Penktadienį Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo – Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės organizuojamas mitingas „Kokios valstybės mes norime?“, kuriame dalyvauja ir žymūs Lietuvos sportininkai.
Olimpinė čempionė ir pasaulio rekordininkė Rūta Meilutytė atvirai įvardijo savo motyvus ir paaiškino, kodėl nusprendė viešai išsakyti poziciją dėl vykstančių procesų sporte ir valstybėje.
„Kaip Lietuvos pilietė vykdau savo pareigą ir praktikuoju atsakingumą, atsakomybę už savo valstybės kryptį ir prisidedu prie kultūros protesto ir prie to, kad valdžioje vykdomi procesai būtų skaidrūs, – mintimis dalijosi Lietuvos plaukimo superžvaigždė. – Taipogi ir sporte, sporto procesuose vyktų skaidrios permainos, būtų aiškūs kriterijai, kurie yra naudojami siūlomiems pokyčiams vykdyti.
To nėra – sprendimai vyksta už uždarų durų, apie kuriuos sužinoma tik vėliau, siūlomos reformos neatspindi poreikių, yra regresinės, nėra žengiama į priekį, kas buvo daroma ir iki šiol. Tiesiog norisi palaikyti ir reikšti tą poziciją, rodyti, kad mums netinka, kaip daromi dalykai ir mes siūlome skaidriai, aiškiai, kompetentingai vykdyti procesus, komunikuoti ir nesitaikysime su melu, su veidmainyste.“
Pasaulio čempionas Andrius Gudžius akcentavo, jog sportininkų iniciatyva kyla iš noro pranešti aiškią žinutę ir pasiekti tiek sprendimų priėmėjus, tiek visuomenę.
„Tikslas, manau, yra toks, kad tai viena iš priemonių būti išgirstiems, prisibelsti į tas duris, kurios kartais yra uždarytos ir kad mus išgirstų ne tik tie žmonės, kurie priima sprendimus, bet ir kad pamatytų mūsų valstybė, piliečiai, kad jie ne vieni ir tie žmonės, kurie garsina Lietuvą, kurie atstovauja Lietuvai, kad jie yra kartu, kad jie mato tą pačią idėją, kurią mato dauguma žmonių, kurie neturi galimybės pasakyti. Mes tiesiog naudojamės savo žinomumu ir bandome ištransliuoti tą bendrą žinutę būtent tokiu būdu, kokiu matote šiandien“, – sakė disko metikas.
Į Nepriklausomybės aikštę sportininkai susirinko ir dėl kito tikslo – jie nepritaria dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuojamų pokyčių dėl sportininkų finansavimo.
Apie planuojamas ministerijos reformas kritiškai prabilo R. Meilutytė, pabrėžusi, kad dabartinė sporto sistema sportininkams yra palanki ir grąžinimas atgal prilygtų žingsniui atgal.
„Man atrodo, kad sporte pastaraisiais metais, kai buvo įsteigta sporto agentūra, tie pokyčiai vyko į gerą pusę ir mes turime tikrai labai gerą laiką sporte šiuo metu, – dėstė plaukikė. – Yra padidintos stipendijos, mūsų lygis gyvenimo ir turimų resursų yra tikrai paūgėjęs. Ir yra norima grįžti atgal vien dėl to, kad turėtų tam tikros galios, vykdyti pokyčius vardan vykdymo, o ne dėl mūsų bendro gerbūvio.
Ta sistema tikrai yra nebloga dabar ir, deja, žmonės iš tautinio komiteto, jie bando visais būdais, eidami per partijų atstovus, lenkti į savo pusę galią, kad galėtų priimti valdomus sprendimus ir tai nėra paremta nei sportininkų nuomone, nei sporto federacijų nuomone. Tai yra vykdoma labai uždarame žmonių rate, kas prieštarauja demokratijos pagrindams ir nėra įtraukiami į procesus visi.“
Apie skubotai stumiamas reformas ir sportininkų eliminavimą iš sprendimų priėmimo proceso griežtai prabilo ir Europos čempionė Airinė Palšytė, akcentavusi, kad pokyčiai turi vykti skaidriai, argumentuotai ir su sporto bendruomenės įtraukimu.
„Mes girdime labai skambias frazes, kad tie pokyčiai yra sisteminiai, labai minimalūs ir niekas nesikeis, bet niekas negali garantuoti, kad taip ir bus, – teigė lengvaatletė. – Pirmiausia, kaip ir Rūta kalbėjo, Andrius minėjo, mes norime skaidrumo. Kuomet yra vykdomi sprendimai, į juos mes turime būti įtraukiami ne po laiko dėl vaizdo, o pradžioje, kuomet yra diskusijos, ar jie išvis yra reikalingi. Tie pokyčiai, kurie yra stumiami buldozeriu principu, jie yra be aiškių argumentų, be aiškios sistemos ir dangstantis tik tuo, kad jums bus geriau, bet garantuoti niekas to negali.
Tai daryti viduryje olimpinio ciklo, manau, yra neprotinga ir mes dėl to čia ir esame, kad tiesiog būtume matomi, naudotumėmės savo įvaizdžiu ir skleistume žinutę, taip parodydami, kad mums nepatinka, kaip yra viskas daroma. Sako sportininkams: „Nepolitikuokite.“ Kodėl mums reikėtų nepolitikuoti, jeigu mes esame piliečiai šioje visuomenėje ir mes norime išreikšti savo pilietinę valią. Mes šiuo metu reiškiame savo valią, esame prieš sporto skaldymą, prieš neaiškius sprendimus, prieš sprendimus už uždarų durų ir dėl to esame čia, kalbame, dalyvaujame ir toliau dalyvausime, nes mums yra svarbu, kokia bus sporto ateitis Lietuvoje, kokia bus mūsų ateinančios kartos ateitis Lietuvoje. Jeigu mes apie tai nešnekėsime, kas apie tai šnekės?“
Po sportininkų pasisakymų situaciją pakomentavo ir Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Giedrius Grybauskas, teigęs, kad ministerija sportininkų balsą girdi ir į jį atsižvelgia.
„Visų pirma, reikia padėkoti sportininkams už jų pilietinę valią, tai yra pirmas kartas, kada sportininkai dalyvauja tokio pobūdžio mitinguose, – sakė G. Grybauskas. – O kita žinutė būtų – nežinau, kodėl sportininkai galvoja, kad su jais nebuvo kalbėta, nes mes su visomis organizacijomis ir sportininkais kalbėjome.
Nemaža to, atsižvelgėme į sportininkų balsą, kad jų siūlymas buvo įtraukti daugiau narių į atranką, tai visos skėtinės sporto organizacijos taryboje turės po vieną balsą, o sportininkai turės du balsus. Tikrai atliepiama yra į sportininkų balsą. Sportininkai dalyvavo visose organizuotuose susirinkimuose. Turbūt manyčiau, kad šioje vietoje buvo daugiau prisidėta prie bendro konteksto.“
Kaip reikia geriau bendrauti su sportininkais, kad jiems būtų aišku?
„Pokalbyje abi pusės visą laiką turi girdėti viena kitą, – dėstė G. Grybauskas. – Keista, nes mes tikrai girdime sportininkus, ką mes sakome kitai pusei, gal ne visada girdima yra, keista, nes sportininkų šita reforma nepalies, kaip tik sportininkams sąlygos gerėja. Nes sportininkų sąlygos yra pririštos prie socialinių ir bazinių išmokų. Jos priklauso nuo išmokos dydžio kėlimo.
Taip pat yra su stipendijomis, kurios bendrame kontekste sportininkams didės. Taip pat rentos, kurios irgi yra pririštos prie socialinio bazinio išmokų dydžio. Lyginant su Latvija, joje situacija yra blogesnė, nes visas biudžetas mažėja 4 mln. eurų, o pas mus biudžetas auga. Tai yra išskirtinis momentas ir tuo reikia džiaugtis. O sportininkų balsas visada yra girdimas, kaip ir kitų organizacijų, neišskiriant nei trenerių, nei kitų organizacijų.“
