Paskutinės Lietuvos rinktinės rungtynės Serbijoje ne visiems šios komandos futbolininkams paliks vien tik blogas emocijas. Du iš jų – Deimantas Petravičius ir Giedrius Matulevičius – tą šaltą vakarą Belgrade prisimins ir kaip pirmus savo kartus rinktinėje.
Pirmąkart į rinktinės stovyklą pakviestas 21-erių G. Matulevičius išvykos metu sulaukė ir kur kas didesnio rinktinės trenerio Edgaro Jankausko pasitikėjimo. Dar esant rezultatui 1:2 69-ą minutę į aikštę mestas futbolininkas pakeitė Modestą Vorobjovą ir nors vaizdo negadino, bet ir pakeisti nieko nebesugebėjo.
„Pagal žaidimą nebuvome verti pralaimėti tokiu rezultatų, tačiau taip gavosi. (...) Antrame kėlinyje jie pakeitė taktiką – po pirmo kėlinio išleido antrą aukštą puolėją, pradėjo daryti daugiau skersų perdavimų, su kuo mes nesusitvarkėme“, – teigė su Marijampolės „Sūduva“ šiemet A lygoje triumfavęs sportininkas.
Nors ir patirtas triuškinantis pralaimėjimas, tačiau jaunajam saugui, panašu, tokia patirtis bus itin naudinga.
„Džiugu, kad debiutavau, bet pralaimėjome, tai dvejopas jausmas. Norėjosi iškovoti tuos pirmuosius taškus. (...) Manau, kad reiškia daug. Kiekvienas lietuvis nori atstovauti savo šalies rinktinei. Tai postūmis dirbti ir tobulėti, kad būčiau visada čia“, – teigė G. Matulevičius.
Toks jaunų žaidėjų apšaudymas, nors ir esant labai nemalonioms aplinkybėms, šiame UEFA Tautų lygos turnyre Edgaro Jankausko buvo naudotas ne kartą. Ploještyje rinktinėje debiutavo 22-ejų Domantas Šimkus, progos sulaukė ir po ilgos pertraukos į nacionalinę komandą grįžęs 23-ejų Gratas Sirgėdas. Išvykoje į Juodkalniją galimybė, nors ir itin karstelėjusi, buvo suteikta ir 21-erių Justui Lasickui.
Išaugusio pasitikėjimo kredito sulaukė ir 23-ejų Deimantas Petravičius. Škotijos „Falkirk“ saugas vilkėdamas rinktinės marškinėlius rungtynių startinėje sudėtyje nepradėjo nuo pat 2016 metų kovo, o Ploještyje sužaidė 80 minučių. Belgrade šis žaidėjas rungtyniavo jau visas 90 minučių bei pelnė pirmą savo įvartį nacionalinėje komandoje.
„Prieš tokias komandas galime žaisti tik atsitraukę, kontratakuodami. Pirmame kėlinyje vyrai atidavė visas jėgas, kovojo iki galo. Reikia pasižiūrėti antro kėlinio įvarčius, bet dauguma įvarčių buvo iš „skersų“, galėjome uždaryti, bet pritrūko jėgų“, – pralaimėjimo priežasčių ieškojo D. Petravičius.
Jo taiklus smūgis per save suteikė trumpos vilties komandai, kuri dar laikėsi iki 70-os minutės ir visiškai palūžo po Aleksandro Prijovičiaus bei Ademo Ljajičiaus taiklių smūgių. Nors galutinis rezultatas itin prastas, tačiau žiūrint statistiškai tai buvo vienos geriausių Lietuvos futbolo rinktinės rungtynių Tautų lygoje. Pirmą kėlinį puikiai su varžovų spaudimu susitvarkę lietuviai iš viso per 90 minučių net keturis kartus smūgiavo į vartų plotą.
Tai didžiulis skirtumas, palyginus, kad ir su paskutinėmis rungtynėmis Rumunijoje, kai rinktinės vyrai nesugebėjo nei karto rimčiau pagrasinti varžovų vartams. Tačiau būtent tokiais pastaraisiais žodžiais galima apibūdinti ir nacionalinės komandos pasirodymą Tautų lygoje – per šešias dvikovas buvo sukrapštyti vos trys įvarčiai, o praleista net 16. Tai pats blogiausias įvarčių santykis visame C divizione.
Kalbant apie kitas turnyro pakopas, dar blogesnį rezultatą pademonstravo San Marinas, kurio bendras įvarčių santykis siekia net minus 16. Būtent su tokiomis komandomis lietuviai susitiks kitame Tautų lygos turnyre. O jis – jau 2020 metais.
