„Puikus treneris. Nemanau, kad Lietuvoje yra dar vienas treneris, kuris būtų tiek dirbęs užsienyje ir laimėjęs tiek trofėjų. Jis ne tik dirba, jis ir laimi“, – gražių žodžių istoriją sukūrusiam Valdui Dambrauskui negailėjo kartu su juo dirbęs dabartinis Vilniaus „Žalgirio“ vyriausiasis treneris Andrius Skerla.
Antradienio vakarą iš Pakruojo kilęs 49 metų strategas kartu su treniruojamu Baku „Sabah“ klubu varžėsi paskutiniame UEFA Čempionų lygos atrankos etape, kuriame per pratęsimą palaužė Beer Ševos „Hapoel“ komandą iš Izraelio.
Įspūdingą pergalę išplėšęs V. Dambrauskas tapo pirmuoju Lietuvos strategu, kuris varžysis pagrindiniame prestižiškiausio Europos futbolo turnyro etape.
Taip pat skaitykite
Vakaras istoriniu virto ne tik dėl lietuviško pasiekimo – „Sabah“ klubas, kuris praėjusiame sezone pirmą kartą tapo Azerbaidžano čempionu, taip pat debiutuos europiniame turnyre.
„Manau, kad tai yra labai didelis pasiekimas ir jam, ir Lietuvos futbolui, – kalbėdamas su LRT RADIJUMI sakė kartu su V. Dambrausku dirbęs A. Skerla. – Valdas visada turėjo tikslą, norą ir svajonę žaisti pagrindiniame Čempionų lygos etape, apie tai jis daug kartų yra pats užsiminęs ir šiaip bendraujant. Aš labai džiaugiuosi už jį.“
Strategų keliai susikirto būtent „Žalgirio“ klube – 2014 metų gruodį pakruojiškis oficialiai tapo komandos vyriausiuoju treneriu, o legendinis buvęs šalies futbolininkas A. Skerla į ekipą atvyko kaip trenerio asistentas.
Futbolo specialistai kartu dirbo trejus metus, sužaidė 119 rungtynių, kartu jie dusyk tapo Lietuvos čempionais ir dukart triumfavo taurės turnyre.
„Turėjome puikų laiką dirbant, nemažai trofėjų laimėjome. Nuo pat pradžių matėsi, kad treneris žino, ką daro. Treneris išsilavinęs, labai daug domisi futbolu, naujausiomis žaidimo tendencijomis. Visa tai matėsi ir treniruočių procese, ir aikštėje. Nuo pat pirmos dienos man kažkaip nekilo abejonių, kad tai tikrai bus geras treneris. Jis visą laiką pasiruošęs ir iš jo tikrai labai daug ko galima pasimokyti“, – dalijosi A. Skerla.
Trenerio keliu žengti dar 2005 metais pradėjęs V. Dambrauskas iš pradžių patirtį kaupė studijuodamas ir mokydamasis Anglijoje – ten dirbo tokių futbolo grandų kaip „Manchester United“ ir „Fullham“ klubų jaunimo komandoje, o prie profesionalios komandos vairo stojo 2013 metais, kai tapo Panevėžio „Ekrano“ vyriausiuoju treneriu. Vėliau sekė pakruojiškio etapas „Žalgiryje“, Rygos RFS komandoje, karjerą tęsė Bulgarijoje, Kroatijoje, Graikijoje, Kipre ir Vengrijoje.
Per visus futbole praleistus metus V. Dambrauskas yra tapęs ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Bulgarijos ir Kroatijos čempionu bei iškovojęs ne vieną šalies taurės trofėjų. Į šį sąrašą galima įtraukti ir jo pasiekimus Azerbaidžane – laimėtą čempionatą, taurę ir istorinį žygį Europoje.
„Parašiau jam žinutę, pasveikinau. Prisiskambinti turbūt dar porą dienų nepavyks niekam – daug dėmesio, daug emocijų. Reikia ir pačiam su tuo pabūti, su artimaisiais, su komanda, štabu, – kalbėjo A. Skerla. – Neeilinė diena biure, sakykime taip. Reikia laiko suvirškinti, kas buvo padaryta. Stebiu Valdą per televizorių ir tikiu, kad jis visą laiką tikėjo, jog vieną dieną žais Čempionų lygos pagrindiniame etape. Smagu, kad tai atsitiko būtent dabar. Smagu už jį kaip už draugą ir gerą trenerį.“
A. Skerla taip pat kalbėjo apie V. Dambrausko išskirtinį futbolo matymą, reagavo į kandų buvusios „Žalgirio“ klubo direktorės Vilmos Venslovaitienės pasakymą ir svarstė, kaip „Sabah“ klubas atrodys kovose su Europos futbolo grandais.
– Jūs kartu dirbote su V. Dambrausku, prisistatydamas Vilniaus „Žalgirio“ klube jūs jau pirmoje konferencijoje pasakėte, kad teko dirbti su Valdu Dambrausku ir kitais žymiais strategais, kurie įkvėpė jus tapti treneriu. Jūsų nuomone, kokios tai reikšmės pasiekimas Lietuvos futbolui ir jūsų draugui, kolegai?
– Vakar buvo neeilinė diena. Tai kažkas neįtikėtino, kaip jie sudalyvavo visoje šioje atrankoje, įveikė keturių šalių čempionus. Vertas tik didžiausių pagyrimų ir gražiausių žodžių. Aš labai džiaugiuosi už jį ir tikiu, kad jis nesustos ir dar parodys ir grupių etape, kad tai nėra atsitiktinumas. Ta komanda tikrai yra gerai paruošta ir žaidžia puikų, gražų ir atakuojantį futbolą.
– Ko jūs mokotės iš jo? Koks jis jums yra įkvėpimas? Ką jūs imate iš jo darbo etikos ar taktikų?
– Beveik kiekvienais metais tenka nuvažiuoti pas jį. Nemažai jau esu lankęsis – ir Graikijoje buvau, ir praėjusiais metais Azerbaidžane. Mačiau tą treniruočių procesą, kaip jis dirba, kaip jis valdo žmones, kurie pas jį dirba. Per tiek metų jis susikūrė labai gerą savo trenerių štabą, kuris jam labai daug padeda. Sakau, ta žaidybinė disciplina, treniruočių procesas – jis yra aukščiausio lygio. Jis tikrai žino, ką daro, žino, ko nori, ir to siekia.
– Kaip, jūsų akimis, atrodė kelionė link Čempionų lygos? Ji tikrai nebuvo rožėmis klota. Buvusi „Žalgirio“ vadovė Vilma Venslovaitienė yra išsakiusi įvairių citatų, pats V. Dambrauskas yra kalbėjęs – tarsi gauna šansą, tačiau lemiamu metu jį paleidžia. Ką reikėjo praeiti tam vyrui iš Pakruojo, kad galėtų čia atsidurti?
– Tikrai tų etapų buvo gana gerų pas jį, aš manau, ir labai gerų. Bet jūs matote tas tendencijas futbole. Manau, kad jis labai gerai dirbo ir Kroatijoje, ir Graikijoje su tokia sudėtimi, kokią turėjo. Manau, visi tie atleidimai jį užgrūdina. Aš taip pat mačiau Splito „Hajduk“, kai jis treniravo, mačiau tą komandą, kaip ji žaidė, kiek jis įdėjo darbo. Visi tie atleidimai, manau, visi treneriai tokiais momentais galvoja, kad tai yra neteisinga. Aš irgi prie to galiu prisidėti ir tą patį pasakyti.
Bet jis surado vietą, kur jaučiasi komfortiškai. Kai nuvažiavau į Azerbaidžaną ir pamačiau, koks ten futbolo lygis, kokią komandą jis kūrė ir kaip ta komanda žaidė, mane labai nustebino. Ir ne tik jo komanda – mačiau, kaip „Qarabag“ žaidė, kaip Čempionų lygoje rungtyniavo. Valdas ten padarė tikrai neįtikėtinus dalykus juos apžaisdamas. Puikus treneris. Nemanau, kad Lietuvoje yra dar vienas treneris, kuris būtų tiek dirbęs užsienyje ir laimėjęs tiek trofėjų. Jis ne tik dirba, jis ir laimi. Tai, ką jis pasiekė su „Sabah“, – ilga kelionė, kuri gal kartais buvo neteisinga, bet ji davė daug patirties.
– Galima kažkaip sureaguoti į tuos V. Venslovaitienės žodžius – „amžinas bedarbis“, „niekam nereikalingas“? Dabar jau ir citatose, ir antraštėse mirga jo pravardė kabutėse.
– Na, kaip galima sureaguoti... Žmogus paprasčiausiai turbūt nesekė, ką Valdas yra pasiekęs ir kur jis treniravo. Man net nesinori apie tai kalbėti. Paprasčiausiai Valdas nekreipia dėmesio į tai. Jis eina savo keliu ir nemanau, kad tie žodžiai jį motyvuoja dar būti geresniu – jis ir taip žino, ko nori. Visą laiką bus aplinkui tokių, kurie tavimi netikės, kuriems tu nepatiksi. Nereikia reaguoti į tokius pasakymus. Jis tiesiog daro savo darbą.
– Jūs esate vienas iš nedaugelio lietuvių, kurie yra žaidę Čempionų lygoje. Gali būti, kad dar trimis pasipildys po šios dienos „Sabah“ rungtynių. Kokio lygio žvėris yra ši lyga ir su kuo V. Dambrauskui teks ten susidurti?
– Aš nemanau, kad klubas bus autsaideris. Su tokiu futbolu, kokį demonstruoja, jie bus dar labiau motyvuoti. Taip, ten žais čempionai, tikrai labai geros komandos, bet jiems tikrai nėra ko prarasti. Jie pasiekė maksimumą ir yra ten, kur daugelis norėtų būti. Tai tik pridės motyvacijos pačiam Valdui ir žaidėjams. Aš tikiu, kad jie tikrai gerai pasirodys.
– Pabaigai apie pačias taktikas. Koks futbolo strategas yra Valdas Dambrauskas? Kas jo taktikose jus labiausiai įkvepia? Tai nėra treneris, kuris sėdėtų gynyboje ir lauktų kontratakų, bet sugebėti įmušti tiek įvarčių prieš čempionus...
– Matėme nuo pat pirmų atrankos rungtynių – labai agresyvus, atakuojantis futbolas, reikalaujantis daug jėgų, daug spaudimo, kamuolio kontrolės. Tie kuriami momentai atsiranda po aukšto varžovų spaudimo.
Išskirčiau, kad tai labai gerai subalansuotas futbolas – ne tik atakos ir spaudimas, nes jie ir gynyboje žaidžia gana gerai. Žaidėjų darbingumas labai didelis. Matosi žaidėjų atranka – jis nori žaidėjų, kurie geba bėgti, geba išlaikyti intensyvumą visas 90 minučių. Čia didelis įdirbis ne tik Valdo, bet ir žmonių, kurie padeda surasti tuos žaidėjus žemesnėse lygose, bet mato, kad iš jų galima išgauti kažką daugiau. Jam tai pavyksta, jis moka bendrauti su žaidėjais ir perteikti tai, ką nori matyti aikštėje.
