Sekmadienį iš Lietuvos moterų krepšinio rinktinės posto pasitraukęs treneris Rimantas Grigas antradienį sulaukė naujų kaltinimų priekabiavimu. Naujienų portalui 15min.lt anonimiškai prabilo dar keturios žaidėjos. Trys iš jų žaidė Kauno „Aisčių-LSMU“ ekipoje, kai ją treniravo R. Grigas.
Klubo vadovas Petras Aleksonis tikina apie priekabiavimą nežinojęs, bet pripažįsta, kad istorijos jį sujaudino. Vienas iš klubo dalininkų Vydas Gedvilas žaidėjų liudijimus vadina puolimu. Lygių galimybių specialistė Margarita Jankauskaitė sako, kad merginų pasakojimai, nors ir anonimiški, jau didelis žingsnis Lietuvoje, kur vyrauja aukų kaltinimas.
„Jokių seksualinės prievartos, priekabiavimo apraiškų nebuvo trenerio elgesyje. Ir tai yra istorijos pabaiga“, – taip pirmadienį Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Mindaugas Balčiūnas norėjo užbaigti moterų rinktinėje kilusį priekabiavimo skandalą.
Bet tai nebuvo istorijos pabaiga. Antradienį 15min.lt portalo sporto žurnalistas Gustavas Klikna paviešino dar keturių žaidėjų pasakojimus apie darbo su R. Grigu patirtį. Viena jų žaidė Lietuvos rinktinėje, kitos trys – Kauno „Aisčių-LSMU“ ekipoje 2022–2023 m. sezone.
Žaidėjos atskleidė, kad vienoje iš Kauno ekipos treniruočių R. Grigas ant kelių pasisodino nepilnametę žaidėją, taip pat nuolat replikavo apie krepšininkių asmeninius santykius, tarp jų ir seksualinius.
„Tuo metu, kai nepilnametę Grigas pasisodino ant kelių ir laikė per liemenį apkabinęs, mane purtyti pradėjo. Sėdi vyr. treneris, jam ant kelių sėdi žaidėja, kuri dar nėra pilnametė, ir tu žiūri iš šono... Šlykštu tiesiog“, – 15min.lt cituoja vieną iš žaidėjų.
Žaidėjos, su kuriomis pavyko susisiekti LRT, nenorėjo kalbėti viešai, bet patvirtino, kad istorijos – teisingos, o darbo su treneriu patirtį apibūdino kaip „šlykščią“.
Sezonas su daug pokalbių
Kauno klubo vadovas P. Aleksonis pripažino, kad skaityti krepšininkių istorijas nebuvo lengva: „Pati situacija, tikrai neslėpsiu, ima už širdies. Tos emocijos tikrai nėra pačios geriausios, nes situacija yra jautri ir pamąstymų yra įvairių. Pirmiausia, teko prisiminti tą sezoną, teko pabendrauti su to sezono klubo dalyviais, pačiam prisiminti, kaip viskas klostėsi. Aš, kaip klubo vadovas, galiu tik pasakyti, kad mes sezono metu tikrai turėjome labai daug ir planinių, ir neplaninių pokalbių su žaidėjomis ir tuo pačiu treneriu.
Bet kiek pats atsimenu, tų visų pokalbių 99 proc. buvo orientuoti į komandą. Žinot, komanda yra kaip viena šeima: daug mėnesių gyvena, daug iškyla įvairių iššūkių ir klausimų, kuriuos reikia spręsti. Kažkas galbūt nepatenkintas dėl aikštėje praleidžiamų minučių skaičiaus, dėl kažkokio galbūt elgesio. Pasikartodamas sakau, kad tame sezone tikrai turėjome labai daug pokalbių su žaidėjomis dėl sportinių ir tokių galbūt net ir darbo etikos klausimų.
Bet tai, apie kokius dabar žaidėjų pasisakymus žiniasklaidoje skaitome, palietė ir mane. Tačiau negaliu plačiai komentuoti, nes tiesiog mes su žaidėjomis ir visu komandos personalu tokių pokalbių, analizių ir sukrėtimų neturėjome, kad reikėtų imtis išskirtinių veiksmų klube.“
Viena iš žaidėjų dėl R. Grigo elgesio paliko komandą, bet P. Aleksonis tvirtina apie priekabiavimą nieko nežinojęs, o žaidėjų nepasitenkinimą siejęs su trenerio reiklumu.
„Trenerį R. Grigą reikėtų išskirti kaip tikrai reiklų ir, kaip mes traktuojame, profesionalų trenerį, kuris yra savo srities specialistas. Turbūt ne paslaptis, kad visi klubai turi savo vidaus tvarkos taisykles ir kontraktus. Natūralu, kad kai kurie treneriai tų taisyklių turi daugiau ir į tas taisykles žiūri labai priekabiai. Pavyzdžiui, ankstyvas atvykimas į treniruotę laiku, pasiruošimas joms. Atsimenu, kad toks galbūt keistas pasirodė R. Grigo reikalavimas, kad visos žaidėjos žiemą nešiotų kepures. Ne visoms žaidėjoms tai patiko“, – pasakojo P. Aleksonis.
Paklaustas, ar tiki žaidėjomis, kurios prabilo apie priekabiavimą, vadovas pripažino, kad sunku ignoruoti dabar jau aštuonių žaidėjų pasakojimus: „Jeigu merginos sureagavo ir liudijo ne viena, tai gali būti, kad taip buvo. Aš, kaip vadovas, ir visas klubas tokių dalykų netoleruojame ir, turbūt, smerkiame.
Aš pirmą kartą girdžiu apie tokį trenerio elgesį, kitaip tikrai būtume sureagavę. Jeigu būtume gavę tokią informaciją, kad treneris taiko tokius piktybinius, kažkokius nukreiptus ir seksualinius metodus, kurie viršija įgaliojimus, tai būtume darę vidinius tyrimus ir kalbėję su federacija. Tokie dalykai iš esmės yra nejuokingi ir manau, kad kiekviena organizacija juos atsakingai išspręstų.“
V. Gedvilas: tai puolimas
Visai kitaip į skandalą žvelgia vienas iš Kauno „Aisčių“ dalininkų ir buvęs krepšinio federacijos vadovas V. Gedvilas. Būtent jam būnant prezidentu, R. Grigas ir pradėjo treniruoti moterų rinktinę.
LRT susisiekė su Romoje šiuo metu atostogaujančiu V. Gedvilu, šis teigė, kad pats visų straipsnių neperskaitė, bet jam „viską papasakojo“.
„Aš Rimą pažįstu labai seniai. Aš dešimt metų dirbau su moterų krepšiniu, septynerius iš jų rinktinėje ir Rimas dvejus metus buvo asistentu. Nieko panašaus aš nepastebėjau. Jis buvo geras, normalus treneris. Kad jis kabinėtųsi – net tokių ženklų nebuvo. Aš esu klubo dalininkas ir pirmą kartą išgirdau, kad jis kažkur prie kažko kabinosi. Jis profesionalus treneris ir liepia ateiti likus pusvalandžiui iki treniruotės. Jis griežtas treneris ir gal kažkam tai nepatiko.
Aš jo šeimą puikiai pažįstu, jo žmona pas mane penkerius metus žaidė. Ten nuostabi šeima. Dabar, kai išėjo po dešimt metų į Europos čempionatą, prasidėjo kažkoks puolimas. Gal žaidėjos kokios nepatenkintos, kad į rinktinę nepaėmė. Rašo, kad jis prisiliečia prie žaidėjų. Kaip dirbti treneriui neprisiliečiant prie žaidėjos? Ir treneriai eina į rūbines. Kaip dirbti neinant į rūbines?“ – piktinosi V. Gedvilas.
Priminus, kad žaidėjos kalbėjo apie daug intymesnius kontaktus, ir paklausus, ar žaidėjos tiesiog tai išsigalvoja, V. Gedvilas prašė įrodymų: „Kas matė, kad pasisodino ant kelių? Aš irgi galiu pasakyti, kad mane kažkas skriaudžia ar muša, bet reikia įrodymų. Reikėjo iškart reaguoti. Jei pasodino ant kelių ir nepatinka, tai reikia ateiti pas klubo direktorių ir sakyti, kad nepatinka. Man čia atrodo puolimas. Aš tą žmogų puikiai pažįstu. Jo nuostabi šeima. Kiekvienas treneris yra skirtingas, gal parenka kitokius padrąsinančius žodelius. Šarūnas Jasikevičius, kai vadovauja rungtynėms, jūs puikiai girdite, kokių yra išmetama epitetų. Kiekvienas treneris turi savo stilių.“
M. Balčiūnui prezidento rinkimus pralaimėjęs Robertas Javtokas LRT teigė, kad jis būtų tą pačią dieną atleidęs R. Grigą, ir atskleidė, kad apie jo darbo metodus žinojo dar pernai: „Man tai yra ne naujiena, aš tai seniai žinojau, tai jau girdėjau tada, kai jis iš Vilniaus „Kibirkšties“ buvo atleistas, bet federacija į tai nereagavo, manau, kad toks treneris neturėtų treniruoti.“
Taip pat skaitykite
V. Gedvilas suabejojo R. Javtoko moterų krepšinio žiniomis: „Aš nenoriu komentuoti nuomonės žmogaus, kuris neturi nieko bendro su moterų krepšiniu ir nebuvo nė vienose moterų krepšinio rungtynėse. Manau, kad nebuvo. Jeigu girdėjo, reikėjo pasakyti mums.“
Lietuvoje vyrauja aukų kaltinimas
M. Balčiūnas pristatydamas tyrimo išvadas, kurios nenustatė R. Grigo priekabiavimo rinktinėje apraiškų, pridūrė, kad tai buvo „galbūt kartų skirtumas, požiūrio skirtumas, laikmečio skirtumas“.
Lygių galimybių plėtros centro ekspertė M. Jankauskaitė sutinka, kad kartų skirtumas šioje istorijoje tikrai svarbus: „Aišku, kad yra kartų skirtumas. Labai akivaizdu, kad vyresnės kartos vyras užaugo tokioje aplinkoje, kurioje į moteris buvo žiūrima kaip į objektus, kuriais galima pasinaudoti. Taip pat ir seksualiai pasinaudoti. Tai, kad jo socializacija vyko kažkur kitur, tai visiškai neatleidžia nuo to fakto, kad reikia susiimti ir peržiūrėti savo elgesį. Mes turime pasakymą, jog įstatymų neišmanymas neatleidžia nuo atsakomybės. Čia yra lygiai tas pats. Taip, tai gali būti kartų klausimas, tačiau nieko nekeičia.“
Ekspertė sako, kad krepšininkių liudijimai yra svarbūs ir dar ne tokie įprasti Lietuvoje, kurioje vyrauja aukų kaltinimas, ir pateikia statistiką: „Tyrimai rodo, vyrams tikimybė patirti seksualinį priekabiavimą yra keliais kartais didesnė negu būti apkaltintiems, kad neva jie priekabiavo, nors iš tikrųjų to nedarė. Visko atsitinka, bet tai yra pavieniai atvejai. Mes negalime sakyti, kad visos tokius atvejus paviešinusios moterys turi kažkokių kėslų. Kai žinai, kad gyveni visuomenėje, kuri tave kaltins, ir tu rizikuoji prarasti karjerą, eiti ir sakyti kažką, ko nebuvo, atrodo kaip savižudybė.“
M. Jankauskaitė pabrėžia, kad sukurta nesaugi aplinka, visų pirma, yra vadovų atsakomybė ir kai jais nepasitikima, aukos bijo prabilti. Apie tai užsiminė ir krepšininkės, jos teigė, kad nesitikėjo dabartinės Krepšinio federacijos valdžios palaikymo.
„Aukščiausiasis Lietuvos Teismas yra išaiškinęs, kad priekabiavimo faktui nustatyti priekabiautojo ketinimai nėra svarbūs. Svarbu yra tai, kaip jautėsi nukentėjęs asmuo. Tai jeigu merginos jautėsi nesaugiai toje aplinkoje ir, kaip teko skaityti žiniasklaidoje, išgirdus vien tik trenerio žingsnius joms sukilo įvairios nemalonios emocijos, mes turime suprasti, kad bet kuriuo atveju tokia darbo aplinka yra nesaugi.
O Lietuvos Darbo kodeksas įpareigoja darbdavius užtikrinti, kad darbo aplinka būtų saugi, darbuotojai nepatirtų žeminimo, smurto. Iš esmės priekabiavimą galime laikyti psichologinio smurto forma. Tas mažybinių žodžių vartojimas yra kaip statuso nuvertinimas, kuris sukuria nelygiavertį santykį. Pasisodinimo ant kelių atvejo aš net nekomentuoju.
Priekabiavimas – piktnaudžiavimas galia, kada stipresnė pusė mano, kad gali elgtis kaip nori ir būti nenubausta. Tas nebaudžiamumas yra labai svarbus kriterijus, nes priekabiavimas neįvyksta kaip perkūnas iš giedro dangaus. Priekabiautojai zonduoja tą situaciją: padaro kažkokį veiksmą, atkirčio negauna ir tada eina toliau ir toliau, kol prieiname prie situacijos, kurią turėtų nagrinėti Baudžiamasis kodeksas“, – aiškino M. Jankauskaitė.
R. Grigas sulaukė palaikymo ne tik iš ilgamečio kolegos V. Gedvilo, bet ir iš kito garsaus trenerio Tomo Pačėso.
M. Jankauskaitė sako, kad tokiose istorijose dažnas naratyvas, kad įtariamas priekabiautojas vadinamas šeimos žmogumi ir kaltinimai neigiami: „Tai yra labai klasikinis pavyzdys, vadinamasis gero bičo sindromas. Kada žmogus turi aukštą statusą, kitų neva pozityvių savybių, iš karto atmetama priekabiavimo galimybė. Jis gali būti puikus šeimos žmogus, bet tai nereiškia, kad kitoje situacijoje jis nepasiduoda pagundai papiktnaudžiauti savo turima galia. Tai yra visiškai tarpusavyje nekoreliuojantys dalykai. Kada koncentracijos stovyklose buvo deginami žmonės, tai tie, kurie juos degino, turbūt irgi buvo labai geri šeimos žmonės, kurie rūpinosi žmona, vaikais ir t. t. Taip ir čia – vienas faktas nepaneigia kito.“
R. Grigas situaciją komentuoti LRT atsisakė.
