16 metų besitęsianti slidininko Modesto Vaičiulio olimpinė kelionė nestoja – 36-erių sportininkui Milano ir Kortinos žiemos olimpinės bus išskirtinės. Iš Ignalinos kilęs atletas praėjusiais metais tapo tėčiu, o didelę dalį olimpinio ciklo paskyrė šeimai ir buičiai.
Prieš prasidedant 2026 m. Milano ir Kortinos žiemos olimpinėms žaidynėms LRT kviečia susipažinti su visais Lietuvos olimpiečiais. Iš viso Italijoje startuos 17 lietuvių – 8 biatlonininkai, 4 slidininkai, 3 dailiojo čiuožimo atstovai ir 2 kalnų slidininkai. Žiemos olimpinės žaidynės vyks vasario 6–22 dienomis, jas transliuos LRT.
Antrose iš eilės žiemos olimpinėse žaidynėse startuos tie patys keturi Lietuvos slidininkai (M. Vaičiulis, Tautvydas Strolia, Ieva Dainytė ir Eglė Savickaitė), o M. Vaičiulio patirties bagažas – didžiausias.
M. Vaičiulis olimpinėse žaidynėse debiutavo 2010 m. Vankuveryje, 2018 m. varžėsi Pjongčange, o 2022 m. – Pekine. Sočio žaidynes 2014 m. slidininkas praleido dėl Laimo ligos. Po Pietų Korėjoje vykusių žaidynių M. Vaičiuliui teko spręsti dilemą, ar toliau tęsti karjerą, ar priimti darbo pasiūlymą iš Norvegijos. Su žmona jis išvyko padirbėti į žuvies fabriką, o slides paliko gimtinėje. Tačiau nuo septynerių metų ant slidžių mamos ir trenerės Dalios Vaičiulienės pastatytas sportininkas ilgai be slidinėjimo neištvėrė.
Taip pat skaitykite
„Šiomis olimpinėmis žaidynėmis stengsiuosi pasimėgauti. Gali būti, kad jos bus paskutinės, dar nežinau. Širdyje dar yra noro, yra jėgų sportuoti, bet kuo toliau einu, tas noras šiek tiek blėsta, nes jau daug metų atiduodu savo laiką šitam sportui. Jaučiu, kad pavyks pasimėgauti visu renginiu. Rezultatai gal nebus stulbinantys, bet bus proga pasidžiaugti greičiausiai paskutinėmis karjeros žaidynėmis“, – LRT teigia M. Vaičiulis.
Apie galimą olimpinės karjeros pabaigą užsimenantis slidininkas tikina didelių tikslų Milano ir Kortinos žiemos olimpinėms žaidynėms nekeliantis, nes olimpinio ciklo metu teko užsiimti ir kitais dalykais.
„Šis olimpinis ciklas buvo daugiau buitinis – stačiau namus, kūrėme šeimą ir dabar turime mažą vaiką, – džiaugiasi M. Vaičiulis. – Gyvenime viskas vyksta pagal planą, labai daug laiko ir dėmesio sportui neskyriau, treniravausi pagal galimybes, kažkiek ir kitur buvau nukrypęs. Savo interesus patenkinau ir šiuo metu esu labai laimingas.“
2025 m. tėčiu tapęs M. Vaičiulis dėl šios priežasties artėjančias žaidynes laiko išskirtinėmis. Sportininkas didelių pokyčių gyvenime neįžvelgia, tačiau sako, jog auginti vaiką nelengva.
„Vaikui dar tik septyni mėnesiai, tai jam dar anksti vykti į olimpines žaidynes, bet kitą žiemą gal užlipsime ant slidžių ir gali būti, kad greitai sportuosime kartu. Mano, kaip sportininko, gyvenimas iš esmės nepasikeitė. Gal kartais reikia daugiau laiko, būna mažiau miego, reikia padėti žmonai. Tikrai supratau, kaip moterims yra be galo sunku tą mažylį išauginti: kas kelias valandas maitinimas, miego trūkumas, verksmai ir žaidimai. Joms didžiulė pagarba, nes vaiką paauginti yra reikalų“, – sako M. Vaičiulis.
2022 m. Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse lietuvis startavo dviejose rungtyse – laisvojo stiliaus sprinto distancijoje užėmė 49 vietą, o komandiniame sprinte su T. Strolia liko 24-as. Prieš ketverius metus M. Vaičiulis dėl geresnių rezultatų paaukojo atidarymo ceremoniją – joje nedalyvavo, tačiau uždarymo ceremonijoje tapo Lietuvos vėliavnešiu.
„Prieš ketverius metus buvo dienos ar dviejų skirtumas iki starto. Mes atvykome likus keturioms dienoms iki varžybų, kiek pamenu, buvo labai mažai laiko pastovėti, priprasti prie slidžių. Pridėkime ir tai, jog buvo labai šalta, nesinorėjo susirgti, o pašalus varžybos jau gali nebeatnešti to rezultato, kokio tikiesi. Dėl šių priežasčių Pekino atidarymą praleidau. O dabar gal bus ir šilta, mes gerą savaitę turėsime iki pagrindinio starto, tai manau, tikrai dalyvausiu“, – aiškina M. Vaičiulis.
Su LRT RADIJU Lietuvos slidinėjimo čempionate Ignalinoje sausio 10 d. kalbėjęs sportininkas pasakoja apie pasiruošimą olimpinėms žaidynėms, naują rutiną, ilgai lauktą atmosferą ir labiausiai patyrusio slidinėjimo rinktinės nario etiketę.
– Modestai, kaip šiuo metu jaučiatės, kokia sportinė forma?
– Šiose varžybose (Lietuvos slidinėjimo čempionate – LRT) jaučiausi prastokai. Gal dėl to, kad reikėjo atrankos varžybų, jaučiuosi taip pasėdęs sunkiai. O gal ir dėl to, kad sniegas labai minkštas, pripūtė čia, atėjo pūga, vis tiek esu daug sunkesnis už kitus. Tai važiuoti 10 kilometrų beveik 35 minutes buvo gana nelengva. Apskritai nėra labai blogai, bet ir nėra puiku.
– Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse dėl pandemijos į tribūnas buvo įleidžiami tik kinai. Ar išsiilgote įprastos varžybų atmosferos?
– Galėčiau palyginti su pirmosiomis Vankuverio olimpinėmis žaidynėmis 2010 metais. Ten tikrai, pamenu, buvo atmosfera, aišku, gal dėl to, kad pačios pirmos, buvo labai įsimintinos ir paliko didelį įspūdį. O Pekine nesijautė nei auros, nei atmosferos. Azija – truputį kitokie papročiai, tradicijos. Nežinau kodėl, ar dėl to, kad šios žaidynės man buvo trečios, ar dėl Azijos ypatumų, bet man nepaliko tokio įspūdžio. Trūko žmonių, tos auros ir energijos, palaikymo. Jautėsi kažkoks šaltumas, nebuvo to efekto. Tikiuosi, kad Italijoje italai, kaip karšti žmonės, sukurs gerą atmosferą ir bus smagu.
– Ar po Kinijos neturėjote abejonių dėl dalyvavimo Italijoje?
– Jei sau pažadu, ką nors užsibrėžiu, to ir siekiu. Nebuvo abejonių, buvo tik daugiau asmeninių trikdžių – statybose reikėjo nemažai dalyvauti, pačiam padirbėti, organizuoti viską. Kaip ir sakiau, žmona buvo nėščia, vaikas gimė – tokių dirgiklių iš šalies buvo, bet buvau susikoncentravęs, stengiausi patekti į žaidynes, dalyvauti ir padaryti geriausia, ką galiu.
– Be to, jog esate tapęs tėčiu, kuo šios žaidynės bus išskirtinės?
– Be to – nežinau, ar bus kažkuo išskirtinės. Bus ketvirtos. Jei būtų penktos, tai būtų išskirtinė intriga ir svajonė – penki olimpiniai žiedai, penkerios žaidynės. Gal tai būtų dar vienas sau užsikeltas tikslas, bet čia bus matyti, ar turėsiu noro, jėgų ir galimybių siekti to penkto olimpinio žiedo.
– Kiek pažįstate Italijos trasas, kuriose reikės varžytis?
– Aukštis ten gana solidus, bet nėra labai aukštai, apie 900 metrų. Aukštikalnėse iki kilometro, žmogus lengvai adaptuojasi, tad tai nebus kažkas sudėtingo. Pačią trasą matėme Pasaulio taurės varžybose, ten bus sunkesnis sprinto ratas. O šiaip nieko išskirtinio nebus. Pekine man buvo labai sunku, nes aukštis didelis, buvo šalta, o čia, tikėkimės, didelių šalčių nebus, ir aukštis geras.
– Ar smagu, jog į Milaną ir Kortiną vyksta tas pats ketvertas, kuris varžėsi ir Pekine?
– Na, naujų veidų neįsiliejo, nors viena mergina bandė ir labai nedaug trūko. Tarp vaikinų likome tie patys, tai man labai smagu. Su Tautvydu (Strolia) bus antrosios žaidynės, o su jo broliu Mantu (Strolia) irgi dvejas turėjau. Mes iš savo miesto, miestiečiai, tai man viskas gerai. Merginos irgi tos pačios, jaunos, šiek tiek paaugo, tai komanda ta pati.
– Kaip vienas labiausiai patyrusių Lietuvos rinktinės narių, ką patartumėte tiems, kurie Italijoje debiutuos?
– Patarimai... Viskas ateina su laiku ir patirtimi. Sėkmės startuose, viskas ateis savo laiku. Daugiau patarimų dabar net nesugalvoju.
– Kaip vertinate į Lietuvą pagaliau atėjusią tikrą žiemą?
– Šiomis dienomis nuostabiai prisnigo, pripustė. Pats nespėjau kasti sniego, žmona padėjo kelią atsikasinėti. Sniego tiek, kad tikrai labai graži žiema atėjo. Internetas mirga – Kaunas, Šiauliai, visa Lietuva ieško instruktorių, slidinėja. Kaip tik olimpiniai metai, tai gal bus didesnis suaktyvėjimas, žiūrovų gausa ir sportuojančių žmonių skaičius. Viskas vienu metu sukrenta: lieka mėnuo iki žaidynių ir tokia graži žiema.
– Kiek laiko reikėjo laukti tokių sąlygų, kurios būtų tinkamos treniruotėms, varžyboms Lietuvoje?
– Reiktų pagalvoti. Porą metų tikrai nebuvo, o kad taip prisnigtų staigiai ir daug – gal kokie šešeri ar septyneri metai, nes čia per labai trumpą laiką. Kai sniego dar nebuvo, slidinėjau senojoje šaudykloje, tai lazda siekė asfaltą.
