Pasaulio čempionas ir visų trijų spalvų medalių Europos čempionatuose laimėtojas irkluotojas Martynas Džiaugys išgyvena kone sunkiausią karjeros laikotarpį. Pasipriešinti Lietuvos irklavimo federacijai (LIF) ir jos naujam prezidentui Mindaugui Griškoniui išdrįsęs olimpietis jaučiasi išduotas gero draugo ir nesupranta, kodėl federacija negirdi sportininkų. Konfliktas tarp kelių irkluotojų ir federacijos kilo rudenį, kai nacionalinės rinktinės treneriu buvo paskirtas Mykolas Masilionis, anksčiau Lietuvos keturvietei pakišęs koją su Rusijos rinktine.
33 metų M. Masilionis į Lietuvą grįžo iš Rusijos, kurios irkluotojus treniravo nuo 2020 metų pabaigos. Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą lietuvis nusprendė grįžti namo ir neilgai trukus naujasis LIF prezidentas Mindaugas Griškonis patikėjo M. Masilioniui valdyti Lietuvos irklavimo rinktinę.
M. Masilionis tapo vyriausiuoju LIF treneriu, jo rankose – visų amžiaus grupių irkluotojai, jų pasirengimas, treniruočių planai ir t. t. M. Masilionis kuria planus, perduoda juos kitiems treneriams ir visi dirba pagal tą pačią sistemą.
Iki 2022 metų sezono pabaigos LIF vyriausiojo trenerio pareigas ėjo Kęstutis Keblys, pats buvęs irkluotojas, 2004 m. olimpinių žaidynių dalyvis. Bene aukščiausias 46 m. specialisto kaip trenerio pasiekimas – Donatos Vištartaitės (Karalienės) ir Mildos Valčiukaitės bronza Rio žaidynėse. K. Keblys tada buvo įgulos treneriu.
Vis dėlto, kaip pasakoja M. Džiaugys, sezonui baigiantis federacija nusprendė, kad reikia imtis permainų, ir K. Keblį pakeitė M. Masilionis – treneris, kurio pavardė Lietuvos irklavimo pasaulyje žinoma ir dėl įspūdingų pergalių, ir dėl skandalų.
M. Masilionis – tituluotas treneris, skandalingai išvykęs į Rusiją
33 metų M. Masilionį galime drąsiai vadinti tituluočiausiu Lietuvos irklavimo treneriu. Anksti iš sportininko į trenerio kelią pasukęs trakiškis prieš 2016 m. žaidynes ne vienus metus buvo dešiniąja Lietuvos irklavimo federacijos konsultantu oficialiai vadinto italo Giovanni Postiglione ranka. Tituluotas ir ne kartą geriausiu pasaulio treneriu išrinktas italas oficialiai LIF nedirbo, buvo Graikijos rinktinės vyr. treneriu, tačiau už pinigus rengė treniruočių planus lietuviams, o tarpininku tarp sportininkų ir G. Postiglione buvo M. Masilionis.
Tai Lietuvos irklavimui atnešė pergalių. Įvairios įgulos skynė tiek pasaulio, tiek Europos čempionatų medalius, čempionų titulus, o viską vainikavo net du medaliai Rio olimpinėse žaidynėse 2016-aisiais. Vėliau bendradarbiavimas tęsėsi, tačiau M. Masilionis gavo vis daugiau atsakomybės sau, nes jau buvo išėjęs G. Postiglione mokyklą.
Po 2016 metų Rio olimpinių žaidynių, kurios Lietuvos irklavimui suspindo sidabro ir bronzos medaliais, „LTeam“ apdovanojimuose M. Masilionis buvo pripažintas geriausiu Lietuvos treneriu. Jis oficialiai treniravo olimpiniais vicečempionais tapusius Mindaugą Griškonį ir Saulių Ritterį.
2017 ir 2018 m. M. Masilionis irgi buvo nominuotas „LTeam“ apdovanojimuose, tačiau šiuos du sykius jį aplenkė kiti treneriai.
Bet jau ir prieš šias žaidynes buvo kilęs skandalas, tuomet po mokslų JAV grįžusi irkluotoja Ieva Adomavičiūtė kaltino M. Masilionį interesų konfliktu. Anot jaunos sportininkės, jai nebuvo suteikta galimybė varžytis dėl Lietuvai tekusio olimpinio kelialapio vienviečių valčių varžybose, jį gavo irkluotoja Lina Šaltytė.
Pastaroji tuo metu buvo M. Masilionio sužadėtine (dabar – jau žmona) ir, anot I. Adomavičiūtės, treneris ir federacija net neketino leisti I. Adomavičiūtei dėl kelialapio pakovoti. Nors kelialapį buvo iškovojusi pati L. Šaltytė, tačiau pagal irklavimo sporto olimpinės atrankos taisykles jis atiteko ne asmeniškai sportininkui, o šaliai.
Tiesa, atrodo, kad santykiai tarp irkluotojos ir trenerio vėliau atšilo, nes prieš porą metų M. Masilionis jau dirbo I. Adomavičiūtės ir M. Valčiukaitės įgulos treneriu, kol šio dueto neišardė I. Adomavičiūtės diskvalifikacija dėl dopingo.
2020 m. pradžioje sportininkai sukilo prieš M. Masilionio treniravimo metodus, o 2020-ųjų pabaigoje jau pats treneris sukėlė nemažą skandalą. Tuomet oficialiai atostogų federacijoje pasiprašęs treneris netyčia buvo pastebėtas Turkijoje dirbantis su Rusijos rinktine šios treniruočių stovykloje. Nuotrauką su lietuviu treneriu socialiniuose tinkluose išplatino patys rusai.
„Šiuo metu aš Turkijoje atostogauju. Žiūriu, matau, kaip žmonės irkluoja. Tiesiog šiuo metu turiu galimybę būti su jais ir tiek“, – tuomet nuo LRT klausimų išsisukinėjo M. Masilionis.
Taip pat skaitykite
Jo poelgį kritikavo tiek tuomet LIF vadovavęs Dainius Pavilionis, tiek LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Netrukus apie M. Masilionio sprendimą dirbti Rusijos rinktinėje buvo pranešta ir oficialiai.
Antras skandalas, kuriame, anot M. Džiaugio, yra pasižymėjęs M. Masilionis, nutiko prieš 2021 m. vykusias Tokijo olimpines žaidynes. Tai dar viena priežastis, kodėl M. Džiaugys ir dar keli irkluotojai atsisako dirbti su M. Masilioniu.
M. Džiaugio, Dovydo Nemeravičiaus, Dominyko Jančionio ir Aurimo Adomavičiaus keturvietės komanda 2021 m. gegužės viduryje kovojo olimpinių žaidynių kvalifikacinėje regatoje dėl vietos Tokijuje, finale užėmė trečią vietą ir liko be išsvajoto kelialapio. Taip jau išėjo, kad lietuviams kelią į olimpines žaidynes užkirto antri finišavę Rusijos sportininkai, kuriems tuo metu vadovavo būtent M. Masilionis.
Taip pat skaitykite
Prieš pat olimpinių žaidynių pradžią dviejų šios rusų įgulos sportininkų dopingo testai buvo teigiami ir valtis buvo diskvalifikuota. Po kelių įtemptų dienų rusų vieta atiteko lietuviams, jie į Tokiją vyko iš esmės be pasirengimo, nes po to, kai gegužės mėnesį neiškovojo kelialapio, jau intensyviai nesitreniravo.
„Vykome kaip turistai. Labiau dėl to, kad pasauliui parodytume, kad švarus sportas visada laimi. Dalyvauti mus labai ragino sportininkai iš kitų valstybių“, – pasakojo M. Džiaugys.
Sportininkas kartu su komandos draugais 2017 m. irkluodami keturvietę laimėjo visas tarptautines varžybas, kuriose dalyvavo, o metų pabaigoje „LTeam“ apdovanojimuose buvo pripažinti geriausia vyrų komanda. Nors 2018-ieji buvo mažiau sėkmingi, metų komandos apdovanojimas šiai įgulai atiteko ir dar sykį.
Kova dėl valdžios ir „geriausias pasaulio treneris“
2021 metų pabaigoje LIF užsimezgė ne pati gražiausia kova dėl valdžios ir prezidento posto. Dabar jau buvęs organizacijos vadovas D. Pavilionis surėmė ietis su rinkimus vėliau laimėjusiu M. Griškoniu. Abi pusės viena ant kitos viešai išpylė nemažai kaltinimų, buvo prieita net iki teismų.
Taip pat skaitykite
M. Griškonis jau tada kalbėjo, kad irklavimo rezultatai krito dėl to, kad buvo atsisveikinta su G. Postiglione ir nesugebėta išlaikyti M. Masilionio.
„Praradome vyriausiąjį trenerį Masilionį, jis šiemet su italu padėjo rusams laimėti du olimpinius medalius. Neabejoju, kad išlaikę tą pačią sistemą kaip anksčiau būtume iš Tokijo parvežę vieną, o gal net ne vieną irklavimo medalį. Praradome jį ne tik kaip federacija, bet ir kaip Lietuva. Prezidento noru buvo susipykta su italu ir nutraukta sutartis“, – prieš rinkimus kalbėdamas su LRT.lt teigė M. Griškonis.
D. Pavilionis tada kalbėjo kiek kitaip. Anot jo, italo treniravimo metodų dar po 2016 m. žaidynių atsisakė patys sportininkai, masiškai sukilę prieš G. Postiglione diktatą. Buvusio LIF prezidento teigimu, atsisveikinus su italu imtis vyr. trenerio darbo buvo pasiūlyta M. Masilioniui, bet šis vienas dirbti atsisakė.
2020 m. pabaigoje į Rusijos rinktinę M. Masilionis išvyko būtent G. Postiglione kvietimu ir jiedu vėl dirbo kartu.
M. Griškonis dar kandidatuodamas į LIF prezidentus teigė, kad tiek italą, tiek lietuvį norėtų susigrąžinti: „Dabar jie kartu medalius laimi Rusijai, nors galėjo padėti mums. Vieną medalį iš Tokijo būtume parvežę 100 procentų.“
Laimėjus rinkimus M. Griškoniui dalį noro pavyko išpildyti – M. Masilionis grįžo. Tiesa, tik dėl to, kad Rusija pradėjo karą Ukrainoje.
Įdomu tai, kad pats M. Griškonis beveik niekada pagal G. Postiglione ir M. Masilionio programas nedirbo, išskyrus laiką prieš Rio žaidynes, kai traumą gavo ilgametis S. Ritterio partneris Rolandas Maščinskas. Tuomet buvo priimtas sprendimas M. Griškonį sodinti į valtį kartu su S. Ritteriu ir jie abu nuskynė olimpinį sidabrą. Po kiek laiko grįžęs į vienvietę M. Griškonis ir vėl dirbo pagal individualią programą.
Konflikto sprogimas ir 20 metų turėto draugo pasikeitimas
M. Džiaugys pasakoja, kad šių metų sezono pabaigoje LIF imtasi diktatūros, čia prieš trenerio sprendimus ir norus sportininkas negali pasakyti absoliučiai nieko.
„Prieš pirmą stovyklą lapkričio pradžioje buvo susirinkimas, visiems buvo pasakyta, kad rinktinei dabar vadovaus M. Masilionis. Mums pasakyta, kad geri laikai baigėsi, K. Keblys buvo per silpnas treneris, grįžta tvarka, dirbsime centralizuotai ir taip, kaip pasakyta. Kas nesutinka – gali mesti sportą.
Aš ir D. Nemeravičius turime griežtą nuomonę apie šį trenerį. Pirma, jis mums pakišo koją olimpinėse žaidynėse, antra, Ukrainoje karas prasidėjo ne šiemet, o 2014 metais. Mes nenorime dirbti su M. Masilioniu, nes jis susitepęs dopingu, dirbo valstybėje, kuri užpuolė Ukrainą, o mūsų moralė neleidžia dirbti su tokiu žmogumi. Be to, mums netinka jo metodika, yra dokumentai, kurie rodo, kad jam vadovaujant rinktinei mūsų sveikata sušlubavo. Kai dirbo italas, o Mykolas buvo tik tarpinė jungtis tarp jo ir mūsų, rezultatų buvo. Aišku, krūviai buvo nežmoniški, bet kai italas atidavė vadžias Mykolui, rezultatai krito. Vienintelis 2019 metais gerą rezultatą parodęs sportininkas buvo M. Griškonis, bet jis dirbo pagal savo planą“, – argumentus prieš naujai paskirtą trenerį dėstė M. Džiaugys.
Anot sportininko, jis kartu su dar keliais irkluotojais prašė alternatyvų – galimybės pasirinkti kitą trenerį. Vis dėlto federacija alternatyvų suteikti nesutiko.
„Buvome susitikę su Mindaugu, pasakiau jam, kad jis yra neteisus. Man buvo pasakyta, kad Mykolas žino, kas juo nepasitiki, ir jie turi būti išmesti, kad komandoje nekeltų bangų. Tad man vienas geriausių draugų per 20 metų atvirai pasakė: „Džiaugy, Mykolas pasakė, kad negatyvas turi būti išmestas, nusiramink arba teks tave paaukoti, nes su savo nuomone tu pritrauksi ir kitus. Tie, kurie nepatenkinti dabar, susitaikys ir tylės, nes yra silpni ir bijos.“
Aš ir D. Nemeravičius turime griežtą nuomonę apie šį trenerį. Pirma, jis mums pakišo koją olimpinėse žaidynėse, antra, Ukrainoje karas prasidėjo ne šiemet, o 2014 metais. Mes nenorime dirbti su M. Masilioniu, nes jis susitepęs dopingu, dirbo valstybėje, kuri užpuolė Ukrainą, o mūsų moralė neleidžia dirbti su tokiu žmogumi.
Buvau gavęs kvietimą į pirmąją sezono stovyklą, bet po mūsų pokalbio praėjus 2–3 dienoms generalinis sekretorius S. Ritteris man pasakė, kad man nutraukiamas finansavimas, į stovyklą esu nekviečiamas, maistpinigių nebegausiu, jei noriu, galiu į stovyklą vykti savo lėšomis“, – apie dar rimtesnio konflikto pradžią pasakoja M. Džiaugys.
Sportininkas teigė, kad rankų jis nenuleido ir ėmė ginti savo teises. Paėmęs sporto įstatymą, pačios federacijos dokumentus ir aprašus jis surado argumentų, kodėl LIF nutraukti jam finansavimo neturi teisės.
„Esu antros grupės stipendininkas, man priklauso finansavimas 4 metams, aš per tuos metus generuoju pinigus federacijai, pagal sporto įstatymą jie man privalo suteikti sąlygas pasiruošti pasaulio ir Europos čempionatams ir olimpinėms žaidynėms. Rašiau S. Ritteriui laiškus, oficialų kreipimąsi su nuorodomis į jų aprašus, įstatymus.
Aš argumentavau, kad jų pačių aprašo kriterijus aš atitinku, papuolu į dvi grupes ir federacija man privalo dar 2 metus mokėti maistpinigius. Tada Saulius pas mane atvyksta į Kauną, bando užglaistyti situaciją, kad suklydo, kad pasirašė dokumentų neskaitęs, nes buvo daug darbo. Pasako, kad sumokės, kas priklauso. Pasako, kad būsiu pakviestas į stovyklą.
Man sumoka pinigus ir pakviečia į stovyklą. Jos pradžioje Mykolas prisistato, kad bus treneris, papasakoja, kaip dirbsime. Aiškaus plano nėra. Aš jam pasakau, kad su juo dirbti nenoriu, pasiprašau dirbti vienas, jis man neleidžia. Klausiu, ar bus atsižvelgiama į sportininkų sveikatą per treniruotes, jis užtikrina, kad bus klausoma gydytojo rekomendacijų.
Aš atvykau po bronchito, gydytojas informavo, kad esu po ligos, gerti antibiotikai, nusilpę organizmo rodikliai, todėl reikia bent 2–3 savaičių atsigauti ir dirbti reikėtų iki 70 proc. krūvio. Joks planas man nepritaikomas, liepiama dirbti su visais, jei ko nors nepadarau, grasinama sankcijomis, traktuoja kaip nepaklusnų“, – LRT.lt pasakoja M. Džiaugys.
Anot jo, sportininkams sunku ir tai, kad sudarydamas treniruočių planą M. Masilionis aiškiai neparašo, kokia treniruotė bus vykdoma konkrečią dieną, kas bus daroma, kas treniruojama ir kokiu būdu tai bus daroma. Planas yra laikomas paslaptyje, o tai sportininkams, anot irkluotojo, yra labai sunku. M. Džiaugio teigimu, dirbant su K. Kebliu būdavo įprasta, kad sportininkai turėdavo konkrečius treniruočių planus su aiškiomis treniruotėmis ir žinodavo, kurią dieną kas bus daroma, kas treniruojama.
M. Džiaugys sako, kad treniruočių stovykloje jis dirbo ne 100 procentų – kai kurias treniruotes visai praleido, kai kurias darė ne visu pajėgumu. Galiausiai treneris pranešė, kad lapkričio 12 dieną visi stovykloje esantys sportininkai turės atlikti pajėgumo testą, o jo rezultatas bus ir vienas iš atrankos kriterijų.
„Rugsėjo pabaigoje, vykdomajam komitetui tvirtinant atrankos kriterijus, buvo parašyta, kad lapkričio 12 dienos testas bus privalomas tik jauniams ir jaunimui, o kitiems ne. Tokį aprašą patvirtino vykdomasis komitetas, bet po 5 dienų darbo stovykloje atėjo treneris ir pasakė, kad testas privalomas, mane verčia jį daryti. Atsakiau, kad nedarysiu, gydytojas man to nerekomenduoja, be to, yra vykdomojo komiteto sprendimas, jog testas neprivalomas. Jo nedariau.
Ateina lapkričio 28 diena, sukviečiamas vykdomasis komitetas, jis pakeičia maistpinigių aprašą ir įtraukia keturis punktus, pagal kuriuos sportininkas negalėtų gauti pinigų. Visi jie atitinka mano situaciją, lyg būtų paruošti specialiai man. Tvirtinami ir nauji kriterijai, juose nurodoma, kad lapkričio 12 d. testas buvo privalomas. Taisyklės pakeičiamos atgaline data. Galiausiai į antrą stovyklą kvietimo negaunu – treneris kviečiasi tik tuos, kurie darė testą“, – pasakoja M. Džiaugys.
Tuomet sportininkas nusprendė imtis viešumos. Aprašė situaciją ir laišką apie konfliktą su irklavimo federacija ir treneriu M. Masilioniu išsiuntė žiniasklaidai, LTOK, Nacionalinei sportininkų asociacijai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.
Mindaugas visiškai nesiskaito su sportininku, laiko jį daiktu, jei nepritari jo nuomonei – esi priešas. Savo nuomonės turėti negali, jis viską geriausiai žino.
„Vakare užverda košė, man niekas neskambina, jie žino, kad įrašinėju pokalbius, bet pradedami spausti kiti sportininkai, kad atsiimtų parašą, kad atsiprašytų trenerio.
Mykolo kaip trenerio nenorėjo 7 iš 14 sportininkų, kiti arba bijojo pasakyti, arba jiems tiko. Bet iš tų septynių palaikančiųjų vienas buvo pats M. Griškonis, manau, kad jo balsas kaip prezidento neturėtų būti skaičiuojamas. Čia interesų konfliktas.
Iš tų 7 žmonių, kurie nesutiko, jau yra prigąsdintų, prigrasytų, palūžusių, realiai likome 3–4. Aš, D. Nemeravičius ir du pavienininkai – Mantas Juškevičius ir Povilas Stankūnas. Bet jie finansavimo neturi, yra kandidatai, todėl M. Griškonis jų parašus laiko lyg žmonių iš gatvės“, – pasakoja M. Džiaugys.
„Mindaugas visiškai nesiskaito su sportininku, laiko jį daiktu, jei nepritari jo nuomonei – esi priešas. Savo nuomonės turėti negali, jis viską geriausiai žino.
Labai skaudu kalbėti, kai žmogus, kuris 20 metų buvo mano draugu, daro tokius dalykus. Nesuprantu, kas jam atsitiko“, – stebisi M. Džiaugys.
Prašo alternatyvų
M. Džiaugio teigimu, jis pats nėra nusiteikęs prieš M. Masilionį kaip žmogų ar trenerį ir neprieštarauja, kad treneris dirbtų su kitais Lietuvos irkluotojais. Sportininkas tiesiog nesutinka, kad M. Masilionis treniruotų būtent jį, ir prašo alternatyvų.
Dar 2020 m. pradžioje dauguma irkluotojų pareiškė nepasitikėjimą M. Masilioniu, jo treniravimo metodais. Kaip pasakojo M. Džiaugys, treneris turėjo savo treniruočių sudarymo specifiką, visiškai neatsižvelgdavo į sportininkų individualius poreikius, sveikatos bėdas ar traumas. Anot sportininko, ne vienus metus taip dirbant organizmas krūvį vis dėjo į krūvą, kol galiausiai viskas išlindo. Tarp bėdų buvo ir psichologinių problemų, su jomis susidūrė ne vienas sportininkas.
„Treneriu būnant Mykolui keturvietė 2018 m. pasaulio čempionate buvo paskutinė, 2019 metais – 15-a. Kęstutis perėmė vairą 2019 m. pabaigoje, kai rašėme raštą ir 70 proc. rinktinės atsisakė dirbti su Mykolu. Jis po Mykolo pridarytų sveikatos ir psichologinių problemų buvo pataisęs atmosferą. Rezultatai nuosekliai gerėjo, nors buvo karantinas, 2020 m. Europos čempionate iškovojome bronzą (keturvietė valtis – LRT.lt).
Ruošėmės olimpinėms žaidynėms, tačiau olimpinės atrankos regatoje mums nepasisekė, aplenkė Rusijos įgula, kurią tada treniravo Mykolas. Vėliau juos sugavo su dopingu, jų vieta olimpinėse žaidynėse atiteko mums, bet buvo per vėlu. Dėl jų praradome visą pasirengimą, į Tokiją vykome kone kaip turistai“, – pasakoja M. Džiaugys.
Sportininkas teigia, kad, į Lietuvos rinktinę sugrįžus M. Masilioniui, jį ne kartą iš užsienio pasiekė nedviprasmiški klausimai ir gandai apie dopingą Lietuvos rinktinėje.
„Gauname klausimų iš kitų šalių sportininkų, ar mes, kai dar buvome treniruojami Mykolo, gavome pasiūlymų vartoti dopingą. Jis jau turi dėmę, nes treniravo rusus, ir dabar ta dėmė krinta ant mūsų. Mano karjera į pabaigą, man 36-eri, planuoju sportuoti iki Paryžiaus, bet mano reputacija man yra svarbiau. Aš nenoriu dirbti su treneriu, kuris jau susitepęs, apie mane eina klausimai, ar mes vartojome dopingą. Mano moralė to neleidžia. Mes su Dovydu sakome, kad kam tinka, gali dirbti su šiuo treneriu, bet prie mūsų pavardžių jo pavardės negali būti“, – griežtą poziciją užima M. Džiaugys.
Paklaustas, ar dirbdamas kartu M. Masilionis kada nors yra kalbėjęs apie draudžiamų preparatų vartojimą, M. Džiaugys užtikrina, kad to niekada nebuvo.
Anoj jo, jųdviejų su D. Nemeravičiumi pozicija aiški – jie nori toliau sportuoti, bet, LIF atsisakius pakeisti trenerį, jie nori dirbti pagal kitą treniruočių programą ir jokiuose dokumentuose nebūti susiję su M. Masilioniu. „Jo pavardė negali būti siejama su mūsų pavardėmis“, – sako sportininkas.
Jei situacija nepasikeis, M. Džiaugys teigia net svarstantis apie karjeros pabaigą, nors turi ambicijų sportuoti iki Paryžiaus žaidynių ir siekti vietos jose.
Federacijos prezidentas: federacija nesupranta kreipimosi tikslo
„M. Masilionis buvo Lietuvos irklavimo rinktinės vyr. treneriu nuo 2013 iki 2019 metų. Šiam treneriui vadovaujant buvo pasiekti patys didžiausi laimėjimai Lietuvos irklavimo istorijoje. M. Masilionis 2016 m. buvo tapęs geriausiu Lietuvos treneriu, nes jam vadovaujant iš 2016 m. Rio olimpinių žaidynių buvo atvežti du olimpiniai medaliai. Jis treniravo ir tuos žmones, kurie pasirašė tą raštą.
Taip pat skaitykite
Beje, iš tų penkių pasirašiusiųjų du žmonės nėra finansuojami valstybės, čia kaip parašas, paimtas iš gatvės. Iš penkių pasirašiusiųjų tame rašte du žmonės, treniruojami M. Masilionio, tapo pasaulio ir Europos čempionais. Toks ir buvo mūsų tikslas. Irklavimo rezultatai Lietuvoje pasitraukus M. Masilioniui ėmė smukti, mums pavyko prisivilioti trenerį iš kitos šalies, kad jis atvyktų ir pastiprintų mūsų rinktinę, pastaruoju metu jis dirbo Graikijoje.
Prasidėjus invazijai M. Masilionis iškart paliko Rusiją, gal antrą dieną, kai prasidėjo karas. Jis nėra vienintelis toks treneris Lietuvoje, yra ir krepšinio, futbolo trenerių, kurie taip pat pasielgė. Nematau nieko blogo, kol nebuvo to karo, nemanau, kad tai yra argumentas, pastaruoju metu iki lapkričio mėnesio jis dirbo Graikijos irklavimo rinktinėje, taip pat jis yra treneris, dirbantis Tarptautinėje irklavimo federacijoje. Mums, kaip federacijai, buvo sunku jį prisivilioti, nes jis turėjo daug geresnių pasiūlymų iš kitų šalių, jis atėjo už perpus mažesnį atlyginimą dirbti į Lietuvą, nes čia yra šeima, namai. Nelabai suprantu tų žmonių argumentų ar norų, suprantu, kad yra kelių rinktinės narių konfliktas su treneriu, kuris yra įvykęs labai seniai, ne dabar“, – prasidėjus skandalui LRT.lt teigė LIF prezidentas M. Griškonis.
