Jau šį penktadienį Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė stos į dar vieną kovą 2027 m. pasaulio krepšinio čempionato atrankos turnyre. Lietuvių kelyje – vikingų vardą pateisinanti ir visada iki galo kovojanti Islandijos rinktinė. Jai prieš akistatą gražių žodžių negailėjo ir treneris Rimas Kurtinaitis.
„Manau, kad mažų šalių komandoms yra didelis pranašumas. Vien dėl to, kad kartu ilgai dirba. Mes matėme, kaip yra sunku žaisti prieš britus, kurie taip pat 10 metų žaidžia kartu, turi įdirbį. Mums truputėlį sunkiau, bet aš nesiskundžiu, nes manau, kad tuos reikalus privalome išsispręsti. Kiekvienam langui mes surenkame vis kitokią rinktinę, mums reikia tas pačias sistemas per kelias treniruotes pasikartoti. Tai yra gana sudėtinga. Visgi manau, kad mes esame krepšinio šalis ir mes tą dalyką atliksime.
Šiaip, tai labai rimta, labai pavojinga komanda. Galbūt ji neturi tokio didelio vardo kaip Italija, Ispanija ar kitos šalys, bet ji vis tiek pavojinga. Laukia rimtos rungtynės“, – kalbėjo Lietuvos rinktinės strategas.
Mažiau nei pusę milijono gyventojų turinti Islandija per pastaruosius metus sporto pasaulyje įsitvirtino kaip kovinga, visą širdį atiduodanti ir niekada nepasiduodanti šalis. Tai, kad islandai visada kovoja tarsi vikingai, išskyrė ir R. Kurtinaitis, radęs šių panašumų tiek futbole, tiek krepšinyje.
„Taip, seku ir futbolą. Žinau, kaip jie atrodo futbole, kaip jie visiems buvo neįkandama užduotis. Krepšinyje lygiai tas pats – jie žaidžia itin greitai, sprendimai labai greiti ir individualaus meistriškumo pakanka. Matėme jų rungtynes su italais. Britai juos nugalėjo, bet nedidele persvara. Rimta komanda, turi įdirbį ir bus sudėtinga“, – dėstė R. Kurtinaitis.
Pirmojo pasaulio krepšinio čempionato atrankos lango metu Islandija rezultatu 81:76 nugalėjo Italiją, bet 84:90 nusileido Didžiajai Britanijai. Tuo metu Lietuva britus įveikė rezultatu 89:88, bet nusileido italams rezultatu 81:82. Taigi, D grupėje kol kas visos ekipos turi po vieną pergalę, o dėl to intrigos tik daugėja.
Prieš penktadienio rungtynes R. Kurtinaitis taip pat pasidalino mintimis apie šiek tiek pakitusį rinktinės veidą, sureagavo į Augusto Marčiulionio sugrįžimą į Vilniaus „Rytą“ ir Dustino Slevos lietuviškas šaknis bei išreikštą norą atstovauti rinktinei.
– Ar nesikeičia Lietuvos rinktinės žaidimo stilius? Jūs tarsi mėgstate intensyvumą, bet dabar turite tokius lėtesnius, pozicinio krepšinio įžaidėjus. Visgi filosofija išlieka ta pati?
– Sakykime, kad ne 100 procentų. Kokius turime žaidėjus, tokius. Stengiamės padaryti kuo mažiau klaidų. Vieni gali greitai orientuotis, kiti šiek tiek lėčiau mąsto. Galbūt prarandame greitį, bet neprarandame kamuolio. Bandome tuos dalykus suderinti. Kryptis ta pati.
– Rinktinėje turite žaidėją, kuris yra žaidęs su vienu (Elvaru Fridrikssonu) ir vis dar žaidžia su kitu islandų lyderiu (Tryggvi Hlinasonu). Kalbame apie Margirį Normantą. Ar jis dalyvauja pasiruošime, klausiate jo patarimų?
– Neklausiame, matome. Jis apie tai žino ir pasako, kaip yra. Mes turime jo statistiką, matome jo greičius ir sugebėjimus. Jis yra labai protingas žaidėjas. Man jis paliko labai didelį įspūdį praėjusių metų draugiškose rungtynėse. Jeigu ne Jono Valančiūno trys tritaškiai, tai galbūt būtume turėję daugiau bėdų. Iš tiesų, tai yra geras žaidėjas, rimtas, galbūt vėlai tik atėjo į krepšinį, bet progresas didelis. Na, gal vienas iš tokių mums patogių momentų prieš jį yra toks, kad jis žaidžia 40 minučių. Mums reikia intensyvumo prieš jį, aukštaūgiai turi bėgti į greitąjį puolimą ir jį varginti. Visgi jie turi tokią vikingų savybę, todėl nežinai, ar juos išvarginsi, ar ne.
– Jūs išvykote iš Lietuvos, o Augustas Marčiulionis į Lietuvą atvyko, sugrįžo į „Rytą“. Ar buvo variantas jį įtraukti į sąrašą?
– Jis vienas iš mūsų kandidatų. Šįkart mes jo nebuvome įsitraukę į išplėstinį sąrašą. Su jo tėčiu gal prieš gerą mėnesį esu kalbėjęs dėl jo sugrįžimo į Lietuvą. Tada dar buvo tokios nuomonės, kad galbūt likti JAV. Visgi labai džiaugiuosi, kad jis sugrįžo, jis bus mūsų radare.
– „Žalgirio“ žaidėjai šviežiausiai prisijungė prie rinktinės. Kaip iš jūsų pusės atrodo žaidėjų įsijungimas, nusiteikimas?
– Pirmiausia, tai labai džiaugiuosi, kad „Žalgiris“ leido prisijungti šiems žaidėjams. Taip, jie daro patys savo sprendimus ir dabar prisijungė. Kaip ir minėjau praėjusio lango metu, mums vienas iš pagrindinių buvo Ąžuolas Tubelis. Matome, kaip jis žaidžia. Tikiuosi tokio žaidimo ir rinktinėje, nes jis yra darbštus vaikinas. Neturėjome kažkokių treniruočių. Negalėjome iš ryto su jais daryti treniruotės, kai jie vakare žaidė Eurolygoje. Mes tik susidėliojome akcentus. Dabar pabandysime kažką čia padaryti.
Žinoma, tai yra sunku. Žiūrint vaizdo įrašus paruošti komandą žaisti yra... Na, nesakau, kad neįmanoma, bet yra sunku. Visgi manau, kad visos komandos turi panašias problemas, visos Europos komandos turi tokias situacijas. Mums sąlygos tokios pat, reikia su jomis ir gyventi, jas išsispręsti.
– Treneri, kaip sureagavote, kad Dustinas Sleva ir turi lietuviško kraujo, ir norėtų žaisti Lietuvos rinktinėje. Du tokie pareiškimai per kelias savaites. Ar įneša papildomų minčių?
– Pamenate, turėjome tokį vieną atvejį su amerikiečiu (D`Angelo Russellu). Aš, iš tiesų, nesu prieš. Galbūt prieš 50 metų su Tomu Pačėsu dar ir ginčijomės. Sakiau, kad mes esame lietuviai ir panašiai. Visgi žiūriu, kas vyksta pasaulyje, kaip visi daro. Manau, kad mes galime būti išdidūs, bet galbūt esame pernelyg maža valstybė. Jeigu visi tai daro ir mes atsiliktume, nedarytume, tai galbūt ir nebūtų teisinga. Nors aš esu iš gerosios pusės nacionalistas, šalininkas lietuvių rinktinėje. Visgi, jeigu bus tokia galimybė, nes dabar viskas yra tik kalbos, tada mes ir žiūrėsime. Galbūt federacija kažką spręs. Aš esu treneris. Mane pakvietė, pasamdė. Po manęs ateis kitas. Viską sprendžia federacija.
