Olimpinė svajonė išsipildė – Allison Reed ir Sauliaus Ambrulevičiaus ledo šokių pora pirmąkart karjeroje žengė ant ryškiausios sporto scenos. „Labai smagu, mes tiesiog palikome viską, ką galėjome, džiaugėmės kiekviena minute, kiekviena sekunde, dėl to, kad tai buvo tiek metų darbo“, – po pasirodymo kalbėjo 33-ejų S. Ambrulevičius.
„Galimybė pasidžiaugti savo čiuožimu, mumis abiem. Tiesiog krovėmės publikos palaikymu, muzika, vienas kitam suteikėme tiek emocijos, kad mes dar iki galo net nejautėme, kad dirbame, tiesiog atidavėme viską, ką galėjome“, – tęsė S. Ambrulevičius.
2026 m. Milano ir Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse už savo ritminę programą lietuviai surinko 82,95 balo. Toks rezultatas po ritminio šokio varžybų leido užimti 7 vietą. Beje, jie buvo labai arti savo asmeninio ritminio šokio rekordo (83,08).
„Man trūksta žodžių. Mes labai laimingi, labai didžiuojamės, labai džiaugiamės. Aš esu neįtikėtinai laiminga dėl mūsų. Labai didžiuojuosi“, – geromis emocijomis tryško 31-erių A. Reed.
Taip pat skaitykite
Vasario 11 d. 20 geriausių šokių ant ledo porų atliks savo laisvąsias programas, po kurių paaiškės galutinės vietos šiose olimpinėse žaidynėse.
Nuo 2017-ųjų pradėjęs gyvuoti Lietuvos ledo šokėjų duetas šešis kartus varžėsi pasaulio čempionate, septynis sykius – Europos pirmenybėse, o 2024 m. Kaune Lietuvai iškovojo Europos čempionato bronzą. 2026-aisiais atėjo laikas ir olimpinėms žaidynėms.
To jie siekė labai ilgai: bilietą į ryškiausią sporto sceną planetoje pora turėjo dar 2022 m., bet tuomet A. Reed dar nebuvo suteikta Lietuvos pilietybė, todėl Pekino žiemos olimpines žaidynes teko praleisti.
Galiausiai 2024 m. pabaigoje už aukštus sportinius pasiekimus A. Reed buvo suteikta Lietuvos pilietybė, o kelialapį į Milaną pora užsitikrino po visko, ką, pasak jų, teko „apeiti, peržengti“ ir išgyventi – nuo atrankos įtampos iki skaudžių asmeninių patirčių.
„Žinant tą visą jų kelią, tai tikrai malonu matyti, kad visos svajonės, siekiai išsipildė ir dar su tokiais pagerbimais. Kas gali būti maloniau?“ – LRT sakė S. Ambrulevičiaus tėtis Vilmantas.
Taip pat skaitykite
V. Ambrulevičius savo sūnaus ir jo šokių ant ledo partnerės A. Reed pasirodymą stebėjo gyvai. Jų kompanijoje Milane taip pat buvo ir Allison artimiausieji.
„Mano tėvai nedažnai žiūri, kaip mes čiuožiame, o tai, kad jie atkeliavo iki čia, man reiškia viską. Tie žmonės, kurie visada mus palaikė ir mylėjo, kad ir kas benutiktų, yra su mumis. Tai reiškia viską“, – euforija spinduliavo A. Reed.
„Buvo nerealu, fantastika. Ant ledo užlipome ir iškart jautėme, kad dalis Lietuvos čia, – atkreipė dėmesį S. Ambrulevičius. – Ne tik buvo tos grupės [lietuvių], bet matėme ir pavienių Lietuvos sirgalių.
Buvo labai smagu ir tiesiog šilta pasidarė čiuožti kartu, nes žinome, kad toks palaikymas iš saviškių tarp tiek pasaulio šalių yra didžiulė dalis Lietuvos. Čia, manau, kiekvienas gali džiaugtis tokiu palaikymu.“
S. Ambrulevičius taip pat kalbėjo apie aiškų planą ateinančią dieną, stiprų palaikymą, ramybę ir užsigrūdinti padėjusį Kauną.
– Buvote arti geriausio sezono rezultato. Kaip dėl to jaučiatės?
– Labai gerai. Gauti tokį balą olimpinėse žaidynėse yra... Mes palikome viską, ką galėjome ir balai atėjo iš paskos. Daugiau nieko negalime ir prašyti.
– Kaip apskritai praėjo ši istorinė jums diena?
– Labai vėlyva diena buvo, leidome sau pamiegoti. Į treniruotę, po treniruotės greitai, 20-iai minučių akis užmerki, persistatai ir atgal į areną. Nestandartinė diena, bet turėjome labai gerą planą, palaikymą, Lietuvos užnugarį. Viskas susiklostė gerai ir nejautėme, kad vėlu.
– Kaip jautėtės viduje?
– Mes prieš užlipant ant ledo pasižiūrėjome vienas į kitą ir tiesiog vienas kitam pasakėme, kad šis momentas yra mums, mes šokame vienas kitam ir tas darbas vienas kitam atėjo iš paskos. Kaip varžybos, bet su tokiu papildomu smagumu.
– Padaryta dar mažiau nei pusė darbo. Laisvoji programa trečiadienį. Kaip išnaudosite laisvą dieną?
– Turėsime treniruotę, mes ne pirmą kartą turime tarpą, kadangi Pekine, kai atsirinkinėjome, buvo dienos tarpas. Turime planą, turime viską susidėlioję jau nuo seniai, tai tiesiog ta mūsų rutina, planas ir jį seksime, viskas bus gerai.
– Išsipildė jūsų svajonė. Kaip suvaldėte jaudulį, įžengę į ryškiausią sporto sceną?
– Kaunas užgrūdino [juokiasi]. Kai lipome ant ledo Europos čempionate Kaune, triukšmo buvo gal net daugiau, bet čia ir žmonių daug, ir jaučiasi atmosfera, kad tai yra olimpinis ledas. Mes pasitikėjome savo darbu, ką padarėme namų arenoje ir mūsų psichologinis nusiteikimas buvo vienas į kitą ir davėme publikai mus užvesti. Šioje vietoje eilinė diena ofise [juokiasi].
– Jūsų treneriai turi daug auklėtinių – 14 porų olimpinėse žaidynėse. Ką jie jums pasakė, kaip su jais bendravote?
– Jie laimingi, labai laimingi. Tikrai geras rezultatas, sučiuožėme labai gerai ir smagiai. Jie mums tiesiog pasakė daryti tai, ką darome ir nieko daugiau nepridėjo. Mes nesame labai tokie, kad mums reikėtų papildomos priežiūros, mes per tiek metų esame pakankamai savarankiški ir jie mumis pasitiki, o tas pasitikėjimas duoda gal net daugiau stiprybės negu kažkoks papildomas rankos judinimas. Jie mumis pasitiki ir mes jais.
– Ar lengvai pavyks užmigti?
– Labai, dėl to, kad padarėme viską, ką galėjome, plius vėlu, tai galėsime pamiegoti, bet, manau, miegosime gerai.
