, gyvenantiems kartu su anūkais viename būste“, – įspėja VU medicinos fakulteto atstovas.
Anot specialisto, formuojant žmonių apsaugos strategiją, būtina ne tik mažinti nebūtinų kontaktų bendrą skaičių, bet ir formuoti atskirus žmonių klasterius, pavyzdžiui, darbovietėse, kai nekontaktuojama gyvai su kitais klasteriais arba pamainomis, skyriais, grupėmis. Tai taip pat leistų sumažinti viruso plitimą visuomenėje.
