Dominika Banevič – Bgirl Nicka privertė aikčioti ir stebėtis dėl savo sidabrinio pasirodymo 2024 m. Paryžiaus žaidynėse, kuriose pirmą kartą olimpinių žaidynių istorijoje įvyko breiko turnyras. LRT.lt apie šį breiko turnyrą, jo įtaką ir Nickos pasirodymus pasikalbėjo su Lietuvos sportinių šokių federacijos (LSŠF) Breiko lygos direktoriumi Mindaugu Radvila – Bboy M, kuris net neabejojo, kad Nicka Paryžiuje parodė aukščiausios klasės breiką.
Priminsime, kad nuo grupių etapo žavėtis vertusi D. Banevič B grupės kovas užbaigė pirmoje vietoje. Ketvirtfinalyje lietuvė 3:0 (26:1) įveikė kinę Ying Zi, pusfinalyje 2:1 (18:9) susitvarkė su kita Kinijos breikere 671.
Finale Nicka susikovė su japone Ami, kuriai nusileido rezultatu 0:3 (11:16). D. Banevič jau iki šių žaidynių buvo aibės tarptautinių turnyrų nugalėtoja, pasaulio ir Europos čempionė, 2023 m. Europos žaidynių bronzinė prizininkė, o dabar į savo augantį pasiekimų kraitį 17-metė breikerė pridėjo ir pirmąjį istorijoje žaidynių sidabro medalį.
„Ji sukūrė breiko legendą. Sidabro medalis žaidynėse... Jos tikslas buvo dalyvauti žaidynėse, ji tam treniravosi, kad patektų į jas. O dabar Lietuva turi sidabro medalį, Nicka yra antra stipriausia šokėja pasaulyje, net nedideliu skirtumu. Tai yra geriausias rezultatas, kokio buvo galima tikėtis“, – LRT.lt teigė M. Radvila.
– Kokį įspūdį paliko pats breiko turnyras Paryžiaus žaidynėse?
– Pats turnyras tikrai nustebino gerąja prasme, nes daugelis šokėjų ir pati breiko bendruomenė kiek bijojo, kaip žaidynėse atrodys tai, kad tai nebūtų naujas sportas, nauja versija. Bet buvo išlaikyta tradicinė muzika, tas formatas energingas, tos detalės, kad galėjo pradėti pirmas tas sportininkas, kuris nori, o jei niekas nepradeda, tai turi pradėti tas, kuris turi. Nustebino tuo, kad buvo išlaikyta ta dvasia ir breiko kultūra, buvo leista jai pabūti ant didžiosios scenos. Turnyro įgyvendinimas irgi buvo aukščiausio lygio, be jokių trūkumų, vertinimai buvo profesionalūs, skelbti oficialiai. Breikas buvo parodytas iš pačios geriausios pusės.
– Žiūrovų palaikymas kovų metu, atrodo, kad suteikė neįtikėtiną energiją šokėjams, galėjo būti lemiamas faktorius?
– Tikrai taip. Žmonėms, kurie nėra buvę ant scenos, ar buvę breiko kovose, tai kai išeini į aikštelę, o publika nėra gyva, yra visai kitas jausmas nei tada, kai išeini šokti, o tave žiūrovai palaiko, ploja, laukia to, ką tu parodysi. Tai duoda energijos postūmį.
– Pusfinalis prieš kinę 671. Ar ta tokia sportinė agresija, bandymas įbauginti ar išgąsdinti, ar tai yra normali breiko kovų dalis?
– Kiek pamenu, kad kinė buvo toje pusėje, kuri turi teisę išeiti šokti pirma, ji pasinaudojo strateginiu elementu. Breikas toks yra ir turi toks būti, yra nuostabu, kad buvo išlaikyta tai, kad žmonės galėjo pajausti tą energiją, intrigą, mažą spektaklį. Visi parodymai su rankomis, pašnekesiai, elementai skirti išmušti priešininką iš vėžių, jam kažką pasakyti, parodyti. Tai ir čia, leidžiamas toks elementas, kai leidžiama pabandyti priešininką paveikti. Manau, kad tai nebuvo padaryta iš jėgos pozicijos, nes kinė, pamačiusi ankstesnius raundus, galbūt pamatė, kad Nicka visada eina pirma, pradeda stipriai, tai tikriausiai buvo norėta neleisti Nickai eiti pirmai, gal tai buvo ir iš desperacijos padaryta, o ne iš tikros galios pozicijos.
– Nickos ir japonės finalas, atrodo, buvo vyšnaitė ant torto visam turnyrui. Koks buvo to finalo lygis?
– Pats finalas buvo įspūdingas, šokėjos atidavė viską ne tik tą dieną, bet ir pasiruošdamos. Tai yra daug daug ratų, 15 ratų kovų, pilnų, originalių, su sudėtingais judesiais. Kituose renginiuose yra tiesiog kovojama, kas bus mažiau pavargęs. Bet šiame finale matėme, kad šokėjos parodė naujus judesius, sudėtingus elementus, beveik nekritęs buvo jų greitis. Teisėjams reikėjo finale vertinti pilno pajėgumo ir aukščiausio lygio pasirodymus. Abi finalininkės parodė, kad jos ten turi būti, su visomis jėgomis šoko, nebuvo suprastėjusi kokybė.
– Teisėjavimo klausimas finale – ar jus nustebino toks sprendimas?
– Kaip matėme pirmuose raunduose, kartais akivaizdžiai matėsi, kas laimėjo. Bet vėlesniuose ratuose galėjo būti įvairiai. Finale irgi, daugelis nustemba, kad buvo 0:3, bet žiūrėdami į atskirų teisėjų balus matome, kad tas 0:3 yra 11:16. Tai reiškia, kad Nicka pralaimėjo vienu balsu du ratus, o dviem balsais vieną ratą. Daugelį raundų, kai Nicka pralaimėjo, ji pralaimėjo laimėjusi tik 2 kriterijus, o Ami laimėjus 3. Tikriausiai buvo 60/40 santykis finale. Dėl kelių elementų rezultatas buvo į kitą pusę.
– Ar laukiate tos populiarumo bangos po tokio Nickos pasirodymo žaidynėse?
– Tas augantis susidomėjimas jau yra jaučiamas kelis metus po to, kai Nicka pradėjo demonstruoti aukščiausius rezultatus Europos ir pasaulio čempionatuose. Manau, kad dabar, nuo rugsėjo, gali būti dar didesnis žmonių susidomėjimas – ir šokti norinčių, ir sirgalių.
– Los Andžele breiko nebebus, kokie tolesni breiko keliai žaidynėse – nežinoma. Ar žaidynėms reikia breiko?
– Iš atsiliepimų mačiau, kad daug žmonių komentuoja, jog breikas juos vėl iš naujo privertė domėtis ir žaidynėmis. Gaila, kad Los Andželo programa turėjo būti sudaryta nepamačius šių žaidynių finišo. Jei būtų breikas pamatytas, tai tikriausiai būtų pasirinktas ir Los Andžele. Mano žiniomis yra dedamos didelės pastangos iš breiko bendruomenės, tarptautinių federacijų, kad breikas sugrįžtų į kitų žaidynių programą Australijoje
