Singapūre jau kurį laiką vyksta vandens sporto šventė – pasaulio čempionatas. Nors aplink tvyro pakili, malonaus jaudulio pripildyta nuotaika, ją pritemdo aplink neretai girdima šalių agresorių kalba.
Nors po Rusijos pradėto karo Ukrainoje bene visose sporto šakose buvo uždrausta dalyvauti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams, ilgainiui ši politika keičiasi.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Į Singapūre vykstantį pasaulio vandens sporto šakų čempionatą 62 Rusijos atletai, kurie dalyvauja turėdami neutralių atletų B statusą, ir 16 baltarusių, kurie žymimi kaip neutralūs atletai A.
- Pasaulio čempionas ukrainietis Vladyslavas Bukhovas yra nusivylęs tokiu tarptautinės federacijos sprendimu ir teigia, kad čempionatuose neturėtų būti nė vieno ruso.
- „LTU Aquatics“ nekeičia savo pozicijos, nepalaiko šių šalių dalyvavimo čempionatuose, o sportinininkai laikosi numatytų rekomendacijų.
2024-ųjų pasaulio čempionate iš viso dalyvavo 5 neutraliais laikomi sportininkai iš šalių agresorių, tais pačiais metais vykusiame trumpo baseino (25 m) pasaulio čempionate jau buvo 26 Rusijos ir 5 Baltarusijos atletai, tačiau šiais metais jų dar keliskart daugiau.
Į Singapūrą varžytis atvyko net 62 Rusijos atletai, kurie dalyvauja turėdami neutralių atletų B statusą, ir 16 baltarusių, kurie žymimi kaip neutralūs atletai A.
Nuo rusų agresijos jau daugiau nei 3 metus kenčiančių ukrainiečių šiame čempionate yra 26. Veikiausiai garsiausias Ukrainos rinktinės atstovas, pasaulio čempionas Vladyslavas Buchovas yra labai nusivylęs tokiu tarptautinės federacijos sprendimu ir be užuolankų teigia, kad čempionatuose neturėtų būti nė vieno ruso.
„Tai blogai. Labai blogai. Mano nuomone, rusai negali dalyvauti su kitais atletais. Tai labai labai blogai“, – LRT sakė jis.
Skirtingas požiūris
Sprendimą priimti šių šalių atletus į vandens sporto varžybas „World Aquatics“ vienbalsiai nutarė dar 2023-iaisiais. Pasaulinei federacijai vadovaujantis Husainas Al Musallamas iš Kuveito tąkart sakė:
„Pasaulio vandens sporto biuras pripažįsta sportininkų atsidavimą, pasiryžimą ir talentą, nepriklausomai nuo jų tautybės.“
Vien tokios citatos gali pasufleruoti, kad šalių, kurios yra labiau nutolusios nuo šio brutalaus karo, požiūris yra visiškai kitoks, ir tikrai ne geresnis. Tą patvirtina ir tais pačiais metais atliktos apklausos tarp tarptautinių jaunių, elito ir meistrų sportininkų. Rezultatai parodė tvirtą paramą nustatytiems pagrindiniams kriterijams, įskaitant aktyvios paramos Rusijos invazijai į Ukrainą nebuvimą ir nacionalinių vėliavų bei himnų nenaudojimą. Net 67 proc. sportininkų tada pritarė individualių neutralių sportininkų, atitinkančių griežtus kriterijus, dalyvavimui.
„Turbūt reikėtų suprasti, kad šios problemos nėra jiems tokios artimos, – apie tai sakė „LTU Aquatics“ sporto projektų vadovas Robertas Vilkelis. – Mums, žinoma, tai nepatinka. Jau prieš praeitą trumpo baseino pasaulio čempionatą, paskelbus apie neutralių, vadinkime, atletų galimybę dalyvauti, kvietėme neeilinį vykdomojo komiteto posėdį, svarstėme, ką daryti – dalyvauti ar ne. Viena vertus, taip, tikrai palaikome Ukrainą, kitas dalykas – nenorime nubraukti sportininkų pastangų, kurie tam treniruojasi visą gyvenimą.“
Lietuvos federacijos atstovas pridūrė, kad šiemet nuliūdino ir „European Aquatics“ sprendimas sugrąžinti rusus ir baltarusius ir į jaunimo grupių čempionatus, tačiau kol kas visą susikaupusį nusivylimą sportininkai siekia išlieti baseine, siekdami nugalėti konkurentus iš šalių agresorių.
„Turime artimą ryšį su ukrainiečių rinktine, mūsų rinktinėje vienas iš aptarnaujančio personalo narių, masažistas, taip pat yra iš Ukrainos, bendraujame su jais. Kaip jie nusprendė dalyvauti praeitame čempionate, tai mes irgi solidarizuojamės ir tą pasipriešinimą Rusijai plaukimo takeliuose rodome. Šiame čempionate tai pavyko, kai išstūmėme Rusijos komandą iš estafetės finalo“, – kalbėjo R. Vilkelis.
„Niekas iš Rusijos neturi čia dalyvauti“
Nors dalyvauti varžybose Rusijos plaukikai gali jau kurį laiką, tačiau šiemet jiems buvo sudarytos net geresnės sąlygos nei anksčiau. Budapešte vykusiame čempionate jie buvo izoliuoti, neturėjo beveik jokio kontakto su kitais sportininkais ir viešąja erdve, o šiemet jiems jau sugrąžinta galimybė bendrauti su žiniasklaida.
Tokiu pokyčiu rusai pasinaudojo puikiai. Žurnalistams skirtose zonose nuolat girdima rusų kalba, sportininkai nuotaikingai bendrauja su savo šalių žiniasklaidos atstovais.
Tai itin nesmagu Ukrainos atstovams, kurie savo kailiu patiria, kad į jų šalies kančią vis dar žiūrima pro pirštus. Nenuostabu, kad tai jiems atima ir dalį džiaugsmo varžantis tokiame čempionate. Praeitų metų planetos pirmenybių čempionu 50 m laisvuoju stiliumi rungtyje tapęs V. Buchovas apie tai kalbėdamas neslėpė susierzinimo.
„Nežinau, kodėl per metus taip viskas pasikeitė. Nesu Tarptautinės federacijos prezidentas, bet tai yra blogai plaukimui. <...> Raketos ir dronai skrenda, jie bombarduoja mūsų miestus, ir kai pamatai juos varžybose... Tai labai neteisinga. Situacija Ukrainoje yra labai sudėtinga. Iš tikrųjų“, – atvirai kalbėjo plaukikas.
Dar 2014-aisiais gimtąjį Donecką dėl rusų invazijos turėjęs palikti V. Buchovas išvyko treniruotis į Kyjivą, tačiau agresoriaus nagai pasivijo ir ten. Dabar jis su kitais Ukrainos sportininkais treniruojasi ekstremaliomis sąlygomis, o jau anksčiau su užsienio žiniasklaida bendravęs plaukikas sakė, kad nuolat kamuojant baimei gyventi yra bene neįmanoma.
„Bandau savo darbą atlikti gerai. Visi čia dalyvaujantys ukrainiečiai dėl situacijos Ukrainoje negali normaliai treniruotis, tai labai sunku, – trečiadienį su LRT kalbėjo V. Buchovas. – Bet sunku ne tik treniruotis. Sunku gyventi. Ne tik atletams. Visiems žmonėms. Kaip jiems eiti į darbą, kai skrenda bombos? Tai susiję ne tik su plaukikais, bet su visais Ukrainos žmonėmis.“
„World Aquatics“ nustatytose taisyklėse teigiama, kad rusai ir baltarusiai turi atitikti griežtus kriterijus. Pavyzdžiui, atletai negali turėti jokių savanoriškų sutartinių santykių su nacionalinėmis saugumo agentūromis, karinėmis pajėgomis, jie taip pat negali niekaip remti karo, įskaitant bet kokią žodinę, neverbalinę ar rašytinę, aiškią ar numanomą, išraišką.
Nors tokie kriterijai turėtų apibūdinti sportininkų „neutralumą“ V. Buchovas netiki, kad apskritai gali būti tokią sąvoką atitinkančių Rusijos atletų.
„Manau, niekas iš Rusijos neturi čia dalyvauti. Niekas“, – tvirtino jis.
Tikisi, kad drastiškų priemonių nereikės
R. Vilkelis pripažino, kad nuolat sukantis šioje vandens sporto šakų virtuvėje galima aiškiai matyti, kad ribojimai Rusijos ir Baltarusijos atstovams nuolat švelnėja. Nors kol kas kalbų apie tai, kad šie sportininkai į varžybas galėtų grįžti su savo šalių vėliavomis, nėra, „LTU Aquatics“ atstovas pripažino, kad į galvą lenda ir tokios mintys.
„Žinoma, tokios mintys, nori ar nenori, yra. Tokiu atveju reikėtų imtis drastiškų priemonių. Aišku, nenorime per daug galvoti šią dieną apie tai, bet būtų labai gaila atletų. Ypač turint omenyje mūsų augantį stiprų jaunimą, jei jiems reiktų praleisti aukščiausio lygio varžybas. Tikėkimės, kad šių priemonių nereikės, bet ateitis parodys“, – sakė jis.
Kol kas čempionatuose dalyvauja ir ukrainiečiai, ir lietuviai, tačiau pastarieji jau nuo pernai iš federacijos yra gavę rekomendacijas, kaip elgtis su Rusijos ir Baltarusijos atstovais. Visgi R. Vilkelis pridėjo, kad Lietuvos sportininkams situacija ir savaime aiški.
„Žinome, kaip stipriai kai kurie sportininkai palaiko Ukrainą, kaip stipriai yra prieš [karą], yra dalyvavę ne vienoje socialinėje akcijoje. Sportininkams esame parengę rekomendacijas, prieš šį čempionatą jiems jos buvo primintos, bet jie patys labai gerai tvarkosi“, – kalbėjo „LTU Aquatics“ atstovas.
Lietuvos vandens sporto šakas vienijančios organizacijos vadovas Saulius Binevičius sako, kad prieš čempionatą Vengrijoje „neutralių“ atletų padaugėjo dėl pirmenybių vietos ir pirmenybes organizuojančios šalies artimesnio ryšio su Rusija. Visgi situacija pablogėjo net ir persikėlus į Aziją.
Paklaustas, ar pirmenybes organizuojant Lietuvoje būtų bent kokia galimybė čia išvysti rusus ir baltarusius, R. Vilkelis tokio dalyko net nesvarstė.
„Šiek tiek įtakos turi organizatoriai, jie turi teisę spręsti tam tikrus dalykus. Kai vykdėme Europos jaunimo plaukimo čempionatą, griežtai pasakėme, kad šių atletų pas mus negalės būti, bet tada ir „European Aquatics“ į tai žiūrėjo šiek tiek kitaip. Sulaukėme palaikymo ir klausimų nekilo.
Idealiu atveju, jei vykdytume Europos trumpo baseino čempionatą, jei turėtume tam galimybes, tikrai bandytume daryti įtaką. Galų gale, būtų galima pasirinkti nevykdyti, jei į mūsų norus būtų neatsižvelgta“, – sakė jis.
Tokį pat griežtą požiūrį į šiuos dalykus turi ir kitos šiaurės Europos šalys, kurios bendradarbiauja kartu su Lietuva. Pavyzdžiui, tvirtą poziciją turi ir Švedijos plaukikų trenerė Martina Aronsson, kuri nepalaiko tokio rusų įleidimo į pirmenybes.
„Tikėjausi didesnio sąžiningumo iš Pasaulinės vandens sporto federacijos. Man gaila Ukrainos plaukikų, kurie turi stovėti šalia jų [rusų] po to, ką jie patyrė pastaraisiais metais. Šiek tiek liūdna, kad Pasaulinė vandens sporto federacija nebesilaiko ankstesnės pozicijos“, – „Sweden Herald“ cituojama ji.
Net jei kada nors „World Aquatics“ imtų svarstyti visiškai grąžinti Rusijos ir Baltarusijos sportininkus į čempionatus, R. Vilkelis neabejoja, kad būtent Šiaurės šalys imtųsi iniciatyvos tam užkirsti kelią.
„Mes esame Šiaurės šalių bloko federacijų asociacijos nariai, o šis blokas garsiai kalba apie šitas problemas. Ten šalia mūsų yra kitos didelės šalys, iš kurių būtų sulaukta aštresnės reakcijos, jei būtų kalbama apie vėliavos atsiradimą. Manau, „World Aquatics“ nenorėtų rizikuoti tuo, bet viską laikas parodys“, – kalbėjo sporto projektų vadovas.
