Italijos kalnuose stovyklaujantys Lietuvos baidarininkai neslepia, kad iškeisti irklus į slides – vienas didžiausių, bet įdomiausių iššūkių. „Šiek tiek pakeitėme sporto šaką – pravėdinsime galvas, kad vėl būtų noro grėbliuoti vandenį“, – teigė Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių prizininkas Edvinas Ramanauskas.
LRT.lt sportininkai prisipažino, kad kiekvieno patirtis ant slidžių yra skirtinga – yra tokių, kurie dar tik antrus metus bando perprasti slidinėjimo techniką, tačiau šalia yra ir tų, kurie patirtimi negalėtų skųstis.
„Patirties stoka“, – truktelėjo pečiais A. Lankas.
O nuo vaikystės puikiai kolegą pažįstantis E. Ramanauskas tuoj pat pajuokavo: „Abi kojos kairės“.
Šalia sėdintis Europos bei pasaulio čempionatų prizininkas Artūras Sėja, paklaustas, kaip jam sekasi slidinėti, atsargiai, bet įgėlė vyresniam kolegai: „Gal geriau negu Aurimui“.
„Tai yra tiesa, su slidžių sportu teko susipažinti jau vaikystėje. Savaitę ar dvi per metus tekdavo slidinėti. Tad slidinėti šiek tiek moku“, – sakė A. Seja.
Pasaulio čempionato prizininkas Ričardas Nekriošius teigė, kad sunkiausia slidinėjimo stovykloje apsiprasti su visiškai kitokia technika. „Iš pradžių tikrai būna sudėtinga, pirmosios dienos – adaptacinės“, – teigė baidarininkas.
„Visiems atrodo, kad mes čia pramogaujame nuo kalnų slidinėdami. Tačiau dažniau mes judame į kalnus“, – suskubo perspėti E. Ramanauskas.
Pasak sportininkų, treniruočių planas nėra lengvas – treneris negaili.
„Kartais per dieną tenka įveikti apie 30 kilometrų įkalnėmis ir nuokalnėmis. Yra, ką veikti. Vakarais po tokių dienų energijos jau trūksta“, – teigė R. Nekriošius.
„Mes su Edvinu būtume greičiausi...“ – čia įsiterpė A. Seja.
„Sunku pasakyti, – kuklinosi E. Ramanauskas. – Artūras gerai varo ir ilgose distancijose. Visi mes čia panašiai varome“.
Dažniausiai be gitaros niekur nekeliaujantis A. Olijnik kukliai prisipažino, kad stovykloje dar naujų dainų nesukūrė.
„Sunki mano adaptacija čia, tad laiko muzikai daug neskyriau. Vakare iškart į lovą krentu, – šypsojosi sportininkas. – Bet Aurimas visada gali padainuoti. Vieną vakarą buvo jis čia prisėdęs stygų patampyti trumpam“.
„Tai dabar galvojame, kad eisime į nudistų pirtį ir viską transliuosime gyvai internetu“, – pajuokavo A. Lankas.
Sulaukę rimtesnio klausimo, apie veiklą po varginančių treniruočių, vaikinai iškart atšovė, kad žaidžia kompiuterinius žaidimus.
O Mindaugas Maldonis pabandė kiek pakoreguoti situaciją: „Kas knygas skaito, kas vaizdo įrašus įvairiausius žiūri, kas kompiuterinius žaidimus žaidžia“.
„Oi, oi, oi, – kilo triukšmas. – Kuris čia knygas skaito?“
„Gal kas ir atsivežė knygą, bet dažniausiai žaidžiam žaidimus, pasiskirstome komandomis ir pliekiame karą“, – patikslino A. Olijnik.
Visų pirštai nukrypo į A. Seja, kai buvo užduotas klausimas, kuriam geriausiai sekasi kompiuterinių žaidimų pasaulyje. „Jis čia pas mus „zavadyla“, komandos „prarabas“, – perspėjo vaikinai.
Po šių žodžių visi sportininkai prapliupo juoktis, o A. Seja savo galinga kaire ranka apkabino šalia sėdintį R. Nekriošių ir prisispaudė prie savęs. „Ir svetimų „tašių“ neteko nešioti“, – pastebėjo A. Seja.
„Lagaminus nešioja tas, kurio bicepsas mažiausias“, – įsiterpė A. Lankas.
Prisipažinti, kurio bicepsas yra mažiausias, niekas neskubėjo. Tačiau didžiausio bicepso savininkas, pasirodo, visiems yra žinomas. Čia be konkurencijos pirmauja E. Ramanauskas.
„Kol kas puse centimetro lyderiauju“, – nusijuokė E. Ramanauskas.
Lietuvos baidarininkai šią savaitę baigs stovyklą Italijoje, trumpam grįš namo, o vėliau keliaus stovyklauti į Portugaliją.
