Lūžtančios ietys, kaltinimai dėl svetimos gėdos ar nusileidimo iki asmeniškumų – tokiomis nuotaikomis pastaruoju metu gyveno Lietuvos sporto pasaulis, kuriame netrūko aštrių konfliktų ir skambių frazių.
Vienoje barikadų pusėje atsidūrė Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) ir jo prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, o kitoje gana ilgas sąrašas pavardžių, į kurį pateko ir politikai, ir sporto federacijų vadovai.
Bet apie viską nuo pradžių.
„Noras bauginti“
Pirmosios užuominos apie bręstančius konfliktus pasklido šių metų sausio mėnesio pabaigoje, tada Lietuvos žiniasklaidos redakcijas pasiekė laiškas iš LTOK. Jame buvo skelbiama, kad sausio 23 dieną įvyko pirmasis 2025 metų (LTOK) Vykdomojo komiteto (VK) posėdis, jame didžiausias dėmesys skirtas penkioms sporto federacijoms.
Taip pat skaitykite
Pasak LTOK prezidentės D. Gudzinevičiūtės, Lietuvos biatlono federacija, Lietuvos dviračių sporto federacija, Lietuvos laipiojimo sporto federacija, Lietuvos lengvosios atletikos federacija ir Lietuvos teniso sąjunga nepaisė LTOK interesų ir siekė pakenkti organizacijai.
Reikia pabrėžti, kad visos šios federacijos priklauso Nacionalinei sporto federacijų asociacijai (NSFA).
Tiesa, neoficialaus įspėjimo iš LTOK sulaukusi Lietuvos laipiojimo sporto federacija galiausiai pasitraukė iš NSFA gretų ir tokiu būdu išvengė didesnių konfliktų su LTOK.
Žiežirbos tarp LTOK ir minėtų keturių federacijų įsiplieskė dėl to, kad pastarosios per NSFA teikė siūlymus Seime panaikinti išimtį LTOK dėl šios organizacijos Vykdomojo komiteto narių rotacijos.
LTOK atstovai stojo mūru ginti turėtos išimties, mojuodami Olimpinės chartijos dokumentu, o NSFA savo siūlymus grindė Lietuvos įstatymų laikymusi.
Šioje konflikto stadijoje tonas iš abiejų pusių dar buvo pakankamai diplomatiškas, nors atsakydamas į pirminį LTOK pranešimą NSFA prezidentas ir dviračių sporto federacijos vadovas Darius Levickis LRT.lt išsakė kelias aštresnes frazes.
„Mes norime, kad LTOK, kaip ir visos kitos viešosios įstaigos, derėtų ir veiktų pagal Lietuvos įstatymus. O dabar galbūt mes esame laikomi opozicija, nes aiškiai pasisakome ir atsiranda paprasčiausias noras bauginti“, – tuomet teigė D. Levickis.
„Taip reikalai Lietuvoje jau seniai nebesprendžiami“
Kalbėdamas apie norą įbauginti D. Levickis turėjo omenyje kitus galimus LTOK žingsnius. Vienas iš tokių – skirti oficialius įspėjimus minėtoms keturioms federacijoms. Galiausiai šis žingsnis oficialiai buvo žengtas vasario 24 dieną.
LTOK viešai išplatino pranešimą žiniasklaidai, kad LTOK Vykdomojo komiteto nariai vienbalsiai nusprendė skirti įspėjimus minėtosioms federacijoms. Maža to, LTOK pranešė ir apie tai, kad sulaukė 17 jų organizacijos narių siūlymo šioms federacijoms neskirti finansavimo. Šio scenarijaus atveju minėtos keturios federacijos prarastų po 40 tūkst. eurų.
Štai nuo šio momento mūšiai viešojoje erdvėje įgavo pagreitį. Po savaitės nuo LTOK priimto sprendimo ėjo NSFA išplatintas pranešimas, kuriame kaltinimai LTOK aštrėjo.
D. Levickis pareiškė, kad apie gautus įspėjimus sužinojo tik iš žiniasklaidos: „Sakyčiau, kad esu nustebęs, bet nesu. Tokie LTOK veiklos metodai labai primena nesenus, bet labai niūrius laikus, kai už kitokią nuomonę ir sveiką diskusiją siekiama nubausti, sumenkinti bei pažeminti.“
Pirmą kartą viešai pasisakė ir Lengvosios atletikos federacijos (LLAF) prezidentas Eimantas Skrabulis.
„Prezidentė D. Gudzinevičiūtė niekada nesiekė rotacijos ir nepanašu, kad artimiausiu metu ketina užleisti savo vietą. Šitai visi matome ir suprantame, tačiau bandymo diskredituoti, šmeižti ir pažeidinėti teisės aktus netoleruosime. Ne tam kovojom dėl laisvos Lietuvos, kad leistume užčiaupti nepatinkančią ar neįtinkančią poziciją. Taip reikalai Lietuvoje jau seniai nebesprendžiami“, – pabrėžė LLAF vadovas.
Taip pat skaitykite
Pasak E. Skrabulio, bandymas bausti federacijas taip pat neturi teisinio pagrindo, nes pasiūlymą pateikė NSFA, kuri nėra LTOK narė.
D. Gudzinevičiūtė skolinga neliko.
„Gal kiek ironiška, kai sulaukiu priekaištų iš šių keturių LTOK narių, kad einu ketvirtą LTOK prezidentės kadenciją, kai pats E. Skrabulis šalies lengvaatlečiams vadovauja nuo 2000 m., jau septintą kadenciją. Arūnas Daugirdas Biatlono federacijos prezidentu yra nuo 2004 m., jau šeštą kadenciją, o Ramūnas Grušas Teniso sąjungai vadovauja nuo 2009 metų.
Matyt, dėl to visur daugiausia komentuoja LSDF prezidentas D. Levickis, kol kas trumpiausiai esantis federacijos prezidentu“, – kovo 6 dieną teigė D. Gudzinevičiūtė.
Jau kitą dieną po šio pasisakymo įvyko LTOK generalinės asamblėjos eilinė sesija, joje patvirtinta, jog keturioms sporto federacijoms – Biatlono, Dviračių sporto, Lengvosios atletikos ir Teniso – nutrauktas finansavimas dėl „kenkimo LTOK“.
„Konflikto nepavyko išvengti tada, kai mes kvietėme tas federacijas kalbėtis, – sprendimą aiškino LTOK prezidentė D. Gudzinevičiūtė. – Jie kalbėtis atsisakė du kartus, jiems buvo paskirti įspėjimai. Po pirmo kvietimo kilo didžiulė banga skundų ir aiškinimosi per žiniasklaidą, todėl nenuostabu, kad mūsų nariai tai girdėjo ir matė. Gavome 17 narių siūlymą jiems neskirti finansinės paramos, o dabar buvo už tai nubalsuota didžiąja dauguma.“
Taip pat skaitykite
Kas sako tiesą?
LTOK priėmus sprendimą nefinansuoti keturių federacijų itin aštriai pasisakė E. Skrabulis.
LLAF išplatintame pranešime žiniasklaidai skambėjo tokios federacijos prezidento frazės: „LTOK vadovė D. Gudzinevičiūtė nusileido iki asmeniškumų, nors gal niekada ir nebuvo aukščiau pakilusi, bei įvardijo mane kaip turbūt labiausiai nemėgstamą asmenį sporte.“
„Žinia apie absurdišką, gėdingą ir jokio teisinio pagrindo neturintį LTOK generalinės asamblėjos sprendimą mane pasiekė Europos uždarųjų patalpų čempionate Apeldorne“, – teigė jis.
Su tokiais E. Skrabulio teiginiais D. Gudzinevičiūtė sutikti nenorėjo.
„Siūlyčiau paskaityti mano pasisakymus viešojoje erdvėje ir E. Skrabulio ir patiems susidaryti savo nuomonę, kas čia nusileidžia iki asmeniškumų ir kokią retoriką bei leksiką naudoja.
O LTOK, kaip asociacija, turi teisę ginti savo teises. Po to, kai skandalingai viešojoje erdvėje dėl noro pasikalbėti su minėtomis federacijomis reiškėsi šių federacijų vadovai, 17 LTOK narių pateikė siūlymą neskirti joms veiklos paramos. Aukščiausias valdymo organas – generalinė asamblėja – priėmė sprendimą balsuodami. Savo nuomonę balsuodami išreiškė visi LTOK nariai“, – LRT.lt teigė D. Gudzinevičiūtė, pabrėždama, kad už finansavimo neskyrimą balsavo 46 iš 60 narių.
Vis tik kovo 11 dieną į šią istoriją buvo įpainiotos ir dar kelios pavardės. Buvęs sportininkas, dabartinis Šiuolaikinės penkiakovės federacijos generalinis sekretorius Justinas Kinderis spėliojo, kad jis D. Gudzinevičiūtės nemalonę galėjo užsitraukti būtent dėl minėto balsavimo per LTOK generalinę asamblėją.
Kovo 11 dieną D. Gudzinevičiūtė pasidalino įrašu savo asmeninėje „Facebook“ paskyroje, kuriame buvo rodomas iš Ukrainos nacionalinio olimpinio komiteto gautas laiškas. Laiško turinys – nuogąstavimai dėl J. Kinderio sąsajos su rusais.
Įraše LTOK prezidentė dalijosi, jog lapkritį J. Kinderis buvo išrinktas Europos šiuolaikinės penkiakovės konfederacijos (ECMP) viceprezidentu, o prezidente tapo rusė Tatjana Ardabieva. Ukrainos TOK prezidentas D. Gudzinevičiūtės paprašė išreikšti LTOK poziciją šiuo klausimu ir galimus veiksmus, o pati LTOK prezidentė situaciją pavadino „svetima gėda“.
Faktas, kad J. Kinderis iš tiesų yra ECMP viceprezidentas, o organizacijos vadovė – rusė. Apie tai jau buvo rašyta viešojoje erdvėje praeitų metų lapkričio mėnesį, tad J. Kinderis kovo 11 dienos D. Gudzinevičiūtės įrašą sieja su balsavimu.
„Šita situacija man labai keista ir aš tai sieju su LTOK generaline asamblėja, kurioje, galbūt, nebalsavau taip, kaip norėjo LTOK“, – LRT sakė J. Kinderis.
Be to, jis pažėrė kaltinimų D. Gudzinevičiūtei ir dėl to, kad būtent jos prašymu Ukrainos atstovai atsiuntė tokį laišką.
„Esu įsitikinęs, kad šis šmeižtas nėra atsitiktinis. Po balsavimo LTOK dėl finansinio paskirstymo keturioms federacijoms atvirai balsavau prieš Olimpinio komiteto parengtą projektą, siekdamas užtikrinti, kad visos federacijos gautų finansavimą.
Po šio balsavimo Ukrainos šiuolaikinės penkiakovės federacija sulaukė spaudžiančio skambučio iš Ukrainos olimpinio komiteto. Ar tai sutapimas? Manau, kad ne“, – svarstė J. Kinderis.
Atsakydama į mestus kaltinimus D. Gudzinevičiūtė LRT.lt teigė, kad iki kovo 11 dienos įrašo net nežinojo, kaip balsavo J. Kinderis.
„Mano pačios santykis su Ukrainos olimpinio komiteto prezidentu Vadymu Gutcaitu yra labai geras, su juo apie įvairias aktualijas kalbamės apie kartą per savaitę. Palaikome ryšį. Apie J. Kinderio tapimą Europos šiuolaikinės penkiakovės konfederacijos viceprezidentu jis sužinojo iš manęs kiek anksčiau. O tai, kad prie sveikinimo Kovo 11-osios proga buvo pridėtas ir šis klausimas, – sutapimas.
Pati šį klausimą dėl J. Kinderio viceprezidento pozicijos buvau iškėlusi ir anksčiau per socialinius tinklus, pasidalindama politiko Aleksandro Nemunaičio įrašu, kuriame ir buvo diskutuojama dėl moralės būti Rusijos vadovaujamos organizacijos viceprezidentu.
Kiek girdžiu, dabar J. Kinderis ginasi, esą bus komandoje su Rusijos atstove kaip opozicija, bet, esant reikalui, juk tai jis pavaduos agresorės šalies atstovę. Jis, kaip viceprezidentas, yra dešinioji prezidentės T. Ardabievos ranka. Todėl ir norėjosi iškelti tokį moralinį klausimą, nes akivaizdu, jog atsakymų į šiuos klausimus dėl šios Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės generalinio sekretoriaus papildomos pozicijos visuomenei trūko. Tiksliau, nelabai kas ir žinojo.
O kaltinimus, neva viskas čia dėl balsavimo, traktuoti galima kaip dėmesio nukreipimą vengiant tiesiai atsakyti į pagrindinį jam iškeltą moralinį klausimą, ar viskas gerai dirbti komandoje, kuriai vadovauja Rusijos atstovė.
Balsavimas buvo pakankamai vienareikšmis – LTOK generalinės asamblėjos sprendimu, didžioji dauguma priėmė sprendimą. J. Kinderio balsas, jei jis balsavo ne taip, kaip didžioji dauguma, tikrai jau neturėjo jokios reikšmės. Net nustebino toks dėmesio nukreipimas – už ką balsavo jis per asamblėją, sužinojau tik tada, kai pradėjo viešumoje kelti šią teoriją. Jeigu J. Kinderis tai traktuoja kaip šmeižtą, jo čia nėra ir būti negali“, – tvirtino D. Gudzinevičiūtė.
Po šių pasisakymų aistros kol kas nurimo, tačiau vargu, ar vėl nekils nauja vilnis konfliktų.
Abi pusės turi savo argumentų ir laikosi savo tiesos. Veikiausiai, čia tiktų ta pati D. Gudzinevičiūtės frazė, kad reikėtų perskaityti abiejų pusių komentarus ir nuomonę susidaryti patiems.
Tiesa, Sporto arbitražo teisme (CAS) jau yra pateiktų skundų prieš LTOK, o Šveicarijoje priimti sprendimai gali įnešti naujų vėjų Lietuvos sporte.
Taip pat skaitykite
Į CAS per triatlono federaciją jau yra kreipęsis LTOK prezidento rinkimus pralaimėjęs Mantas Marcinkevičius, o NSFA organizacijai priklausančios sporto federacijos taip pat svarsto skųsti LTOK sprendimą neskirti joms finansavimo.
