„Žaidėme pagal savo galimybes, o šiai dienai galimybės yra tokios“, – po pralaimėto ketvirtfinalio Europos čempionate konstatavo Lietuvos rinktinės treneris Rimas Kurtinaitis.
Lietuviai antradienį Rygoje 76:87 (19:24, 19:20, 14:20, 24:23) turėjo pripažinti Graikijos rinktinės pranašumą ir baigė savo kovas Rygoje.
Lietuviai ketvirtfinalyje nebuvo žaidę dešimtmetį, nuo pat 2015 metų.
Visų rungtynių metu sirgaliai nenustojo skanduoti prieš teisėjus nukreiptų skanduočių. Trečiajame kėlinyje Lietuvos rinktinės žaidėjai ne po vieno ir ne po dviejų epizodų skėsčiodavo rankomis arba ironiškai šypsodavosi dėl teisėjų sprendimų. Apie tai po rungtynių pasisakė ir R. Kurtinaitis, tačiau pasiteisinimų neieškojo ir kaltinti teisėjų nepuolė.
„Nenorėčiau lįsti čia. Tokia yra žemiausia kategorija, kai pralaimėjus rungtynes kaltini visus aplink. Mes kai kurių dalykų patys nepadarėme, kai kuriuose dalykuose suklydome, kur neturėjome suklysti. Norėjome, kad nesuklystume, bet suklydome. Šiaip kovo buvo apylygė, bet paprasčiausiai trūko pajėgumų“, – sakė Lietuvos rinktinės strategas.
Po rungtynių 20 minučių su žurnalistais bendravęs R. Kurtinaitis papasakojo plačiau apie čempionato patirtis, nuovargį ir ką keistų, jei galėtų atsukti laiką atgal.
– Kas rungtynėse pavyko, o kas nepavyko?
– Daug dalykų pavyko, kai kurie nepavyko, nes norėjome negauti metimų iš kitų žaidėjų žmonių, bet gavome iš žaidėjo, kuris išėjęs sumetė 4 tritaškius, baudas pataikė. Šiaip tvarkėmės ir su Gianniu Antetokounmpo gerai. Jis surinko tą savo dalį taškų, nebuvo kažkokia mums staigmena. Susitvarkėme su Tyleriu Dorsey, su Kostu Papanikolaou. Taip ir buvo, kaip planavome. Paprasčiausiai trūko pajėgumo.
– G. Antetokounmpo sužaidė neefektyviausias rungtynes per pastaruosius du Europos čempionatus, nors surinko virš 20 naudingumo balų. Kokie vaistai buvo jį stabdant?
– Mes sumanę buvome taip, kad Marekas Blaževičius dengia jį, o Jonas Valančiūnas padeda. Atsitraukinėjame nuo Konstantino Mitoglou, duodame jam tuos tritaškių metimus, ką ir padarėme. Aišku, Vassilis Spanoulis sureagavo ir jis pakeitė. Mes neblogai gynėmės, nenorėčiau sakyti, kad ten teisėjai geri ar blogi, gal kai kurie švilpukai galėtų būti kitokie, kaip aš ir sakiau rungtynių metu teisėjams, bet nieko nepadarysi. Žvaigždė yra žvaigždė. Kai kuriuos dalykus jam leidžia daugiau, nei kitiems žaidėjams. Manau, kad viskas suveikė, paprasčiausiai tokio lygio rungtynėse žaidžiant reikia, kad sužaistų visi.
Šiandien nematėme Ąžuolo Tubelio, kokį įpratę matyti. Iš jo truputį trūko. Gal trūko iš kažkiek iš Deivido Sirvydžio. Pabaigoje išėjęs jau davė kažko kažkiek, bet truputį pritrūkome kai kurių žaidėjo indelio.
– Ą. Tubelis buvo naudingiausias žaidėjas po Roko Jokubaičio iki šių rungtynių. Rungtynėse gavo kelis blokus, dešimt pramestų metimų. Čia kažkiek psichologiškai sugriuvo ar gera graikų gynyba buvo?
– Nežinau, jis rungtynėms visada ruošiasi profesionaliai. Aš manau, kad jie mus išsiprovokavo. Jie išsiprovokavo vėl tuos jo tritaškius metimus, kuriuos norėjome nuimti, tačiau visiškai palikdavo laisvą. Jis bandė mesti, turbūt 0 iš 4 buvo. Nieko negaliu pasakyti, laisvas tu turi mesti. Aš negaliu kaip treneris sakyti, kad nemestų. Iš po krepšio, kad jis ten nesusitvarkė man buvo keista, nes jis paprastai gerai gaudosi po krepšiu. Matyt, kad jam šiandien nebuvo ta diena. Šiaip tai visą sezoną ir čempionatą atžaidė gerai. Šiandien nepavyko.
– Ar Ą. Tubelis yra labiausiai stebinantis krepšininkas per šį čempionatą? Ko tikėjotės iš jo ir ką gavote?
– Na, jis vienas rungtynes mums per langus labai gerai sužaidė. Aš jau taip sakau kelerius metus. Jis per šią vasarą padarė labai didelį progresą. Tapo tokiu patikimu žaidėju. Tas mąstymo greitis labai geras, sprendimų priėmimas. Kartais aplenkia net ir kitų žaidėjų mintis. Įvyksta klaidos, bet jis tikrai yra labai greitas ne tik savo rankomis ir kūnu, bet ir mintimis. Čia yra mamos, tėčio ir Dievo dovana kartu sudėjus. Šiai dienai nepavyko, būna visiems tokių blogų dienų.
– Pagrindinis ginklas puolime buvo J. Valančiūnas. Taip ir planavote?
– Mes taip ir norėjome. Mes žinome, kaip ginasi G. Antetokounmpo. Jis ten viską imituoja, tai mes taip ir norėjome. Mūsų ta idėja buvo, kad priekyje pulsime per Joną, eisime į kontaktą, varginsime jį, kad jis neturėtų tiek jėgų, nes jis vis tiek žaidžia po 30 minučių. Jam reikia to pajėgumo, pasitaupo puolimui. Bandėme tą daryti ir visai neblogai pavyko. Jonas šiandien puikiai žaidė 30 minučių. Pasakyčiau, kad vizualiai nesimatė jo nuovargio. Kovingai ir viskas su juo labai puikiai gavosi. Manau, kad tai buvo vienos iš geriausių rungtynių šį sykį. Apskritai, jis šį Europos čempionatą žaidė gerai, bet kaip pastebėjote, darėme visokių tokių sprendimų, kur ne visada buvo jis reikalingas. Šiandien buvo ta diena, kai jis buvo reikalingas. Jis tą įrodė, savo lygį.
– Planuojama, kad užimsite galutinę 5-6 vietą. Gal geras pasiekimas tokiai aptrupėjusiai rinktinei?
– Žinote, kokios mano vietos. Aišku, yra kur dirbti, kur tobulėti, bet jei taip visumą pažiūrėti, tai pačiu žaidimu, kovingumu, nusiteikimu, atsidavimu komandai tikrai esu patenkintas ir dėkingas komandai. Dirbome sunkiai, ilgiau nei kitos komandos. Šiai dienai pajėgumai yra tokie. Manau, kad jie nėra tokie blogi, beviltiški. Galvoju, kad toks pamatas padėtas ateičiai. Pasižiūrėkime, kokius dar turime žaidėjus, kurie nežaidė – Buzelis, Sabonis, Jakučionis. Galvoju, kad jį paruoš per tą NBA sezoną mums. Sakysime, dar Marčiulionį turime. Ir krūva žaidėjų, kuriais mes dar galėsime pasipildyti. Šiaip tai jums geriau spręsti, kaip tas vaizdas buvo. Man, kaip treneriui, patiko, ką mes žaidėme.
– Apie Margirio Normanto ir Tado Sedekerskio traumas turbūt ne viskas buvo ištransliuota. Kiek šie du žaidėjai aukojo ir tęsė šį čempionatą?
– Yra dažnai buvę. Aš pamenu pasaulio čempionatą, kai Valdemaras Chomičius pirmą dieną gavo traumą ir aš turėjau žaisti. Mes žaisdavome poromis, aš buvau poroje su Valteriu, o Valdas kitoje poroje. Jis iškrito ir aš tada turėjau žaisti su abiem žaidėjais. Tas krūvis buvo baisinis. Norėjau pasakyti, kad Valdas buvo labai smarkiai pasisukęs koją ir jis į finalą su amerikiečiais grįžo tame pačiame čempionate. Berods net ir įmetė 25 taškus. Spėjo nueiti užtinimas, koja buvo mėlyna iki kelio. Tai yra įprasta. Skauda, bet yra skausmas, kurį galima kentėti. Jeigu reikia vardan komandos, vardan rezultato. Vyrukai šiai dienai tą atliko. Taip, skauda, bet jie nesiskundė. Aš paklausdavau, tai truputį pasirauko ir viskas. Aš nesu šalininkas, kad nužudyti reikia kažkokį žmogų aikštėje.
Jei skauda, daktarai turi sprendimus, jie mane informuoja, ar gali žaisti, ar negali, nes aš ne medikas. Skausmas yra visų mūsų vyriškas reikalas. Vienas gali per tokį skausmą daryti, kitas negali. Jie yra vyrai, yra profesionalai, jie atliko savo darbą puikiai per šį čempionatą.
– Po pirmųjų čempionato rungtynių kalbėjote apie krokodilo odą. Ar po ta krokodilo odą šiandien palindo kažkiek tas 10 tūkst. lietuvių, kurie giedojo himną?
– Tikrai įspūdinga, tikrai. Visa ta organizacija, visas tas palaikymas, pasakyčiau, kad ir iš jūsų pusės, buvo teigiamas. Čempionato pradžioje čia buvo tokių, kur juokais ir pusiau juokais pakalbėdavome, bet viskas buvo aukščiausiame lygyje. Nieko negalime skųstis, tik tas rezultatas yra toks, koks yra.
– Naudojote šiandien labai aukštą penketą. Suprantame logiką, bet gal susižaidimo natūraliai trūko?
– Mes maišome tuos penketus, didinome tą ūgį, perstūminėjome per pozicijas. Aišku, turėjome tikslą, per turime žaisti puolime. Aišku, tas penketas susidėjo truputį kitaip, bet jau kaip buvo, taip buvo. Ta liūto dalis teko Jonui šiai dienai. Jis puikiai atliko savo vaidmenį. Visada yra taisytinų dalykų, ypač po pralaimėtų rungtynių.
– Latvių kelininkai bent prieš ketvirtfinalį leido išsimiegoti?
– Negirdėjau šiandien.
– Po praėjusių metų pralaimėjimo Olimpinėje atrankoje San Chuane buvo labai daug negatyvių minčių iš pačios komandos, kažkas kalbėjo ir apie karjeros pabaigas.
Ar galima sakyti, kad šitas pralaimėjimas Europos čempionato ketvirtfinalyje turi ir labai nemažą pozityvią pusę, žiūrint į tai, kaip komanda tvarkėsi be R. Jokubaičio, su traumuotas žaidėjais. Ir dar žiūrint į ateitį, ką mes turime iš žaidėjų?
– Aš nežinau, aš negirdėjau. Pagal tą, ką aš matau komandoje, tai atmosfera yra puiki. Kuo puiki – yra viena puiki atmosfera, kai sėdi prie stalo, vestuvėse. Kita – darbinė, kai kažką pasieki. Tai aš dabar grįžtu prie tos darbinės atmosferos, ji yra puiki ir mus visus suvienijo toks sunkus darbas, traumos, išplėštos pergalės, kai pradžioje manėme, kad ten švedai, suomiai yra tokios komandos.
Tai mes dabar matome, kad jos tokios ir tos geros pergalės mus suvienijo ir negirdėjau, kad kažkas norėtų baigti sportuoti ar pradėti. Visi draugiškai, vieningi ir tiek per susirinkimus, tiek per vaizdo įrašų apžiūrą visi domisi, visi tikslinasi, ką norėsime. Kaip pastebėjote, mes tokių gynybinių strategijų įvairovių visokių pridėjome, ne tik tą standartą, kai yra taisyklės ir ginsimės taip. Mes su kiekviena komanda ruošiamės kitaip.
Dvejas rungtynes mums pavyko tikrai, šiandieną gal, sakyčiau, vis tiek numušėme lyderio vidurkį, pelnė po 32 taškus, na, o šiandien mums įmetė 29. Dar galvoju, kad jam labai pasisekė, jog jis įmetė iš 16 11 baudų. Ir tuos vidutinius pradėjo įmesti. Čia gal mūsų planą jis truputėlį apgriovė, bet visi kiti dalykai, ką suplanavome, buvo geri.
– Kaip jums rinktinės trenerio patirtis?
– Per šiuos du mėnesius, tai ir su Tomu [Pačėsu] šiandien kalbėjome, kad tikrai reikia mėnesio atostogų, bet nėra kada. Nes jei klube atlieki tuos darbus per 10 mėnesių, yra kokia viena, kita diena laisvesnė, tai čia eina rungtynės po rungtynių, dar viena diena laisva, jeigu neduoda, nes reikia ruoštis kitoms rungtynėms, žiūrėti vaizdo įrašą, sukarpyti, kad žaidėjams duotume kuo daugiau pailsėti, kuo daugiau nuimti nuo jų tą krūvį galvojimo, kad paruoši tokius momentus, kaip elgsimės, kad galėtume laimėti, kaip ginsimės, kad galėtume laimėti, tai viskas gula ant trenerių štabo pečių. Ir aš noriu padėkoti visam trenerių štabui, visi dirbo labai puikiai, mes jau nežiūrėjome tų valandų, kam kada miegoti, kam kada nemiegoti, ten visi be miego.
Jeigu grįžti prie klausimo, tai po tokių, aš net nežinau, kaip man po kokios savaitės reikės važiuoti vėl į klubą ir vėl pradėti Čempionų lygą, viską nuo pradžių, na, bet reikės daryti. Pamenate, kalbėjau, kad kažkaip nelabai norėdavau derinti klubo darbą su rinktinės darbais, tai šiuo klausimu yra sunku, bet ką darysi – jeigu ryžomės, tai darėme, ką galėjome, rezultatas toks, koks yra, dabar reikės persijungti jau į klubinį krepšinį.
– Kiek buvo pasimėgavimo procesu, kai darėte siurprizus, jie veikė gynyboje, pergales skynėte? Nors kalbate apie bemieges naktis, bet daug kas pasiteisino šitame čempionate, daug ką nustebino.
– Taip, pasiteisino. Žinote, kai tu kažką darai ir matai rezultatus. Man tai labiausiai patiko, kad komanda iš pradžių taip kažkaip kreivai žiūrėjo į tas mūsų tokias strategijas, paskui mes pamatėme, kad jos veikia, jie su malonumu tą pradėjo daryti ir sakyčiau į čempionato pabaigą mes praktiškai kiekvienoms rungtynėms ruošėmės kitokį gynybinį planą. Sakykime, jeigu puolimai maždaug yra tas pats, nes tik per kažkokius žmones, kur mes norėsime mušti, tai gynybas mes ruošėmės kiekvienai komandai kitokias. Ir jie pagavo tą mintį, kas yra, sakyčiau, labai smagu, kad jie irgi buvo temoje, nes nėra lengva.
Pavyzdžiui, žinau, kai turi amerikiečius, sustatai tuos principus ir ant tų principų važiuoji visą sezoną. Čia mes truputį kitaip ir jie imlūs ir šiose strategijose neblogai gaudėsi. Taip, buvo klaidų, bet visuma gerai ir man, kaip treneriui, yra smagu, kad ir sunku, bet kai dirbi ir matai rezultatą, matai, kad jie tiki tavimi, nes jokių kažkokių nusiskundimų, dvejonių mes negirdėjome, nes mes kalbame su komanda atvirai. Turite problemų, sakykite, išspręsime, pakalbėsime, kad neliktų nieko už nugaros, kad neliktų užkulisių jokių. Kartais ta teisybė gal yra ir mums nemaloni, gal jiems, aš visada pasakau, kad: „Nenoriu, kad taip žaistumėte. Gal jums treneriai nesakė, bet taip aš nenoriu.“
Kaip ir pasakiau Ąžuolui [Tubeliui]: „Nenoriu, kad mestum tritaškį, nes jie mus provokuoja tą daryti. Tu esi geras žaidėjas, geras tritaškininkas, bet šiandieną mums to nereikia.“ Mes sakome tą į akis, jie sako mums tą į akis ir, manau, šita, sakykime, mūsų rinktinės šiluma teikia malonumą, kai tu dirbi su žaidėjais, tokiais, kokius mes turėjome šioje Lietuvos rinktinėje.
– Treneri, žurnalistai rašys balą jūsų rinktinei, jūs gal irgi parašytumėte kažkokį balą?
– Ne, tai jau jūs vertinkite, jums geriau iš šalies. Jeigu imsime žmonas, tai jeigu paklaustumėte žmonos, kaip ji vertina save, sakytų: „Geriausia už visus.“ Tai ką aš galiu vertinti. Savo komandą. Žurnalistai – puikiai. Pradžia buvo gal nekokia, bet pabaiga puiki. Nors nelabai turėjau laiko skaityti, bet dabar grįšiu, turbūt vis tiek suplauks visos tos žinios, taip, kad stenkitės rašyti gražiai.
– Ar atsukus laiką atgal kažką darytumėte kitaip? Žaidėjų selekcija, taktika.
– Manau, kad ta selekcija buvo tokia, kokia ji buvo ir nemanau, kad mes galėtume kažką pakeisti. Didžiausia mums netektis, vėl grįžtu prie to paties, buvo tas mūsų ryškiausias įžaidėjas Rokas Jokubaitis, kuris spręsdavo, buvo generolas mūsų aikštelėje ir spręsdavo daug reikalų, kai komandai sunku.
Prie visos pagarbos visiems žaidėjams, dabar mes to truputėlį pasigedome tokiose būtent rungtynėse, kaip ketvirtfinaliai, pusfinaliai, finalai, nes aš žinau, apie kokį lygį mes kalbame ir žinau, kokio lygio žaidėjus turi kitus komandos. Tai tuo klausimu mums jo pritrūko. Nesakyčiau, kad mes to nekompensavome, iš dalies – taip, bet tos klasės truputėlį trūko.
– Kiek pritrūko tritaškių, nes turbūt visi akcentavote ketvirtą poziciją ir tų snaiperių užsirišusį tinklelį?
– Žinote, mūsų žaidimo stilius buvo kitoks. Jis buvo gynybinis, agresyvus ir automatiškai tie visi taiklumai, nes jeigu kažkiek taupaisi gynyboje, tai turi daugiau sveikatos puolimui ir, aišku, tritaškis būna taiklesnis. Bet mes tokį stiliuką imame su šitais krepšininkais, ką turėjome, kad būsime agresyvūs, greiti, energingi, kovingi ir, kaip sakau, mes turime būti kieti, turiu omenyje, fiziški, ką daug komandų pastebėjo, net vokiečiai sakė, kad Lietuva yra labai fiziška komanda, kad nebijome kontakto ir panašiai.
Aišku, tas atima daug jėgų ir atima taiklumą, tai, pavyzdžiui, galvočiau, kaip treneris, buvęs žaidėjas, kad čia buvo mūsų bėdos, bet mes negalėjome nesiginti, nekovoti. Jūs pasižiūrėkite, mes turbūt pirmi šitame čempionate esame pagal atkovotus kamuolius. Nežinau statistikos, jums geriau žinoti, bet man atrodo, kad mes pirmaujame iš visų, nes ant tiek mes buvome kovingi.
Aišku, tas atima jėgų ir taiklumas krenta, bet buvome tokie, kokie buvome ir, manau, ta kryptis buvo gera. Dabar ką mes, visada atrodo, kad galėjai kažką kitką padaryti, kitaip padaryti, bet ką jau čia, po kovos jau nemojuosime kumščiais, viskas praėjo.
– Kas laimės čempionatą ir ar yra komanda, kuriai linkite sėkmės?
– Manau, kad turkai pasidarė kur kas solidesni, pagavo savo braižą. Vis tik aš lieku prie vokiečių, nes jie turi intensyvumą, turi gero lygio žaidėjus ir turi vokišką tvarką, ką jau minėjau ir, manau, disciplina turėtų nugalėti. Nežinau, kaip baigsis, bet aš galvočiau, kad vokiečiai bus čempionai.
– Turėsite šansą išsimiegoti, ar dar susapnuosite, kaip čempionatas būtų susiklostęs su sveiku R. Jokubaičiu?
– Yra gyvenime daug dalykų, kurių, kai mes labai neblogai žaidėme Eurolygoje ir kovidas. Turėjome neblogą komandą ir tada tu tik gali sakyti: „Gaila, kad niekas nežino, kaip būtų viskas pasibaigę, gali tik prognozuoti“. Tai čia irgi toks dalykas, aš net negaliu. Gal su Roku nebūtų kiti taip sužaidę, kurie dabar sužaidė be Roko. Man čia sunku prognozuoti, bet jo mums šiandieną tikrai trūko.
