„Kamštukai leido numalšinti tą triukšmą“, – Paryžiaus olimpines prisimena lengvaatletė, disko metikė ir olimpietė Ieva Gumbs. LRT RADIJO laidoje „Čempionų pietūs“ ji pasakoja apie disko metimo ypatybes, olimpines žaidynes ir darbą kartu su mama.
Pasak I. Gumbs, disko metimas yra sudėtinga sporto šaka, kuri reikalauja ne tik fizinės, bet ir psichologinės ištvermės.
„Jei pietų pogulio nenueinu, tai antra treniruotė nuplaukia, kadangi disko metimas yra sudėtinga sporto šaka ir, kaip sakau, ją turėtų rinktis perfekcionistai. Kiekvienas milimetras, pagreitėjimas yra labai svarbus. Jei kažkiek ne ten pasisuksi, metimas keičiasi. Daug darbo centrinei nervų sistemai tenka, todėl būni pavargęs po tokių treniruočių. Tada vakare laukia antra treniruotė“, – dalijasi sportininkė.
Svarbus psichologinis pasiruošimas
Pašnekovės teigimu, psichologinis pasiruošimas disko metime yra svarbus, kadangi nepavykus pirmam metimui, kiti gali būti nebetikslūs.
„Esu turėjusi varžybų, kur metimų eilutėje – trys x ir iškrenti iš sektoriaus, lieki be rezultato. Buvo varžybų, kai pirmas metimas yra blogas, antru metimu pasisaugai ir viską lėčiau atlieki. Tada tas rezultatas nėra toks geras, kokio tikiesi. Trečiu bandymu bandai padaryti geriau ir tada pavyksta arba ne.
Dažniausiai neišeina, nes jau saugaisi, kadangi pirmas metimas buvo x, o antro rezultatas prastas. (...) Mūsų judesys mažiau nei 2 sekundės, o per jas turi padaryti tiek daug judesių, kad pagreitėjimai būtų vietoje, kad būtų pasisukimas, užlaikymas. Labai daug detalių“, – sako lengvaatletė.
Be to, ji prisimena, kai Paryžiaus olimpinėse žaidynėse pirmu metimu nepavyko numesti disko.
„Džiaugiausi, kai antru bandymu pavyko susikaupti. Gavau patarimą turėti ausų kamštukus, kad blokuotų garsą. Atmosfera stadione kosminė – tikėjausi, kad bus labai garsu ir daug triukšmo, bet nesitikėjau, kad tiek bus. Kamštukai leido numalšinti tą triukšmą ir susikaupti technikoje. (...) Jeigu galvosi apie techniką, tai ir susitelksi į ją, kadangi esame atidirbę“, – tikina I. Gumbs.
Sportininkė atvira – ji vakarais mėgsta pasvajoti, įsivaizduoti save tam tikroje žaidybinėje aplinkoje, matyti kitas dalyves ar netgi užuosti stadiono kvapą.
„Patinka save matyti toje aplinkoje, kadangi pasąmonė gali priprasti prie to vaizdo. Yra tokia teorija – jei perkeli save į poziciją ar svajonę, tai organizmas visa tai mato kaip realybę. (...) Aš mėgstu svajoti ir su metais tos svajonės didesnės. Pastaraisiais metais vizualizacijas stengiuosi perteikti ir žodžiu“, – neslepia ji.
Nuo plaukimo iki disko metimo
I. Gumbs užaugo Utenoje. Kaip pati sako, buvo aktyvi mergaitė, bet pirmąjį būrelį, kurį teko išbandyti, buvo pramoginiai šokiai, kuriuos derino su plaukimu. Tačiau penktoje klasėje mamos Vitos Zarankienės pakviesta, prisijungė prie disko metimo treniruočių.
„Mama norėjo, jog išmoktume su sese plaukti. Kiekvienais metais plaukimas patiko, rezultatai gerėjo. 5 klasėje mama pasikalbino pas save ateiti į treniruotes. Kaip sakau, sporto centruose esu užaugusi. Ji parodė, kaip mesti diską.
Prisimenu pirmąsias varžybas, kuriose dalyvavau. Kiek ten tų treniruočių esu turėjusi... Bet tą diską paėmiau į rankas ir mečiau, kaip mama parodė, ir užėmiau antrą vietą. Aišku, varžybose buvo tik 2 dalyvės (juokiasi), bet man, kaip vaikui, labai patiko. Tai iki 12 klasės derinau plaukimą ir lengvąją atletiką“, – prisimena olimpietė.
Dešimtoje klasėje pašnekovė sulaukė pasiūlymo vykti mokytis į Jungtines Valstijas studijuoti, tačiau tik būdama dvyliktoje klasėje nusprendė rizikuoti ir išvykti.
„Tame universitete buvo tik lengvosios atletikos komanda. Nusprendėm, kiek čia galima draskytis ir, jei norima kažko pasiekti, reikia rinktis vieną. Disko metime matėm daugiau perspektyvų, todėl likau prie jo“, – teigia ji.
Nors I. Gumbs tenka treniruotis su mama, pašnekovė neslepia, kad anksčiau mamos ir trenerės vaidmenys maišydavosi, tačiau dabar viską pavyksta suderinti.
„Kartais treniruotėse būdavo mama, o namie trenerė. Turėjom tą aiškiai išsiaiškinti. Ne visada išeina, nes būna vakarienę valgant šneki apie metimą, varžybas. Džiaugiuosi, kad mama yra trenerė, nes esu išvengusi traumų, kadangi pasaugo kaip mama. Per pastaruosius kelerius metus labai jaučiu savo kūną ir žinau, kada reikia pailsėti, kada galiu daugiau paspausti“, – sako lengvaatletė.
Pagerintas rezultatas
2024-aisiais Oklahomos valstijoje numetusi diską ji įvykdė normatyvą, tai leido sportininkei patekti į Paryžiaus olimpines žaidynes.
„Visada matydavau kitas sportininkes, kurios meta apie 65 metrus ir daugiau. Atrodo kaip profesionalės. Kai pati numečiau, negalėjau patikėti. Norėjau eiti prie teisėjų ir klausti, ar tikrai lazeris gerai sureguliuotas, ar tikrai gerai pamatavo. Paskui darkart pagerinau rezultatą. Tai parodo, kad tikrai galiu mesti ir esu elitinių sportininkių rate“, – teigia olimpietė.
Nors I. Gumbs Lietuvos rekordas visada atrodė toli, tačiau, kaip pati sako, dabar jį įmanoma pasiekti.
„Anksčiau Lietuvos rekordas man atrodė per toli ir nesitikėjau, kad jį įmanoma pasiekti. Dabar su kiekvienais metais gal po truputį arčiau, nes rezultatai didėja, patirtis irgi. (...) Šiais metais pagrindinis tikslas yra pasaulio čempionatas. Prieš 2 metus buvau arti finalininkių ir užėmiau 14 vietą. Šiais metais norėtųsi pakliūti į finalą. (...) Noriu pagerinti asmeninį rekordą, priartėti prie Lietuvos rekordo. Svarbiausia, kad sezonas būtų be traumų“, – sezono planais dalijasi disko metikė.
Viso įrašo galite klausytis LRT RADIJO laidoje „Čempionų pietūs“.
Tekstą parengė Justina Lopataitė
