„Visų krepšininkių svajonė ir siekis yra žaisti rinktinėje, todėl tu tiesiog tylėjai, kentėjai, nes žinojai, kad treneris vadovauja rinktinei, o tu esi niekas“, – apie slėgusį darbą su treneriu Rimantu Grigu LRT.lt pasakoja savo tapatybės atskleisti nenorėjusi krepšininkė.
Praėjusią savaitę Lietuvos sporto pasaulį akimirksniu apskriejo ir sudrebino žinia apie galimus moterų krepšinio rinktinės trenerio R. Grigo darbo su moterimis metodus. Apie juos prabilo šalies krepšininkės, bendravusios su 15min.lt sporto žurnalistu Gustavu Klikna.
Primename, kad R. Grigas nuo 2021 m. rugsėjo iki 2025 m. vasario 16 d. vadovavo Lietuvos moterų krepšinio rinktinei. 2022–2023 m. krepšinio sezone jis buvo Kauno „Aistės-LSMU“ ekipos treneriu, o nuo 2023 m. vasaros iki gruodžio mėnesio dirbo su Vilniaus „Kibirkšties“ krepšininkėmis.
Anonimiškumą išsaugoti norėjusios žaidėjos dalinosi treniruočių su R. Grigu patirtimi, kalbėjo apie galimus priekabiavimo atvejus, nederamą stratego elgesį ir bendravimo manieras. Į publikaciją iškart sureagavusi Lietuvos krepšinio federacija (LKF) netrukus pradėjo vidinį tyrimą, o po kelių dienų pranešė, kad R. Grigas atsistatydina iš rinktinės trenerio posto.
Galiausiai pirmadienį LKF Drausmės, etikos ir apeliacinė komisija nagrinėjo surinktus rinktinės žaidėjų anonimiškus parodymus apie trenerio darbą ir galiausiai neįžvelgė jokių galimų seksualinio priekabiavimo apraiškų. LKF R. Grigui skyrė įspėjimą už galimus komunikacijos su žaidėjomis ir trenerio darbo organizavimo pažeidimus.
„Manome, kad tyrimas buvo padarytas tiesiog dėl bendro fono, kad atrodytų, jog federacija kaip nors sureagavo į šią situaciją. (...) Kitas dalykas, iš straipsnių jau visiems aišku, kad R. Grigas rinktinėje ir R. Grigas klubiniame krepšinyje buvo skirtingi asmenys. Reikėjo apklausti ne tik rinktinės žaidėjas, bet ir kitas krepšininkes, kurių klubus jis treniravo“, – LRT.lt komentuoja krepšininkės.
Taip po greitos apklausos buvo užverstas šios šokiravusios, daug diskusijų sukėlusios, įvairias sporto asmenybes pasisakyti privertusios ir nemažai klausimų iškėlusios istorijos puslapis. Nors LKF jį oficialiai užvertė, vis tiek kyla klausimas, ar tokio jautrumo istorija, tokie suraukti kaktą skatinantys krepšininkių pasisakymai taip pat turi būti padėti į šoną.
Siekiant atsakyti į šiuos retorinius klausimus LRT pavyko susisiekti su krepšininkėmis, kurioms yra tekę dirbti su R. Grigu. Dėl saugumo, privatumo ir karjeros galimybių jos sutiko pasidalinti savo istorijomis ir mintimis tik tuo atveju, jeigu bus užtikrinta jų tapatybės apsauga. Būtent todėl šioje publikacijoje informacijos šaltiniai yra anonimiški. Siekiant maksimaliai užtikrinti krepšininkių saugumą, neatskleidžiami nei klubai, nei laikotarpiai, nei kita informacija, kuri sieja jas su treneriu R. Grigu.
Taip pat šioje publikacijoje savo tapatybės atskleisti nenorėjusioms krepšininkėms nėra priskiriamos raidės A, B, C, D, E ir t. t. Pabendravus su jomis paaiškėjo, kad po pirmųjų anonimiškų pasisakymų 15min.lt portale Lietuvos krepšininkės buvo įtarinėjamos dėl pasirodžiusios informacijos. Siekiant to išvengti, šioje publikacijoje žaidėjų pasidalinti prisiminimai yra pateikiami tiesiog kabutėse, nesiejant atsakymų tarpusavyje. Svarbu pabrėžti ir tai, kad vienose kabutėse gali būti pateikiamos ir bendros kelių krepšininkių mintys, pastebėjimai. Taip pat dėl krepšininkių apsaugos nenurodoma, su kiek jų buvo bendrauta.
LRT.lt taip pat susisiekė ir su R. Grigu, jis šia tema kalbėti mandagiai atsisakė.
„Psichologinis smurtas, nuolatinis kasdienis teroras, baimė ir pasityčiojimai“
Šiame garsiai nuskambėjusiame skandale bene dažniausiai buvo minimas žodis „priekabiavimas“. Daug kalbėta apie įvairius prisilietimus, glostymus, masažavimus ir t. t. Nors su LRT.lt bendravusios krepšininkės ir patvirtino, kad tokių epizodų būta iš tiesų nemažai ir įvairių, jos akcentavo ir šiek tiek kitokį, tačiau glaudžiai susijusį ir taip pat didelę žalą darantį aspektą – psichologinį smurtą.
„100 procentų tai buvo psichologinis smurtas, nuolatinis kasdienis teroras, baimė ir pasityčiojimai. Bijojai žodį ištarti ar žingsnį ne ten žengti. Stengdavomės į salę ateiti kuo vėliau arba apšilimo metu tik kuo toliau nuo jo būti, kad tik neužkalbintų. Dirbdavome sunkiai, atiduodavome širdį, bet tokia atmosfera, manau, veikė visas.“
Apie psichologinį smurtą pasakojančios krepšininkės išskiria, kad R. Grigo darbo metodai ir elgesys primindavo nuolatinį terorizavimą, kuris smukdė vis žemyn.
„Galiausiai pradėjai jausti, kad labiau smunki žemyn negu tobulėji ar mėgaujiesi tuo, ką darai. Tada netgi pradedi galvoti – kam man kasdien save deginti, jeigu esu psichologiškai prievartaujama ir iš šios veiklos negaliu net oriai gyventi. Žmogus, kuris turėjo auginti, smukdė, sakė, kad niekas nepasiseks, kad esi nieko verta. Tai žlugdė.“
Pasirodžius pirminei šio skandalo publikacijai buvo imta kalbėti, kad apie R. Grigo asmenybę ir veiksmus treniruojant moteris buvo žinoma gana plačiai, tačiau atitinkamų veiksmų niekas nesiėmė. Svarbu pabrėžti tai, kad kalbos sklandė ne tik moterų krepšinio pasaulyje, tačiau ir už jo ribų. Pavyzdžiui, į LKF prezidento postą praėjusiais metais kandidatavęs buvęs krepšininkas Robertas Javtokas LRT komentavo, kad jam situacija buvo aiški dar 2024 m.
„Man tai buvo aišku jau praeitais metais, jau prieš rinkimus aš apie tai žinojau, bet nekėliau į viešumą, nes tai tikrai nebuvo mano, sakykime, reikalas. Tačiau labai džiaugiuosi, kad pagaliau viskas išėjo taip, merginos pradėjo kalbėti“, – dėstė R. Javtokas.
Įvairioms kalboms sklandant ore, pasak krepšininkių, R. Grigas liepdavo netikėti kitų žaidėjų pasakojimais, nes treneriai kalbasi tarpusavyje, mato, todėl tikėjimas įvairiomis kalbomis gali turėti įtaką karjerai.
Deja, toks psichologinis spaudimas neapsiribojo tik grasinimais – juos keisdavo sumenkinimas. Su LRT.lt bendravusios krepšininkės teigia, kad treneris kone kiekvieną kartą kartodavo, kad kas nors nemoka kamuolio varytis, nemoka mesti, gynyboje yra nulis ir dėl viso to nieko nepasieks.
„Net per rungtynes yra išniekinęs savo kalbomis, ne kartą sakęs, kokia niekam tikusi ir nieko verta esu. Būdavo, kad net verkdavau, bet jis toliau rėkdavo. Vėliau, po rungtynių, tarsi nieko nebūtų buvę, klausdavo, kodėl verkiu, galbūt šeimoje nutiko kažkokia nelaimė. Amžinos manipuliacijos. Jausdavaisi visą laiką manipuliuojama, gąsdinama. Visada buvo taikomi kažkokie asmeniškumai, psichologiniai žaidimai.“
Pastarieji taip veikė emocinę būklę, kad net artimieji žmonės nebegalėjo atpažinti.
„Buvo toks laikotarpis, kuomet kasdien verkiau, ieškojau psichologo, nes niekada iki tol nebuvau atsidūrusi tokioje psichologinėje duobėje. Buvo, kad net aplinkiniai žmonės manęs nebepažindavo, nes buvau dugne.
Svarbu pridėti ir tai, kad buvo galima matyti, jog ir komandos personalo žmonės jaučiasi nepatogiai, manipuliuojami, užguiti, nes R. Grigas galėdavo sau leisti viską, ką tik nori – išeiti, sugrįžti, apšaukti, pakomentuoti.“
Ilgainiui sportavimas šalia R. Grigo krepšininkėms pradangindavo motyvaciją, nebesinorėdavo nei žaisti, nei laimėti. Krepšininkės tikina, kad ne sykį būta grasinimų, jog bus išmestos iš komandos. Taip pat priduriama, kad treneris dažnai tiesiog užsipuldavo žaidėjas dėl jų kitokios nuomonės išreiškimo, diskusijos būdavo tiesiog neįmanomos.
„Bandžiau vengti kontakto su R. Grigu, tačiau iš šono mačiau, kaip buvo elgiamasi su komandos draugėmis. Elgesys buvo žeminantis, buvo labai pikta ir visada norėdavosi, kad treniruotės, rungtynės, laikas kartu kuo greičiau pasibaigtų.
Jis tiesiog rėkdavo į veidą tiesiogine to žodžio prasme, tarsi besimėgaudamas. Liepdavo ką nors daryti, kol žmogus palūždavo psichologiškai.“
„Rezultatai tikrai įtikino, kad priekabiavimo apraiškų nebuvo“
Skandalui sudrebinus Lietuvą, LRT kalbėjosi ir su komandų, kuriose dirbo R. Grigas, atstovais. Kadangi šioje publikacijoje neatskleidžiama, kur ir kada su LRT.lt savo istorijomis pasidalinusios krepšininkės dirbo su R. Grigu, pateikiami abiejų klubų ir LKF vadovo komentarai apie situaciją.
LRT.lt susisiekus su tuomečiu Vilniaus „Kibirkšties“ vadovu Gyčiu Šukiu, šis teigė pats nepastebėjęs jokių galimų priekabiavimo indikacijų, pasak jo, su treneriu klubas išsiskyrė dėl netenkinusių rezultatų ir bendro neigiamo fono komandoje.
Kauno „Aisčių-LSMU“ vadovas Petras Aleksonis teigė, kad per sezoną, kai R. Grigas treniravo komandą, buvo tikrai daug pokalbių su krepšininkėmis, bet kokių nors įtarimų nebūta.
„Tame sezone turėjome tikrai daug pokalbių su žaidėjomis dėl sportinių ir galbūt netgi darbo etikos klausimų, bet tai, ką skaitome dabar, šiuos pasisakymus, tai neslėpsiu, palietė ir mane. Jeigu merginos sureagavo ir jų yra ne viena, yra tokie liudijimai, tai atsakysiu taip, kad gali taip būti, kad taip buvo“, – LRT TELEVIZIJAI trečiadienį sakė P. Aleksonis.
Į pasirodžiusias publikacijas ir kalbas sureagavo ir LKF prezidentas Mindaugas Balčiūnas. Jis LRT teigė, kad federacijos atlikto tyrimo, per kurį anonimiškai buvo apklaustos Lietuvos rinktinės narės, duomenys įtikino, kad jokių R. Grigo priekabiavimo apraiškų nebūta.
LKF Drausmės, etikos ir apeliacinę komisiją sudarė federacijos darbuotojai arba jai pavaldūs asmenys – jaunimo rinktinių direktorius Tomas Jasevičius, veteranų krepšinio lygos prezidentas Algimantas Stasys Anužis, LKF samdomas advokatas Andrius Būdvytis, LKF viceprezidentė Alina Adomaitytė, kuri yra atsakinga už Lietuvos moterų krepšinio vystymą, bei Moterų lygos prezidentas Alvydas Jocys.
Sąžiningumo pareigūnas, kuris su teisininkų pagalba sudarė klausimyną, buvo LKF generalinis sekretorius Dominykas Domarkas.
„Rezultatai tikrai įtikino, kad jokių seksualinės prievartos, ypač to, kas čia buvo šnekėta, net priekabiavimo apraiškų trenerio elgesyje nebuvo. Tai galbūt buvo kartų skirtumas, požiūrio skirtumas, laikmečio skirtumas – vyresnės ir jaunesnės kartos“, – LKF priimtą sprendimą pirmadienį LRT komentavo federacijos prezidentas M. Balčiūnas.
LKF vadovas pridūrė, kad federacija nesivadovauja gandais, o ginti savo teises galima einant ir kitu keliu, ne tik su žiniasklaida kalbant anonimiškai.
„Nesivadovaujame įvairiais gandais. Labai slidi situacija, kai einame į gandų teismą. Pirmiausia turėtume taip pat įvertinti septynis anoniminės informacijos validumo ir patikimumo kriterijus. Kiek iš jų atitinka pateikta informacija. Yra daug kitų žingsnių, kaip ginti savo teises. Komisijos nuomone, suaugusios moterys tuos kelius žino. Tam tikrų darbo organizavimo trūkumų buvo, komisija nutarė į tai reaguoti, bet tai yra istorijos pabaiga“, – LKF išvadas gynė M. Balčiūnas.
„R. Grigas turėjo stiprų užnugarį“
Žiniasklaidoje jau pasirodžiusiose publikacijose anonimiškos norėjusios išlikti krepšininkės pateikė daug įvairių pavyzdžių, kaip, anot jų, treneris R. Grigas galėjo priekabiauti prie žaidėjų. Su LRT.lt istorijomis ir prisiminimais pasidalinusios ir psichologinį smurtą akcentavusios krepšininkės pabrėžė, kad įvairūs epizodai yra persipynę, pasikartojantys, atpažįstami Lietuvos žaidėjų.
Būtent todėl kelios pasidalintos istorijos šioje publikacijoje taip pat nebus priskiriamos konkrečiam šaltiniui, bus tik paminėtos.
Keli su LRT.lt bendravusių krepšininkių pasidalinti pavyzdžiai
- „Bėgiodavome krosą. Prieidavo, susistabdydavo, liepdavo lėčiau bėgti ir klausdavo: „Ar ir sekse tokia greita?“ Jei būdavai pavargusi, sakydavo, kad tai reiškia, jog sekso namuose yra per daug.“
- „Klausdavo dėl nubrozdinimų ant rankų, ar ne per agresyvus seksas namuose.“
- „Kai priremdavo prie sienos su ranka, tai nežinodavai, kaip elgtis. Tik sustingdavai ir jusdavai baimę. Taip, suprasdavai, kad kaip ir nieko nedaro, bet nežinojai, ko tikėtis.“
- „Klausdavo, ar vyras daug uždirba, kur tie pinigai bus dedami. Kišdavosi į asmeninį gyvenimą.“
Natūralu, kad gali kilti klausimas, kodėl nebuvo kreipiamasi į federaciją, kodėl nebendrauta su žiniasklaida ir t. t. Krepšininkės pateikia trumpus ir aiškius atsakymus. Pasak jų, viena pusė buvo stipri ir turinti užnugarį, o kita – ne.
„Tai buvo baimė dėl savo karjerų ateities. Jau iš pasirodžiusių publikacijų pasimatė, kaip buvo elgiamasi su tomis, kurios bandydavo priešintis ar nesutikti su R. Grigo įsitikinimais, todėl tylėjimas buvo vienintelė galimybė visiškai nesugriauti sau karjeros.“
Priduriama, kad R. Grigas taip elgėsi ir bendravo dėl to, kad suprato, jog krepšininkės arba nepajėgs pasipriešinti, arba vadovybė jomis tiesiog netikės: „Dėl savo garbaus amžiaus jis galvojo, kad nesugebėsime pasipriešinti, kad vadovybė galbūt mumis vis tiek nepatikės ir jis bet kokiu atveju bus teisus.“
Taip pat skaitykite
Dar viena tylėjimo priežastis, kurią patvirtino ne viena krepšininkė, – begalinis noras atstovauti Lietuvai ir žaisti rinktinėje, kuri tuo metu buvo būtent R. Grigo rankose.
„Kartą žaidėjos buvo greitai užtildytos, viskas užglaistyta. R. Grigas turėjo stiprų užnugarį. Visgi pagrindinis dalykas – rinktinė. Visų krepšininkių svajonė ir siekis yra žaisti rinktinėje, todėl tu tiesiog tylėjai, kentėjai, nes žinojai, kad treneris vadovauja rinktinei, o tu esi niekas. Žinai, kad jeigu susipyksi su treneriu, ką nors atsakysi, apie ką nors praneši, tai kelias į rinktinę tau jau yra uždarytas.“
Iš kitos pusės, prabilti apie tokią situaciją krepšinyje nebuvo norima ir dėl visuomenės reakcijos, kuri ir dabar, krepšininkėms prakalbus anonimiškai, nėra vien tik pozityvi, socialinių tinklų komentaruose šmėžuoja neetiški, įžeidžiantys pasisakymai.
„Žmonės gali būti baisūs ir jie net nepagalvoja apie save tokioje situacijoje. Būtent paskaičius komentarus, kaip suaugę žmonės išvadina dabar žaidėjas, kurios turėjo tai išgyventi, o jų yra dar daugiau, nei išdrįsta pasisakyti... Tiesiog tada ir dingsta noras kalbėti, nes žmonės gyvena savo burbuluose ir net nepagalvoja, ką tenka patirti.“
„R. Grigas rinktinėje ir R. Grigas klubiniame krepšinyje buvo skirtingi asmenys“
LKF Drausmės, etikos ir apeliacinė komisija pirmadienį oficialiai pranešė, kad po atliktų anoniminių apklausų, kurios buvo skirtos Lietuvos moterų rinktinės narėms, ji jokių priekabiavimo apraiškų neįžvelgė ir R. Grigui skyrė tik įspėjimą už galimus komunikacijos su žaidėjomis ir trenerio darbo organizavimo pažeidimus.
Krepšininkės LRT.lt teigė, kad nors tyrimo rezultatai joms nebuvo netikėti, jie pasirodė keisti ir atskleidė federacijos neįsigilinimą į situaciją.
„Keista, kad LKF pasisakė nežinanti apie situacijas, kadangi po R. Grigo atleidimo iš „Kibirkšties“ buvo tokia pat situacija ir aiškiai viskas buvo žinota, bet niekas pernelyg daug nesigilino.“
„Tyrimas buvo padarytas tiesiog dėl bendro fono, kad atrodytu, jog federacija kaip nors sureagavo į šią situaciją. Jau tada, kai jis buvo atleistas iš „Kibirkšties“, buvo galima pasidomėti, dėl ko merginos sukilo ir taip pasipriešino, nes nemanau, jog yra buvę daug atvejų, ypač moterų krepšinyje, kai dėl žaidėjų nepasitenkinimo treneris yra atleidžiamas.
Nemanau, kad įmanoma objektyviai išnagrinėti merginų atsakymus ir priimti sprendimą, buvo priekabiavimas, ar ne, per tokį trumpą laiką, nepateikus jokių argumentų, susijusių su apklausos rezultatais. Kodėl būtent toks sprendimas buvo priimtas? Galėjo bent jau dalį merginų atsakymų paviešinti, kad būtų žinoma, jog ne šiaip sau toks sprendimas atsirado. Kitas dalykas, iš straipsnių jau visiems aišku, kad R. Grigas rinktinėje ir R. Grigas klubiniame krepšinyje buvo skirtingi asmenys. Reikėjo apklausti ne tik rinktinės žaidėjas, bet ir kitas krepšininkes, kurių klubus jis treniravo.“
„Galbūt taip vyksta ir kitur, bet mes tiesiog nežinome“
Galiausiai su LRT.lt bendravusios krepšininkės pabrėžia, kad šis skandalas dar sykį parodo, jog moterys, patiriančios psichologinį smurtą ar priekabiavimą, vis dar bijo viešai kalbėti, išsakyti savo nuomonę, nes nežino, kas laukia po to. Šiuo atveju būtent baimė tapo esminiu barjeru, kodėl apie visą situaciją nebuvo kalbama anksčiau.
„Kalbėti reikia, nes galbūt taip vyksta ir kitur, bet mes nežinome ir gyvename tylėdami – taip paprasčiau, bet turbūt ne geriau. Kai jau bandė kalbėti „Kibirkšties“ žaidėjos, tai viskas greitai buvo paslėpta ir užglaistyta. Natūralu, kad, pamačius tokį pavyzdį, vėliau taip pat nebus norima pasisakyti, bet kalbėti visgi reikia, nes kitaip pokyčių ir nebus.“
Priduriama, kad tiesiog išsakyti savo mintis ir jausmus bet kokioje krepšinio komandoje šiais laikais neturėtų būti tabu, ypač jeigu tai susiję su tokia jautria tema.
„Būtina apie tai kalbėti, kad, neduok Dieve, esant panašiai situacijai ateityje, merginos nebijotų susivienyti ir kartu apie tai pranešti. Kalbėti su klubo arba su rinktinės vadovybe, nesigėdinti dėl to, ką apie jas pagalvos. Išsakyti, kaip jautiesi komandoje, neturėtų būti tabu, ypač jeigu tai susiję su garbės ir orumo žeminimu. Vadovybė į tai turėtų žiūrėti ne kaip i kažkokių kaprizų rodymą ar norą pasipriešinti trenerio metodams, bet kaip i ženklą, kad jau pasiekta kažkokia riba.“
