Sportas

2018.02.23 22:54

Kelių faktorių nudžiugintas Š. Jasikevičius: pergalių skaičiuoti nereikia

DELFI.lt 2018.02.23 22:54

Šarūnas Jasikevičius bandė „Sinan Erdem“ arenos LED reklamų tvirtumą. Pirmąjį „Žalgirio“ trenerio spyrį jos atlaikė. Gal išgąsdintas to garso, laisvas iš toli prametė Mustafa. Š. Jasikevičius ne sykį spjaudėsi dėl savo auklėtinių veiksmų gynyboje, bet galingai užkurta žalgiriečių puolimo mašina leido išlaikyti pergalingą pranašumą 86:70.

Pergalės pamatą žalgiriečiai susidėjo antrajame kėlinyje, kai galop suveikusi gynyba leido „Anadolu Efes“ įmesti tik 4 metimus iš 15. „Žalgiris“ antrąją dešimties minučių atkarpą laimėjo 24:13, tad Šaras eidamas į rūbinę džiaugsmingai sugniaužė kumštį. Tik dar spėjo ženklais padiskutuoti su teisėju dėl, jo manymu, neužfiksuotos pražangos prieš Vasilije Micičių, kai ant serbo po krepšiu užgriuvo varžovas.

Po pertraukos „Žalgiris“ surado žmonių, kurie išlaikytų tą sukauptą dviženklį pranašumą. Tai buvo bent penki žaidėjai, surinkę dviženklį taškų skaičių.

„Nustokit daryti tas mimikas ir žaiskit!“ – šaukė Šaras, supykęs, kad kiek atsipalaidavę žalgiriečiai pernelyg daug jėgų skyrė emocijoms dėl švilpukų.

„Alio!“ – ne sykį jis kreipėsi į saviškius, kad šie neužmigtų ant laurų.

Bet baigiantis rungtynėms treneris plojo komandai. „Žalgiris“ Stambule iškovojo labai svarbų tašką ir dar likus 7 turams iki Eurolygos reguliariojo sezono pabaigos turi tiek pergalių, kiek iš viso surinko per praėjusį sezoną – 14.

Darius Songaila ir Darius Maskoliūnas linksmai trynė galvą ant suolo paskutinę minutę prisėdusiam Šarui. „Mes laimėjom!“ – aidėjo jiems visiems už nugaros, kadangi „Žalgirį“ palaikė gausi žaliai baltų sirgalių armija.

„Galvoju, žaidėme truputį į viršų ir apačią. Bet žaidėjai ėjo kovoti, stengėsi iš paskutiniųjų. Aišku, pradėjome gal kažkiek ar tai susikaustę, ar apsnūdę, bet tie 23 taškai pirmajame kėlinyje man nesuprantamas dalykas. Buvome padarę tik dvi baudas, tiek gynybinių klaidų. Atrodo, žinojome, kaip atakuos su pikenpopais, ypač Paulių. Bet svarbu, kad įjungus kažkiek kovos ir galvos, viskas susitvarkė“, – rungtynes apibendrino Š. Jasikevičius.

– Ar galima sakyti, kad tai buvo strategiškai labai svarbus taškas, žinant, koks sunkus komandos laukia tvarkaraštis?

– Žinot, ateini į rungtynes ir vėl jauti spaudimą. Tokį jausime kitą savaitę. Kiekviena pergalė aukso vertės. Visi stengiasi kabintis iš paskutiniųjų. Ypač tie, kurie turi šansą.

Viščiukus skaičiuosime birželį. Man labai paprasta. Nemanau, kad nuo tų 14-os pergalių pasikeis mūsų mentalitetas ir pasiruošimas kitoms rungtynėms. Pergalių nereikia skaičiuoti, o eiti į kiekvienas rungtynes iš naujo, treniruotes. Kitaip neįmanoma.

– Kas lėmė tą sėkmingą gynybą antrajame kėlinyje, kuri leido padėti pergalės pamatą?

– Pirmiausia, pradėjome daryti baudas. Jie susikrovė pranašumus, kuriuos sustabdėme baudomis. Reikėjo išimti iš žaidimo Aaroną White`ą dėl pražangų, bet galbūt kažkuriuo momentu jis sustabdė juos nuo 4-5 taškų.

Pradėjome galvoti su galva ir varžovai įmetė tik 13 taškų. Nėra kito kelio – tik žaisti su baudomis, stabdyti pranašumus ir priversti juos dirbti dėl kiekvieno taško kuo sunkiau.

– Bent penki žaidėjai pelnė 10 ir daugiau taškų. Kas lėmė tokį universalų puolimą?

– Stengėmės eiti į varžovų silpnąsias puses. Daug žaidėjų negalėjo rungtyniauti, tad tų silpnųjų pusių susidarė nemažai. Tai mūsų stiprybė. Nesame vienos žvaigždės komanda. Tik taip ir norime atrodyti. Toks mūsų mentalitetas.

Galvoju, svarbu, kad kiekvienas žaidėjas įsižaidžia. Pavyzdžiui, Paulius Valinskas yra rotacijoje, žino, kad žais, ir davė rezultatą. Jis dabar duoda ne tik energijos, bet ir taškų.

– Kiek išlaikyti pranašumą leido įspūdinga A. White`o energija po pertraukos?

– Jis jau antrame kėlinyje davė labai didelį postūmį, o po pertraukos buvo vienas tų. Bet daug kas priklauso nuo įžaidėjo. Kai jie mus įvesdavo į geras situacijas, atrodėme labai gerai. Greitajame puolime atrodėme gerai ir kai kuriose situacijose atrodėme užtikrintai.

– Daug perimtų kamuolių ir greitų atakų. Tas vaizdas neblogai nuteikia ateičiai?

– Tą akcentavome. Jei gerai giniesi, visada turėsi šansą užpulti. Ypač akcentavome prieš rungtynes ritmą, kad jis būtų kuo aukštesnis. Reikėjo pasinaudoti jų sutrumpėjusiu suoliuku.

– V. Micičius, atrodo, užtikrintai vadovavo komandai?

– Nežinau, gal aš jį perlaikiau pirmoje pusėje, kad grįžęs po pertraukos atrodė prastai. Bet antrajame kėlinyje jis gerai vadovavo komandai, leido pailsėti Pangosui, gerai atakavo McCollumą. Tik tiek, kad su tuo jaunimu taip ir bus – į viršų ir apačią.

– „Anadolu Efes“ atletiškumą leido atlaikyti gera energija?

– Taip, geros buvo rungtynės. Žinojome, kad turime ilgesnį suoliuką – bandėme spausti, varginti, rizikuoti, kad tik pagreitintume tempą. Kartais būdavome nubausti, bet pergalė labai svarbi ir tikrai labai džiugu.

– Koks jausmas žaisti išvykoje, kai per tris metrus už nugaros komandą palaiko tokia gausi sirgalių armija?

– Gerai, žiauriai. Tai viena mūsų stiprybių. Žaidėjams tai padeda. Vienas malonumas. Kai atvažiuoji į Stambulą ir girdi tik mūsų skanduotes... Ačiū tiems fanams, kad jie yra su mumis.