Lietuvos čempionai Vilniaus „Žalgiris“ trečiadienio popietę susirinko į pirmąją 2025 metų sezono treniruotę. Su klubu kontraktą pratęsęs vyriausiasis treneris Vladimiras Čeburinas atviravo apie sezono pokyčius „Žalgirio“ ekipoje, akademijos talentus, Pauliaus Golubicko išvykimą ir komandos tikslus artėjančiam A lygos bei UEFA Čempionų lygos atrankos sezonui.
„Pirma treniruotė visada tokia – susirinkome visi. Šiandien užduotys komandoje bus kiek kitokios, kad visi pradėtų galvoti, kad prasijudintų.
Surinkome ir akademijos žaidėjus – tai yra mūsų pagrindinė filosofija. Mūsų politika – atkreipti dėmesį į mūsų akademijos auklėtinius. Turint akademiją ir stadioną, mūsų pagrindinė užduotis yra ruošti jaunimą.
Taip pat turime žaidėjų, kurie prisijungė į mūsų komandą peržiūrai, čia yra ir žaidėjai, kurie buvo su mumis praeitame sezone – labai smagu juos matyti, jie taip pat nekantriai laukė pirmosios treniruotės. Tokia ta pirma diena – treniruotė, kuria pradedame pasiruošimą artėjančiam sezonui“, – kalbėdamas su žiniasklaida sakė V. Čeburinas.
Specialistas iš Kazachstano 2024 metais trečiąkart per keturis sezonus kartu su „Žalgiru“ kėlė A lygos čempionų taurę į viršų, jo kolekcijoje taip pat yra dvi LFF taurės bei trys LFF Supertaurės trofėjai.
V. Čeburinas pripažino, kad pasiūlymų vykti į kitą klubą jis sulaukė dar nė nepasibaigus sezonui – jų sulaukia ir dabar, – tačiau „Žalgirio“ ir trenerio tikslams bei vizijoms sutapus, priimti sprendimą likti Vilniuje nebuvo itin sunku.
„Buvo pasiūlymų, jų, aišku, ir dabar yra. Pasiūlymų buvo ir sezonui dar nepasibaigus. Bet buvo sutarta su valdžia, kad lieku čia dar vienam sezonui ir mes toliau dirbame ties savo tikslais, – sakė vilniečių ekipos strategas. – O priežastis labai paprasta ir aiški – mes turime šansą UEFA Čempionų lygoje. Tai yra mūsų didžiulė svajonė, dėl kurios nuolat dirbame.“
Strategas su Lietuvos čempionais sudarė konktraktą pagal formulę 1+1, kurioje pliusu pasinaudoti gali abi pusės.
Praėjusiais metais kartu iškovotą čempionų titulą „Žalgirio“ gretose ruošiasi ginti 13 žaidėjų: vartininkai Arpadas Tordai, Joris Aliukonis, gynėjai Younnas Zahary, Joris Moutachy, Martynas Šetkus, Jurijus Kendyšas, saugai Ovidijus Verbickas, Adama Fofana, Giedrius Matulevičius, Nemanja Mihajlovičius, Jake`as Larssonas, puolėjai Nikola Petkovičius, Patrikas Matyžonokas.
Į komandą grįžo pagal nuomos sutartis pernai kitiems klubams atstovavę 4 klubo akademijos auklėtiniai – gynėjas Džiugas Aleksa, saugai Dariušas Stankevičius, Kajus Bička ir puolėjas Motiejus Burba.
Po sezono pertraukos grįžti į „Žalgirį“ nutarė ir Gustas Jarusevičius, kuris pernai žaidė Vilniaus rajono komandoje.
V. Čeburinas – apie P. Golubicko išvykimą, sezono pokyčius „Žalgiryje“, akademijos talentus ir progresą mokantis lietuvių kalbos.
– Kalbant apie Čempionų lygą, ar faktas, kad grįžtate į atrankas, sumažins duris šiemet komandoje žaisti jaunimui?
– Tas faktas, kad grįžtame į Čempionų lygos atrankas, kaip tik atveria duris jaunimui. Mes turime labai puikų pavyzdį – Gustą Jarusevičių [apie į komandą sugrįžtantį futbolininką klubas pranešė trečiadienį], kuris, būdamas dar labai jaunas žaidėjas, pats žaidė Čempionų lygos atrankos rungtynėse.
Tai kaip tik duoda labai didelį šansą jaunimui, jiems atveria duris. Plius, tai leidžia jiems šalia turėti labai patyrusius žaidėjus, kurie, jeigu priima jų dalinamą informaciją, jeigu stebi juos, turi didelį šansą labai greitai gauti labai geros ir puikios patirties. Būti tokioje atmosferoje, tuo metu būti rūbinėje – kai kurie sako, kad tai prilygsta svajonės išsipildymui. Tai yra labai labai svarbi patirtis.
– Kaip komandą pakeis P. Golubicko išvykimas ir ką matytumėte jo vietoje?
– Visų pirmiausia, mes labai džiaugiamės už jį. Mes visąlaik savo žaidėjams sakome – stenkitės aikštėje, kurkite stebuklus ir būsite pastebėti. Aišku, sunku išsiskirti su žaidėju, su kuriuo praleidome tokį ilgą laiką. Vis tik tai buvo auklėtinis ne vienus metus.
Tie žodžiai, kuriuos Paulius parašė atsisveikindamas – dėkodamas už darbą kartu, dėkodamas už visą atmosferą, – tai yra labai gražu ir labai svarbu. Džiaugiuosi Pauliaus pasiekimais.
Savaime aišku, kad tokio žaidėjo, tokios asmenybės labai trūks – būtent Pauliaus, tokio, koks jis yra. Bet toks yra gyvenimas, toks yra futbolas. Judame toliau. O jam – kuo didžiausios sėkmės.
– Ką matytumėte jo vietoje?
– (Treneris atsisuka ir rankomis rodo į už nugaros sportuojančius žaidėjus) Galite pasižiūrėti, kiek yra žaidėjų – jie visi gali užimti Pauliaus vietą. Paulius lygiai taip pat kaip ir jie pradėjo savo kelią – savo darbu ir disciplina jis pasiekė tai, ką turi dabar.
– Lietuvoje labai svarbi yra trijų lietuvių taisyklė. P. Golubickas išvyko, tad trečio lietuvio ieškosite, ar tai bus tas pats Martynas Šetkus?
– (Treneris vėl atsigręžia į už nugaros besitreniruojančius žaidėjus) Pažvelkite. Šiuo metu čia turime žaidėjus, kuriuos esame pasikvietę ne šiaip sau. Mes turime ir tokių žaidėjų, kurie yra gimę 2010 metais – jiems vos 15 metų, o jie duoda daug pozityvo.
Pauliukas buvo mūsų pozityvas – ne tik kaip žaidėjas, bet kaip ir asmenybė. Mes dėsime visas pastangas, kad turėtume daugiau tokių žaidėjų kaip Pauliukas.
– Treniruotėje nematome ir daugiau praėjusio sezono lyderių – Joelio Bopesu, Liviu Antalio. Kiek procentaliai keisis komanda?
– Kažkur 60 procentų komandos liks, apie 40 procentų sudarys pokyčiai. Bet visuose aukšo lygio klubuose visame pasaulyje tokiems pokyčiams visada reikia būti pasiruošus. Pas mus lieka ir praeito sezono lyderiai – tokie žaidėjai kaip Ovidijus Verbickas, taip pat turime akademijos auklėtinius, tokius kaip Martynas Šetkus, kuris po truputį auga, turime Giedrių Matulevičių, kitus žaidėjus – Younną Zahary, Nemanją Mihajlovičių, Nikolą Petkovičių. Turime labai stiprius, gerus žaidėjus, su kuriais judėsime į priekį.
– Galbūt dar anksti klausti, bet ką kitą sezoną matytumėte kaip didžiausią konkurentą „Žalgiriui“?
– Kiekvienas klubas yra konkurentas. Kaip parodė praėjęs sezonas, nebuvo nė vienos komandos, kuri būtų buvusi autsaiderė – su visais klubais buvo labai svarbios rungtynės. Sezono pabaiga kuomet komandas skyrė vos keli taškai, rodo, kad nėra nė vienos prastos ekipos ir visi klubai yra tie, su kuriais reikia žaisti.
– Kokius tikslus keliate sau ir komandai artėjančiame sezone?
– Jūsų klausimas prieš tai buvo, kokios priežastys nulėmė likti čia. Viena iš jų yra tai, kad tiek klubo, tiek asmeniniai mano tikslai labai sutampa. Ne paslaptis, kad dabar tikslas bus pasiekti daugiau negu buvo pasiekta prieš tai.
– Ne pirmas sezonas „Žalgiryje“. Kaip ši organizacija pasikeitė prieš jums ateinant ir jums čia dirbant dabar?
– Pagrindinis dalykas yra tai, kad „Žalgiris“ turi savo akademiją. Visi auklėtiniai turi savo tikslą – tai yra „Žalgirio“ komanda. Jie yra ugdomi ir auginami. Kartais keista pasižiūrėti į akademijas, kuriose nėra to finalinio taško ir laiptelio, kodėl, kokiu tikslu jie yra auginami.
Savaime aišku, reikia vaikus ugdyti, mes turime labai daug talento, kuris galbūt dar nėra pastebėtas.
Stadioną įsigijęs „Žalgiris“ dabar yra ne komanda, o visas klubas. Buvo susitikimas su sirgaliais, kurie palaiko mus visada – nesvarbu, koks oras, kur žaidžiame, kokia šalis, koks miestas, tad matyti jų džiaugsmą, žinant, kokį „Žalgirį“ jie matė, yra labai smagu. Klubas auga ir yra labai daug pozityvumo – turime namus, turime puikius sirgalius.
– Komandoje turite Motiejų Burbą. Kokie yra jo šansai?
– Visi turi šansų, kiekvienas iš jų (rodo į žaidėjus). Tai pirmiausia priklauso nuo jų pačių – nuo jų pastangų, nuo jų darbo, užsidegimo ir noro. Mūsų visa filosofija yra paremta tuo, kad mes norime turėti tuos žaidėjus, kurie patys čia nori būti ir kurie suprastų, kad būti tokiame klube, ginti jo spalvas ir herbą yra didelė garbė. Žinant, koks tai yra klubas, su kokiomis tradicijomis ir istorija, mūsų tikslas yra jiems padėti, suteikti jiems pačias geriausias sąlygas. O galutinis rezultatas priklausys nuo kiekvieno iš jų atskirai, kaip jie tai priims ir kiek jie stengsis proceso metu.
– Treneri, kaip sekasi gilinti lietuvių ir anglų kalbų žinias?
– Mokausi, mokausi kasdien. Kuo toliau, tuo daugiau suprantu – ne tik lietuviškai, bet ir angliškai. Čia kaip mokykloje – prieš visus kalbėti yra šiek tiek sudėtingiau, ne taip drąsu.
– Jeigu pateksite į grupių etapą, tai spaudos konferencija vyks lietuviškai?
– Tada ji bus labai trumpa (juokiasi).
