„Truputį atvėso [emocijos]. Dar nuovargis jaučiasi, mažai miego šią naktį buvo, bet emocijos geros. Manau, kad dar turi truputį tos emocijos praeiti, kad viską suprasčiau“, – sako istoriją WNBA naujokių biržoje sukūrusi Justė Jocytė.
19-metė lietuvė San Fransisko „Valkyries“ ekipos buvo pakviesta 5-uoju šaukimu ir tapo aukščiausiai pašaukta Lietuvos atstove istorijoje. Komanda, kuriai nuo šiol priklauso teisės į J. Jocytę, yra visiškai nauja. Jos sudėties branduolį sudaro nemažai europiečių, anot krepšininkės, tai įdomus konceptas.
„Komanda nauja, visas klubas naujas. Pagrindas visgi yra europietės. Smagus dalykas, manau, bando padaryti tokią naujovę, kad daug kas būtų statoma aplink europietišką krepšinį. Nežinau, kaip jis prisitaikys toje lygoje, bet visai įdomus konceptas. Pernelyg daug apie komandą nežinau, trenerė negirdėta, jos žaidimo stiliaus nelabai žinau. Pagal komandos sudėtį maždaug galima nujausti, kad europietiško krepšinio bus daug“, – svarstė lietuvė.
Tiesa, dar neaišku, ar šią vasarą J. Jocytė debiutuos naujoje komandoje už Atlanto. Krepšininkė jau yra išsakiusi savo norą pirmąjį sezoną praleisti, o priežastys aiškios – Europos moterų krepšinio čempionatas ir noras sustiprėti.
„Klausimas, ar šią vasarą žaisiu JAV. Savo norą praleisti šią vasarą komandai tarsi išreiškiau, bet neatmečiau galimybės važiuoti. Dar turėsiu pokalbį su agentu, su generaliniu direktoriumi. Daug kas priklauso nuo komandos norų. Aš esu gana atvira, nes žinau, kad tikrai įmanoma suderinti su Lietuvos rinktine. Kadangi komandoje daug europiečių, tai daug kas išvyks į rinktines. Jie labai atviri šiuo klausimu. Dar kalbėsiu su komanda, todėl dar pati tiksliai nežinau.
Ne vien tik dėl rinktinės esu atvira tuo klausimu, ar važiuoti, ar ne, bet ir dėl savo galimybių. Aš noriu nuvažiuoti į tą lygą pasiruošusi, ypač fiziškai. Manau, kad prie to man dar daug reikia dirbti, dėl to ir abejoju. Žinoma, rinktinės klausimas daug prisideda, bet ne tik tai. Nesinori ten nuvažiuoti ir suolą šildyti. Žinau savo galimybes, žinau, kad galėčiau žaisti, bet yra daug kur tobulėti. Būtent dėl to ir yra tokia mintis pasiimti šią vasarą darbui, žaisti Europoje. Manau, tada būčiau jau 100 procentų pasiruošusi važiuoti ir žaisti jau tikrai, o ne tik gauti minimalias minutes“, – sakė J. Jocytė.
Krepšininkė pokalbyje su LRT aptarė artėjantį Europos čempionatą, Vilių Stanišauską prie rinktinės vairo, savo sutarties sąlygas. Ji teigė, jog atlyginimo sumos skirtumas lyginant su vyrų uždarbiais yra nesąžiningas. J. Jocytė taip pat palietė Mato Buzelio abejones dėl jo atstovavimo vyrų rinktinei.
– Ar žinojote, kad būsite pakviesta penktuoju šaukimu ir ši komanda jus pasirinks, ar tai buvo staigmena?
– Kad penktu šaukimu, tai ne, tiksliai nežinojau. Šiek tiek nujaučiau, nes tas prognozes daro specialistai. Visgi jie nežino tų pokalbių su komandomis, kuriuos turėjau. Daugiau ar mažiau tikėjausi ten būti. Aišku, bet koks šaukimas būtų buvęs istorinis ir geras. Penktu šaukimu patekau į komandą, į kurią visai norėjau.
– Komanda naujai susikūrusi, ką apie ją žinote? Ar su ja jau vyko pokalbiai?
– Komanda nauja, visas klubas naujas. Pagrindas visgi yra europietės. Smagus dalykas, manau, bando padaryti tokią naujovę, kad daug kas būtų statoma aplink europietišką krepšinį. Nežinau, kaip jis prisitaikys toje lygoje, bet visai įdomus konceptas. Pernelyg daug apie komandą nežinau, trenerė negirdėta, jos žaidimo stiliaus nelabai žinau. Pagal komandos sudėtį maždaug galima nujausti, kad europietiško krepšinio bus daug.
– Ar norėjote europietiško krepšinio, ar jau labiau norėjosi bandyti amerikietišką krepšinio stilių?
– Kad silpnesnė gynyba, tai nemanau. Skirtingai negu vyrų NBA, čia sezonas trumpesnis, visa kita. Čia niekas nelaukia atkrintamųjų, kad pradėtų gintis. Tikrai yra tokių komandų, kuriose labiausiai praktikuojamas vienas prieš vieną žaidimas. Manau, svarbu patekti į tokią organizaciją, kuri labiausiai limpa prie tavo žaidimo.
– Ar žaisite šį artėjantį sezoną WNBA? Kaip visa ši situacija atrodo?
– Klausimas, ar šią vasarą žaisiu JAV. Savo norą praleisti šią vasarą komandai tarsi išreiškiau, bet neatmečiau galimybės važiuoti. Dar turėsiu pokalbį su agentu, su generaliniu direktoriumi. Daug kas priklauso nuo komandos norų. Aš esu gana atvira, nes žinau, kad tikrai įmanoma suderinti su Lietuvos rinktine. Kadangi komandoje daug europiečių, tai daug kas išvyks į rinktines. Jie labai atviri šiuo klausimu. Dar kalbėsiu su komanda, todėl dar pati tiksliai nežinau.
– Jeigu jūs šią vasarą nežaistumėte, tai kaip viskas vyktų su jūsų sutartimi?
– Jeigu nevažiuoju šią vasarą, tai jie vis tiek turi mano, kaip žaidėjos, teises. Yra toks naujokų kontraktas, kuris galioja trejus metus ir aktyvuojasi tada, kai tu pradedi žaisti. Jeigu nežaisčiau šią vasarą, jis aktyvuotųsi tik kitą vasarą. Visgi aš jau oficialiai dabar priklausau tai komandai.
– Jeigu Europos čempionato šią vasarą nebūtų, tai vyktum iš karto?
– Geras klausimas. Ne vien tik dėl rinktinės esu atvira tuo klausimu, ar važiuoti, ar ne, bet ir dėl savo galimybių. Aš noriu nuvažiuoti į tą lygą pasiruošusi, ypač fiziškai. Manau, kad prie to man dar daug reikia dirbti, dėl to ir abejoju. Žinoma, rinktinės klausimas daug prisideda, bet ne tik tai. Nesinori ten nuvažiuoti ir suolą šildyti. Žinau savo galimybes, žinau, kad galėčiau žaisti, bet yra daug kur tobulėti. Būtent dėl to ir yra tokia mintis pasiimti šią vasarą darbui, žaisti Europoje. Manau, tada būčiau jau 100 procentų pasiruošusi važiuoti ir žaisti jau tikrai, o ne tik gauti minimalias minutes.
– Kaip ir Jonas Valančiūnas, dabar esate pakviesta 5-uoju šaukimu. Ar matote kokių nors sąsajų ir ar manote, kad jūsų didžioji dalis karjeros būtų WNBA, o ne Europoje?
– Matysime. Mano nuomone, tai yra stipriausia lyga. Vien tik dėl to norisi ten važiuoti. Moterų sezono periodas skiriasi nuo vyrų NBA. Žiūrint į tai pinigų atžvilgiu – visos krepšininkės važiuoja į Europą, jeigu nori užsidirbti. Mano karjeros etape dabar nėra svarbiausia pinigai. Svarbiausia yra patirtis ir augti kaip žaidėjai. Negaliu dabar atsakyti į klausimą, nes norisi išbandyti abu ir žiūrėti, kas labiau limpa. Ateityje žiūrėsiu, kur man geriau finansiškai, kur geriau tobulėju kaip žaidėja.
– Artėja Europos čempionatas, Lietuvos grupė nelengva. Kaip vertinate šansus šiame čempionate?
– Grupės, galima sakyti, mirtininkų, sunkios, nesunkios, traktuoti galime kaip norime, tačiau faktas tas, kad visos grupės pajėgios. Mūsų rinktinė taip pat yra pajėgi, nepaisant to, ar aš žaidžiu joje, ar ne. Manau, kad komandai atnešu daug, bet ir be manęs ji yra pajėgi ir turi didelius šansus. Savęs nenuvertiname, bet atvažiavusios į čempionatą nebūsime kažkur tope, tai turėtų kiek sumažinti spaudimo ir jaudulio. Reikia žaisti ir žiūrėti, kaip bus. Esu žaidusi su nemažai žaidėjų iš kitų rinktinių ir jų atsiliepimai apie Lietuvą yra geri, kad prieš mus yra sunku žaisti, nepaisant to, ką žmonės šneka. Reikia laimėti 2–3 varžybas ir būsime kitame etape. Tai bus toks pirmas čempionatas daug kam, nes komanda tapo jaunatviškesnė. Yra ir veteranių, todėl tas balansas yra gerai ir leis išlaikyti šaltą protą, kada jo reiks.
– Kiek ryšys su nauju rinktinės treneriu V. Stanišausku jums asmeniškai padės rinktinėje?
– Trenerį Vilių pažįstu jau nuo labai seniai, kai dar žaisdavau už jo berniukų komandą, vėliau perėjome prie jaunimo rinktinių. Visų pirma džiaugiuosi dėl jo kaip trenerio, nes žinau, kiek jis yra perėjęs. Smagu rinktinėje turėti žmogų, vyriausiąjį trenerį, kurį gerai pažįsti. Visai komandai bus pliusas, nes jis dirba ir moterų lygoje ne pirmus ir ne antrus metus, daug ką pažįsta, žino, kaip kas mėgsta žaisti. Ir iš asmenybės pusės reikia kiekvieną žaidėją pažinti. Manau, kad tai geras sprendimas. Aišku, daug spaudimo dėl čempionato ir jam bus, bet viskas bus gerai, nes ir komandą jis pažįsta, ir man su juo dirbti nėra jokių problemų.
– Įsivaizduokime, kad jūs atsidurtumėte tokioje situacijoje kaip J. Valančiūnas arba M. Buzelis, kai trenerio pareiškimai atgraso NBA lietuvius žaisti rinktinėje. Kaip jūs žiūrite į šią situaciją?
– Mano santykiai su treneriu Viliumi yra tikrai geri. Žiūrėdama į M. Buzelio ir J. Valančiūno situaciją, aš negaliu įsivaizduoti to, kai tu nori atvažiuoti ir su rinktine atstovauti savo šaliai, bet jauti tokį atstūmimo jausmą. Tikiu, kad man to neteks patirti, nes kol kas su Viliumi man viskas gerai, esame geri pažįstami, jis yra geras treneris. [O kalbant apie M. Buzelio ir J. Valančiūno situaciją] tai tikrai neturėtų būti geras jausmas ir tikiuosi, man neteks jo patirti.
– Žiniasklaidoje jau galime matyti informaciją, koks yra tavo kontraktas. Vyrai krepšininkai, žaidžiantys NBA, uždirba daug didesnius pinigus, lyginant su tavo sutartimi. Koks jūsų požiūris į šiuos skirtumus?
– Tas algų skirtumas yra tikrai didelis. Aš suprantu, kad negalime visiškai lyginti moterų ir vyrų krepšinio. Tačiau absurdiškai skamba, kai palygini geriausios moterų NBA žaidėjos atlyginimą su vyrų NBA krepšininko, kuris beveik nežaidžia, atlyginimu. Ten 10 kartų didesnės algos. Moterys turi naujokių kontraktus, visoms žaidėjoms yra tos pačios sumos. Kaip ir sakiau, daugelis važiuoja žaisti į Europą, nes ten yra didesni pinigai. Amerikoje, kiek žinau, yra rinkodaros pasiūlymų, iš to žaidėjai realiai ir gyvena. Ne taip ir blogai, žinau, jog lyga keis naujokių kontraktus, biudžetas turėtų kilti. Pernai vasarą po Caitlin Clark atėjimo kilo visi įmanomi rodikliai. Visi sako, kad dabar moterų NBA išgyvena geriausius savo metus. Dabar nesijaudinu dėl pinigų, į tai reikės žiūrėti ateityje, tačiau per didelė atskirtis tarp vyrų ir moterų atlygio yra nesąžininga.
