Nuo krepšinį mylinčio vaikio iš Kauno iki Lietuvos herojumi tapusio ir Europos krepšinį užkariavusio Auksinio Berniuko – toks buvo ir vis dar yra Šarūno Jasikevičiaus kelias sporto pasaulyje.
Kovo 5 d. legendinis krepšininkas ir treneris švenčia 50-ąjį gimtadienį, todėl LRT kviečia prisiminti ryškiausias jo karjeros akimirkas, palikusias gilius pėdsakus Lietuvos sporto istorijoje.
Gimtasis Kaunas ir didžiulė meilė krepšiniui
Š. Jasikevičius 1976 m. kovo 5 d. gimė Kaune, Ritos ir Lino Jasikevičių šeimoje. Sportas nuo pat vaikystės buvo neišvengiama gyvenimo dalis – mama Rita atstovavo SSRS rankinio rinktinei, su ja iškovojo ne vieną skambią pergalę. R. Jasikevičienė ruošėsi 1976 m. Monrealio olimpinėms žaidynėms, tačiau sužinojo, kad laukiasi sūnaus. Atletė priėmė sprendimą gimdyti ir atsisakyti olimpinės svajonės. Taip į šį pasaulį ir atkeliavo būsimasis Lietuvos krepšinio dievukas Šaras.
Kadangi Kaunas tuo metu tiesiog alsavo krepšiniu, o Š. Jasikevičius, pasak tėvų, buvo labai judrus vaikas, tėtis Linas nuvedė jį į pirmą treniruotę. Kauno krepšinio mokykloje Š. Jasikevičiaus kelias susikirto su treneriu Feliksu Mitkevičiumi. Treneris buvo ir griežtas, ir teisingas. Nors pati sportavimo pradžia buvo vingiuota, Š. Jasikevičiaus aistra krepšiniui palaipsniui tik augo, galiausiai jos niekas nebeužgniaužė.
Per krepšinio treniruotes Kaune Š. Jasikevičiaus kelias susipynė su kitų Lietuvos krepšinio asmenybių likimais. Praėjusių metų spalį Kaune viešėjęs Šaras jautriai prisiminė savo ir bendražygio Tomo Masiulio istoriją, kuri užsimezgė vaikystėje ir tęsiasi iki šiol.
„Visą dieną kažkaip sėdžiu, vaikštau po Kauną, po viešbutį, po areną ir galvoju apie žaidimą prieš „Žalgirį“. Kažkaip visą dieną pradėjau galvoti apie Feliksą Mitkevičių – mūsų su Tomu trenerį nuo kokių 7 iki 17 metų. Einame jau žaisti, apsikeisti su Tomu tais suvenyrais prieš rungtynes, tada Tomas mane apsikabina ir sako, kad Feliksas labai didžiuotųsi mumis. Net apsiverkiau. Taip smagu buvo, kai du vyrukai iš Kauno veda Eurolygos komandas“, – tąsyk kalbėjo Š. Jasikevičius.
Krepšinis, pergalės ir svajonės
Krepšiniui tapus pagrindiniu gyvenimo varikliu Š. Jasikevičius išvyko į JAV, ten 1998 m. baigė Merilando universitetą. Nors sportas leido praverti platesnio pasaulio duris, tėvynė Lietuva nebuvo pamiršta. 1994 m. Š. Jasikevičius tapo Europos jaunių, o 1996 m. – Europos jaunimo čempionu. 1998 m. NBA naujokų biržoje lietuvis savo pavardės neišgirdo ir grįžo į Lietuvą. Tais pačiais metais jis profesionalo karjerą pradėjo to meto Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandoje – kaunietis kuriam laikui persikėlė į sostinę.
Visgi jau kitą sezoną krepšininkas pasitiko Liublianos „Olimpia“ gretose, o pasibaigus jam prisijungė prie Lietuvos vyrų rinktinės, 2000 m. Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse rinktinė pasidabino bronzos medaliais.
Lietuvos krepšinis šio amžiaus pradžioje skrodė aukščiausias bangas, o išsvajotą olimpą pasiekė 2003 m. Europa tada darkart nusilenkė Lietuvos krepšinio milžinams, kurių gretose „aukščiausias“ buvo būtent Š. Jasikevičius. Jis Antano Sireikos suburtoje rinktinėje griežė pirmuoju smuiku ir taip prisidėjo prie auksinio žygio Europos čempionate Švedijoje.
Didžiajame finale Lietuvos rinktinė rezultatu 93:84 įveikė Ispanijos krepšininkus. Šaras viso turnyro metu fiksavo 14 taškų ir 8,2 rezultatyvaus perdavimo vidurkį. Po pergalingo finalo jis buvo išrinktas geriausiu čempionato krepšininku.
„Svarbiausia, kad Lietuvoje krepšinis buvo, yra ir bus. Šios taurės, kurią šiandien čia atsinešė Saulius [Štombergas] su mumis visais, vieta yra Lietuvoje. Ji neturi niekur važiuoti iš Lietuvos. Aš labai laimingas, kad mes šiandien jums ją atvežėme“, – rinktinės sutiktuvėse kalbėjo Š. Jasikevičius.
Atrodė, kad dar viena svajonė išsipildys ir 2004 m. Atėnų olimpinėse žaidynėse, tačiau tada lietuvių žygį aukso medalių link sustabdė Italijos krepšinio rinktinė. Kovoje dėl trečios vietos Š. Jasikevičius ir kompanija susitiko su JAV žvaigždynu, bet antrą kartą iš eilės jo nenugalėjo ir užėmė ketvirtą vietą.
Nors šios žaidynės liko kaip neišsipildžiusi svajonė, per jas Š. Jasikevičių visas pasaulis pažino dar geriau. Įspūdinga jo atkarpa, parklupdžiusi JAV žvaigždes, iki pat dabar yra prisimenama labai ryškiai.
Auksinio Berniuko era
Š. Jasikevičius 2003–2005 m. su „Barcelona“ ir „Maccabi“ tris kartus iš eilės laimėjo Eurolygą ir taip gavo Auksinio Berniuko, kurį atpažįsta visas krepšinio pasaulis, pravardę. Ketvirtą kartą krepšininko karjeroje lietuvis Eurolygoje triumfavo su Atėnų „Panathinaikos“ klubu (2009 m.). Tiesa, tarp šių pergalių įsiterpė ir etapas NBA lygoje.
Į stipriausią krepšinio lygą Š. Jasikevičius išvyko po to, kai iškėlė trečiąjį Eurolygos trofėjų. Lietuvis rungtyniavo Indianos „Pacers“ (2005–2007 m.) ir San Fransisko „Warriors“ (2007 m.) klubuose. Nepavykus įsitvirtinti kitapus Atlanto, Europos čempionas sugrįžo į Senąjį žemyną, čia krepšinio aikštėje jis turėjo ir svarbesnį vaidmenį, ir rimtesnį statusą.
Po įspūdingo žygio Eurolygoje su „Panathinaikos“ klubu Šaras 2010 m. grįžo į „Lietuvos rytą“, bet netrukus jį išpirko Stambulo „Fenerbahče“. Vėliau – sugrįžimas į Graikijos sostinę (2011–2012 m.), „Barcelona“ (2012–2013 m.).
Per ilgametę ir įvairiaspalvę klubinio krepšinio karjerą Š. Jasikevičius triumfavo Ispanijos, Izraelio, Graikijos ir Turkijos krepšinio čempionatuose ir taurės turnyruose.
Su Lietuvos krepšinio rinktine jis taip pat iškovojo bronzos medalį 2007 m. Europos čempionate ir ketvirtą vietą 2008 m. Pekino olimpinėse žaidynėse.
Grįžimas namo ir neišblėsusi pirmoji meilė
„Daug metų atrodydavo, kad čia atvažiuodavau primesti daug taškų ir taip toliau. Patikėkite, visą gyvenimą buvau „Žalgirio“ fanas numeris vienas ir taip bus iki mirties. Galima kalbėti apie meilę visiems miestams, bet „Žalgirį“ myliu labiau nei bet kurią kitą komandą. Tai yra pirmoji mano meilė. O su ja, žinote, būna daug problemų“, – emocingai po „Žalgirio“ patekimo į Eurolygos finalo ketvertą 2018 m. balandį kalbėjo Š. Jasikevičius.
Šiuos žodžius jis ištarė nebe kaip žaidėjas, o kaip treneris. Būtent 2017–2018 m. Eurolygos sezono metu Š. Jasikevičius priminė, kad Auksinio Berniuko statusas niekur nedingo. Jo treniruojama komanda nustebino visą Europą ir, prasibrovusi į Eurolygos finalo ketvertą, užėmė trečią vietą. Visgi tai vyšnia ant torto, nes Š. Jasikevičiaus ir „Žalgirio“ bendradarbiavimas prasidėjo prieš penkerius metus.
Supratęs, kad karjera neišvengiamai artėja prie finišo tiesiosios, Šaras nusprendė sugrįžti į Lietuvą. Ne bet kur, o į gimtąjį Kauną, kur būtų galima apsivilkti pirmosios krepšinio meilės – „Žalgirio“ – marškinėlius. 2013–2014 m. sezone legendinis krepšininkas savo lentyną papildė esminiu trofėjumi – Lietuvos čempiono titulu. 2014 m. Š. Jasikevičiaus ranką papuošė Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempiono žiedas, todėl sporto batelius buvo galima ramiai kabinti ant vinies.
Tada ir prasidėjo naujas Šaro gyvenimo etapas. Kaip treneris su „Žalgiriu“ Lietuvos čempionu jis tapo 5 kartus iš eilės (2016–2020 m.). Per šiuos metus treneris ne sykį demonstravo didžiulę meilę Kaunui, kalbėjo apie svarbiausias gyvenimo vertybes ir norą su „Žalgiriu“ patriukšmauti Europoje.
Toks atsidavimas nebuvo nepastebėtas. 2017 m. pradėjus sklisti kalboms, kad Š. Jasikevičius gali palikti Kauną ir persikelti į „Barcelona“, Kauną papuošė plakatai „Šarai, pasilik“.
Visgi visos gražios istorijos kažkada baigiasi. Ne išimtis ir ši – Šaro vardas „Žalgiriui“ pasidarė šiek tiek per didelis, todėl Eurolygos trofėjaus medžioti jis išvyko svetur.
Istorija tęsiasi
2020 m. Š. Jasikevičius ėmė treniruoti „Barcelona“, su ja per 3 sezonus dusyk laimėjo Ispanijos čempionatą ir Karaliaus taurę, pateko į 3 finalo ketvertus Eurolygoje, bet titulo taip ir nelaimėjo: sykį pralaimėjo finale, sykį iškovojo bronzą, sykį pralaimėjo abejas finalo ketverto rungtynes.
2023 m. gruodį strategas stojo prie Stambulo „Fenerbahče“ vairo ir po kelių mėnesių taip pat sugebėjo prasibrauti į finalo ketvertą, bet jame pergalių pasiekta vėlgi nebuvo. Galiausiai 2024–2025 m. sezonui „Fenerbahče“ komandą sukomplektavo pats Šaras ir tai davė labai saldžių vaisių.
2025 m. balandžio 17 d. Eurolyga lietuvį išrinko geriausiu sezono treneriu, o šį vardą jis pateisino per finalo ketvertą. Šeštas kartas nemelavo ir Š. Jasikevičius, dirbdamas treneriu, tapo Eurolygos čempionu. Lietuvis taip pat tapo ketvirtuoju žmogumi, kuris Eurolygos istorijoje iškovojo titulus ir kaip žaidėjas, ir kaip treneris.
„Žmonės neklausdavo, ar Šaras laimės, jie klausdavo, kada. Jie nesupranta, kaip tai sunku. Tai yra labai sunku. Žaidėjai yra svarbiausi, o mes, treneriai, turime prisiimti visą kaltę, kai žaidėjams nesiseka. Visa ši situacija man visada buvo kitokia ir tikriausiai net nesąžininga. Kada jis laimės? Tai yra nesąžininga. Tai nėra lengva“, – atvirai po pergalės Eurolygoje kalbėjo treneris.
Šiandien, 2026 m. kovo 5 d., Š. Jasikevičius švenčia 50-ąjį gimtadienį. Prisiminus legendinio krepšininko ir trenerio karjerą belieka padėkoti už jau padovanotas išskirtines akimirkas ir palinkėti, kad ateityje jų būtų dar labai daug. Juk Šaro istorija tęsiasi.
