Sportas

2021.10.28 05:30

Irklavimo federacijoje – kietas ir nedraugiškas skirtingų kartų susirėmimas dėl prezidento posto

Paulius Cubera, LRT.lt2021.10.28 05:30

Ne vienus metus Lietuvos irkluotojai džiugino sporto gerbėjus gausiai iš Europos ir pasaulio čempionatų vežamais apdovanojimais, o šių laimėjimų vyšnia ant torto tapo Rio olimpinės žaidynės, kuriose iškovoti net du medaliai. Vis dėlto nuo 2016 metų po truputį žemyn važiavę rezultatai, smulkūs skandalai ir nesutarimai baigėsi tuo, kad dabartiniu valdymu nepatenkintas vis dar sportininkas Mindaugas Griškonis atvirai reiškia nepasitenkinimą ir verčia iš posto Dainių Pavilionį. Kuo baigsis dviejų buvusių bendražygių kova dėl valdžios?

Olimpinis vicečempionas, dviejų pasaulio čempionato bronzos medalių laimėtojas, tris kartus Europos čempionas ir dar trijų Senojo žemyno medalių laimėtojas – M. Griškonio laimėjimų sąrašas irkluojant atrodo tikrai įspūdingai.

Gyva irklavimo legenda vadintis galintis sportininkas vis dėlto nėra patenkintas ir atviru tekstu žeria kaltinimus nekompetencija ir netinkamu federacijos (LIF) valdymu nuo 2013 metų organizacijai vadovaujančiam D. Pavilioniui.

„Bendruomenė yra labai susiskaldžiusi ir suskaldyta, prezidentas yra ir mama, ir tėtis, ir dukra, ir sūnus. Jis yra ir prezidentas, ir generalinis sekretorius, ir vairuotojas, ir komandų įgulų formuotojas, ir komandos vadovas varžybose. Viską daro vienas, federacija dvejus metus net neturi generalinio sekretoriaus.

Prezidentas viską daro pats – ką nori priima į darbą, samdo trenerius, vieniems moka vienokias algas, kitiems – kitokias. Su niekuo nesitaria, Vykdomąjį komitetą apsistatęs savo įtakos žmonėmis. Federacija valdoma vieno žmogaus, lyg UAB.

Nenoriu, kad Irklavimo federacija taptų tokia, kokių turime Lietuvoje, kur valdo tas pats žmogus 16–20 metų, kur federacija susitapatinusi su vadovu, su jo asmenybe. Dviejų kadencijų rotacija turi būti taikoma atgaline data. Kas iš to, kad pakeitus įstatymą tie žmonės gali iš naujo sėdėti dar 8 metus? Čia jau kaip Lukašenka arba Putinas. Taip mes einame į niekur“, – priekaištus D. Pavilioniui žeria M. Griškonis.

Tiesa, pasitaiso, kad gerbia netrukus kadenciją baigsiantį prezidentą už ne vieną gerą darbą irklavimo sportui, nenori drabstytis purvais, tačiau mano, jog D. Pavilioniui atėjo laikas trauktis.

„Manau, kad norint tobulėti reikalingos naujovės, rotacija yra būtina. Aš ir mano komanda esame ganėtinai jauni, turime naujų idėjų, norime ir tikime, kad gali būti geriau“, – teigia M. Griškonis, kurio pagrindinis bendražygis ir pretendentas į generalinio sekretoriaus pareigas yra Rio sidabrą kartu valtyje iškovojęs Saulius Ritteris.

Dar tik 33 metų Saulius prieš kelias savaites paskelbė apie sportinės karjeros pabaigą, o kaip vieną pagrindinių priežasčių irgi įvardijo federacijos vadovą bei netinkamą organizacijos valdymą.

Didžiausi priekaištai D. Pavilioniui – užsisėdėjimas poste, neegzistuojanti kadencijų rotacija, nepotizmas ir federacijos valdymo vienose rankose sutelkimas. Taip pat – išsiskyrimas su italu Giovanni Postiglione, kuris kaip Lietuvos rinktinės konsultantas dirbo su irkluotojais nuo 2012 iki 2019 metų.

LIF prezidento ir valdžios rinkimai vyks lapkričio 26 dieną.

Manau, kad norint tobulėti reikalingos naujovės, rotacija yra būtina. Aš ir mano komanda esame ganėtinai jauni, turime naujų idėjų, norime ir tikime, kad gali būti geriau.

Mindaugas Griškonis

Kodėl bendražygiai tapo priešais?

2020 metais, artėjant sprendimui, ką daryti su federacijų prezidentų rinkimais, irklavimo pasaulyje vis garsiau imta kalbėti apie galimą M. Griškonio norą irklavimo valtį iškeisti į vieną iš postų federacijoje. D. Pavilionis ir LRT.lt buvo gana atvirai pasakęs, kad norėtų Mindaugą matyti savo komandoje, o vėliau šis galėtų jį pakeisti ir prezidento poste.

„Buvo neblogi santykiai, man patiko jo idėja, kad jis mane palaikys, galbūt šio to išmokys. Pirminė mintis buvo dabartinio prezidento toli nenustumti, bet jis pakeitė savo nuomonę, užsinorėjo dar vienos kadencijos. Realiai likau apgautas. Kodėl nuomonę jis pakeitė, žinau – dėl asmeninių interesų. Žmogus, nesilaikantis savo žodžio, negali būti komandoje su manimi“, – sakė M. Griškonis.

Tačiau dabartinis federacijos vadovas situaciją vertina kitaip. Jis teigia visada deklaravęs norą dar vieną kadenciją tęsti darbus ir tik po to vairą perduoti jaunesniam kolegai.

„Mindaugas su Sauliumi pas mane atėjo ir pasakė: aš būsiu prezidentas, o aš generalinis sekretorius. Manau, kad norint būti generaliniu sekretoriumi reikalingas ir išsilavinimas. Buvo kalba apie tęstinumą, kad ateitų Mindaugas į komandą, gal kaip viceprezidentas, vieną kadenciją mokytųsi, pervesčiau per visus koridorius, supažindinčiau, viską žinotų. Mano mintis buvo tokia, bet praėjus savaitei Dainius tapo priešas. Prasidėjo melas, šmeižtas mano atžvilgiu, tai nėra korektiška.

Esu už rotaciją, todėl ir norėjau, kad Mindaugas ateinančioje kadencijoje būtų šalia, pamatytų visus koridorius ir duris, kurias reikia atidaryti. Be to, yra tam tikri pradėti darbai, kuriuos norėčiau pratęsti, noriu pabaigti tokius projektus kaip Trakų bazės tvarkymas“, – pasakoja D. Pavilionis.

Anot jo, panaši rotacija valdžioje įvyko ir Tarptautinėje irklavimo federacijoje („World Rowing“).

„Iš kur aš nusižiūrėjau tą modelį? Ankstesnis prezidentas Denisas Oswaldas, kaip ir aš noriu, dabartinį prezidentą Jeaną-Cristophe`ą Rollandą vedė tais visais koridoriais, dirbo kartu, išmokė, supažindino. Taip pasaulinė irklavimo federacija ir toliau turi pakankamai svarų balsą Tarptautiniame olimpiniame komitete (TOK)“, – pasakoja D. Pavilionis.

Nenoriu girtis, bet per tuos 12 metų atsirado pinigų, atsirado bazių, atsirado medalių. Nesakau, kad aš medalius uždirbau, bet aukso amžius yra dabar – sakyti, kad viskas yra blogai...

Dainius Pavilionis

Anot prezidento, M. Griškonio nuomonę jo atžvilgiu po Tokijo žaidynių pakeitė LTOK, kurio Vykdomojo komiteto narys jis esąs. Pastaruoju metu sporto bendruomenėje įvykęs rimtas susiskaldymas dėl sporto įstatymų pataisų, pagal kurias siūloma keisti LTOK finansavimo modelį. LTOK kovingai gina dabartinę tvarką, o vienas pagrindinių balsų ir senosios tvarkos šalininkų iš sportininkų pusės yra M. Griškonis.

„Mindaugas buvo mūsų pusėje, žinau, kodėl nuomonė pasikeitė. Jis visada sako – už manęs yra LTOK. Dabar vyksta LTOK kova dėl pinigų. Man labai keista Dainos Gudzinevičiūtės ir jai iš paskos einančių žmonių kalba, kai atsisakoma 40 proc. didesnio finansavimo. Kas valdo LTOK? Generalinė Asamblėja. Jeigu LTOK gauna pasiūlymą sulaukti 40 proc. didesnio finansavimo – kas turi spręsti? Asamblėja. Dabar ji (D. Gudzinevičiūtė, – LRT) visur eskaluoja, kad juos apgaus, o sprendimus priima asmeniškai. Čia neeilinis klausimas – kvieti Asamblėją ir klausi, ką darom.

Aš esu įstatymo pataisų pusėje – 40 proc. padidėjęs finansavimas visiems duoda didesnį šansą. Ten viskas paaiškinta – pinigų bus daugiau, stipendijos bus didesnės. Mūsų 70 proc. lėšų sudaro pinigai iš biudžeto, už juos visada reikėjo atsiskaityti ir mes tai darėme. Jeigu mūsų 100 proc. pinigų bus biudžetiniai, niekas nepasikeis. Toliau atsiskaitysime“, – teigia D. Pavilionis.

Anot prezidento, didelė dalis dabar jam tenkančios kritikos ir kaltinimų yra niekuo nepagrįsti ir neteisingi.

„Nenoriu girtis, bet per tuos 12 metų atsirado pinigų, atsirado bazių, atsirado medalių. Nesakau, kad aš medalius uždirbau, bet aukso amžius yra dabar – sakyti, kad viskas yra blogai... Suskaičiuok medalius, apžiūrėk bazes, pažiūrėk į finansavimą. Aš ne Dievas, visi daro klaidų, žinoma. Bet paimti viską ir sakyti, kad „viskas blogai, o aš padarysiu geriau“... Atsistok šalia, tęsk ir daryk“, – kalbėjo D. Pavilionis.

Kad Irklavimo federacija ir irkluotojai gyvena neblogai, sutinka ir M. Griškonis, tačiau, jo nuomone, visas Lietuvos sportas važiuoja žemyn, tad džiaugtis, kad tau yra šiek tiek geriau nei kitiems, negalima. Jo nuomone, irklavimui pinigų netrūksta, tačiau jie leidžiami netvarkingai ir neapgalvotai.

„Federacija, mano galva, gauna pakankamai lėšų, bet jos naudojamos ne pagal paskirtį. Jas būtų galima panaudoti daug tikslingiau ir protingiau, kad daugiau pinigų pasiektų sportininkus, jų pasirengimą.

Aš turiu didelę patirtį versle, žinau, kad prieš išleidžiant pinigus reikia juos uždirbti. Čia gaunama pinigų, sukti galvos nereikia, ir visiškai negalvojame apie tikslingą jų leidimą. Turime tik vieną smulkų rėmėją, bet federacijai patogiau gauti iš valstybės pinigų. Manau, kad tinkamai nukreipus lėšas būtų galima geriau aprūpinti sportininkus, daryti didesnes grupes, gerinti pasirengimą. Bet kai pinigai nukreipiami be tvarkos – tai tas pats, kas šildyti namą atvirais langais“, – vaizdingą palyginimą pateikia daugkartinis Europos čempionas.

Suskaldyta ir susiskaldžiusi bendruomenė

M. Griškonis jau kurį laiką yra LIF Vykdomajame komitete, kuris ir yra svarbiausias federacijos valdymo organas. Vis dėlto pašnekovas teigia, kad Vykdomasis komitetas sėdi prezidento kišenėje, nes jame yra po 4 narius D. Pavilionio ir opozicijos pusėse, o priimant sprendimą ir surinkus vienodą balsų skaičių lemiamas tampa prezidento žodis.

Atsvara jam galėtų būti generalinis sekretorius, kurio LIF neturi nuo 2019 metų, kai iš federacijos pasitraukė ir į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją dirbti išėjo Inga Daukantienė.

„Jis viską priima pats, nes mes neturime generalinio sekretoriaus, Vykdomajame komitete yra jo bendražygių, kurie kažkodėl jį palaiko. Dauguma jų yra garbingo amžiaus, daug davę mūsų sportui, bet priimantys neapgalvotus sprendimus“, – sako M. Griškonis.

D. Pavilionio teigimu, federacija neieškojo naujo generalinio sekretoriaus, nes buvo besibaigianti dabartinės valdžios kadencija, naujam žmogui sklandžiai įsilieti į veiklą per trumpą laiką būtų buvę sunku.

„Buvo likę kiek daugiau nei pusė metų iki rinkimų, niekas juk nežinojo, kad bus pandemija. Kaip įvesti naują žmogų? Reikėjo daug dalykų sutvarkyti, buvo daromas auditas, peržiūrėtos finansinės ataskaitos, pasikviečiau specialistų, viską tvarkėme. Mano noras buvo – per rinkimus išsirinksime naują prezidentą, naują Vykdomąjį komitetą ir naują generalinį sekretorių. Buvo galvojama, kad per pusę metų susitvarkysime ūkį, bus švarus lapas ir ateis naujas žmogus. Aš apsiėmiau šias pareigas, jas kaip ir prezidento, einu neatlygintinai“, – pasakoja D. Pavilionis.

Visų sporto federacijų valdžios kadencijos paprastai sutampa su olimpiniais ciklais. Rinkimai visada vyksta po olimpinių žaidynių, tačiau pasaulinė koronaviruso pandemija pernai ne tik privertė metams atidėti Tokijo žaidynės, bet ir sujaukė šią nusistovėjusią tvarką, senųjų federacijų valdžios kadenciją pratęsdama metams.

Dabar, anot M. Griškonio, D. Pavilionis bando vilkinti rinkimus, siekdamas surinkti kuo daugiau federacijos narių balsų. Dauguma jų, M. Griškonio nuomone, dabar būtų jo pusėje. Anot sportininko, prezidentas į federaciją nuolat priima popierinių narių – biudžetinių įstaigų, universitetų, kurie su irklavimu neturi nieko bendro.

D. Pavilionis tokius kaltinimus laiko nepagrįstais ir kaip tik džiaugiasi dėl padidėjusio narių skaičiaus.

„Prieš keletą metų pradėti kurti dirbtiniai klubai. Ar Teisėjų asociacija turi būti federacijos narė su balso teise, ar renginių organizatoriai turi būti nariai su balso teise? Jeigu yra Vilniaus irklavimo federacija, kodėl dar 5 Vilniaus klubai turi būti nariai? Buvo dirbtinai kuriami klubai, kad būtų galima valdyti federaciją.

Ką padarėme? Radome įstatyme galimybę savivaldybių sporto centrams būti federacijų nariais. Juk sporto centrams priklauso visi sportininkai. Federacijos negali valdyti mėgėjai, meistrai (veteranai), teisėjai, renginių organizatoriai ir dar kažkokie menami klubai. Per dvejus metus į federaciją įstojo penki sporto centrai ir du universitetai. Kodėl universitetai? Akademinis irklavimas yra studentų sportas, kažkodėl tai pamirštama, o mano siekis yra atgaivinti studentų sportą, leisti į universitetus įstojusiems jaunuoliams toliau sportuoti ten“, – pasakoja D. Pavilionis.

Geriausias pasaulio treneris

Irklavimo pasaulyje garsus italas G. Postiglione mūsų šalyje dirbo ne nuolat, bet sudarydavo planus, kontroliuodavo treniruočių procesą, irkluotojų stovyklas ir t. t. Jo dešinioji ranka čia nuolat buvo lietuvis Mykolas Masilionis, po italo atsisveikinimo su LIF skandalingai kartu su juo išvykęs dirbti į Rusiją.

„Rezultatai krenta, praradome geriausią pasaulio trenerį (G. Postiglione, – LRT), su kuriuo ir pasiekti rezultatai. Praradome vyriausiąjį trenerį Masilionį, kuris šiemet su italu padėjo rusams laimėti du olimpinius medalius. Neabejoju, kad išlaikę tą pačią sistemą kaip anksčiau būtume iš Tokijo parvežę vieną, o gal net ne vieną irklavimo medalį. Praradome jį ne tik kaip federacija, bet ir kaip Lietuva. Prezidento noru buvo susipykta su italu ir nutraukta sutartis.

Metai iki olimpinių žaidynių Rusija neturėjo nė vieno kelialapio, bet atėjus Mykolui ir Gianni per paskutinius mėnesius iki žaidynių iškovojo net 7 kelialapius. Viena valtis buvo suspenduota, tad žaidynėse dalyvavo 6 valtys ir laimėjo 2 medalius. Aišku, yra padaryta klaidų ir italo pusėje, kad jis nesugebėjo išlaikyti vienybės komandoje, bet kaip treneris, psichologas jis yra labai geras, rasti geresnio mums turbūt neįmanoma“, – kalba M. Griškonis.

Vis dėlto LIF vis dar vadovaujantis D. Pavilionis su Mindaugu nesutinka ir pateikia visai kitokią atsisveikinimo su G. Postiglione istoriją.

„Po 2016 metų didžioji dalis žmonių buvo juo nepatenkinti, nes stovyklos nuolat buvo daromos Graikijoje, šešios per metus, o ten sąlygos ne pačios geriausios. Pats buvau ten ne kartą. Aukščiausio lygio sportininkai gyveno gana prastomis sąlygomis, krūviai didžiuliai, rezultatai pradėjo akivaizdžiai kristi.

Pradžioje sukilo didžioji dalis sportininkų, paskui – treneriai. Ką aš dariau? Sportininkai sakė: daryk ką nors arba mes mesim. Kad nebūčiau diktatorius, padariau apklausą, realiai iš visos rinktinės vienas ar du treneriai norėjo likti dirbti su italu ir trys su puse sportininko. Palikome dvejopą treniravimą – keturvietė ir vienvietininkai atsiskyrė, kiti liko dirbti Graikijoje. Po to prasidėjo pandemija, viskas sugriuvo ir realiai italo tada atsisakėme.

Bent atmosfera tarp atsiskyrusiųjų iškart pasidarė sveika ir gera. Tikrai daug sykių pas juos buvau, prieš tai kas buvo – kaip vilkai vienas su kitu, viskas juos nervino, psichologinė atmosfera buvo prasta. Dabar, aišku, kažkas grįžta ir pasakoja pasakas, kaip su italu buvo gerai, nors buvo pirmieji, kurie nuo jo bėgo“, – teigia D. Pavilionis.

Anot dabartinio LIF vadovo, italas į Lietuvą atvyko dirbti tik įsitikinęs, kad čia turime aukšto lygio sportininkų ir su jais bus galima pasiekti gerų rezultatų. Anot D. Pavilionio, G. Postiglione tikrai nėra stebukladarys ir iš niekur medalių nesukūrė. D. Pavilioniui iki šiol skaudu tik dėl to, kad nepavyko Lietuvoje išlaikyti jauno specialisto M. Masilionio, kuris dabar dirba Rusijoje.

„Jam buvo pasiūlyta dirbti be Gianni vyriausiuoju treneriu – sakė, kad negali. Pasiūlėme dirbti su moterų komanda, pradžioje sutiko, paskui tyliai ramiai, gavęs geresnes sąlygas, išvažiavo. Pasamdžius G. Postiglione, Mykolą pastatėme šalia, pasiūlėme dirbti, kaupti žinias ir taip tapti geru treneriu. Gianni buvo pasamdytas vienam ciklui, tas ciklas buvo geras, bet po 2016 metų reikėjo priimti sprendimą, imti lietuvius ir toliau dirbti“, – sako D. Pavilionis.

M. Griškonio teigimu, jeigu G. Postiglione būtų likęs dirbti su Lietuvos sportininkais bent iki Tokijo žaidynių, bent vieną medalį iš šios olimpiados irkluotojai tikrai būtų parvežę: „Jis ne kartą išrinktas geriausiu pasaulio treneriu, o Lietuvoje šalia savęs užaugino Mykolą, kuriuo pasitikėjo, tik jį prileido prie savo darbo metodų. Dabar jie kartu medalius laimi Rusijai, nors galėjo padėti mums. Vieną medalį iš Tokijo būtume parvežę 100 procentų.“

Ką sako bendruomenė?

LRT.lt paprašė kelių kitų irklavimo bendruomenės narių įvertinti organizacijos valdymą ir abiejų kandidatų į LIF prezidentus kalbas.

„Aš daugiau dirbu su treniravimu, su sportininkais, mums rinkimai įtakos nedaro. Man nelabai patinka, kad viskas daroma per spaudą, viešai. Abiejų konkurentų nuomonės nesutampa, bet manau, kad čia labiau rinkiminiai žaidimai, politika. Aš į tai lįsti nenoriu, kiekvienas turi dirbti savo darbą, man tik nepatinka tas purvo drabstymas. Tai demoralizuoja ir sportininkus, ir trenerius, jiems nemaloni tokia situacija“, – teigė šiuo metu vyriausiojo trenerio pareigas federacijoje einantis Kęstutis Keblys.

Paklaustas apie konkrečius pasirengimo Tokijo žaidynėms bei G. Postiglione atsisakymo klausimus, treneris savo nuomonę vis dėlto pateikė.

„Pasirengime žaidynėms bėdos aš nematau, jis vyko gerai, tik paskutiniame etape Japonijoje mes neturėjome kanalo. Mano žiniomis, 2019 metais kanalas buvo rastas, bet vėliau nuvažiavę mūsų rinktinės žmonės – aš dar nedirbau – vietos atsisakė. Tą kanalą užėmė Kanada ir po to mūsų neįsileido. Manėme, kad pakaks 14 dienų treniruočių olimpiniame kanale, bet dėl pandemijos buvome įleisti tik 5 dienos iki starto, tad 6 dienas adaptacinio laiko turėjome praleisti salėje. Tai šiek tiek įtakos pasirengimui darė, bet ne tiek stipriai.

Dėl G. Postiglione atsisakymo – didžioji dalis, 99 proc., sportininkų atsisakė su juo dirbti, nes 2019 metų rezultatai tikrai nebuvo geri: vyrų keturvietė buvo priešpaskutinė, dvivietė vos iškovojo kelialapį, merginos – panašiai. Vienintelis Mindaugas, kuris dabar kalba apie G. Postiglione, bet visada dirbo ne pagal jo planus, o pagal savo trenerio planus, pasirodė geriau“, – kalbėjo K. Keblys.

Buvusi LIF generalinė sekretorė I. Daukantienė teigė, kad nelabai gali vertinti LIF prezidento rinkimų ar rinktis pusės, nes tai gali būti įvertinta kaip interesų painiojimas, nes ji dabar dirba ŠMSM, tačiau tam tikrą požiūrio kampą pateikė.

„Reikėtų vertinti grynus faktus, neieškant, kuris čia teisesnis. Faktas, kad prezidentas ir viceprezidentai buvo renkami 4 metų kadencijai, o ji baigėsi 2020 metais. Teigti, kad per 2020 metus koronavirusas visiškai neleido surengti rinkimų konferencijos, yra neteisinga. Sporto šakos rinkosi, išsisprendė [klausimus]. Visus metus kažkas valdo, tad čia jau klausimas teisininkams, kokiu pagrindu valdo, jeigu kadencija yra pasibaigusi. Tas pats ir dėl federacijos pinigų. Jeigu kadencija pasibaigusi, ar tikrai galima toliau valdyti asignavimus, banko sąskaitą be papildomų įgaliojimų?

Įstatuose rinkimai numatomi pirmais poolimpiniais metais, tai reikštų, kad kaip ir dabar. Bet šiuo atveju niekas nedraudžia priimti tam tikrų sprendimų. Reikėjo susirinkti ir arba metams pratęsti kadenciją bendru sutarimu, arba išsirinkti laikinus asmenis ir panašiai.

Dėl Gianni, aišku, kai sprendimo teisė nusileidžia iki sportininko, kiek yra sportininkų, tiek ir nuomonių bus. Turėjo būti valdomas procesas ir sprendžiama kolegialiai. Ar trenerių, ar vyriausiojo trenerio, ar kažkieno, kas įgaliotas priimti tokį sprendimą. Šiuo atveju sprendimą priėmė pats prezidentas, o tai padaryta ne pačiu geriausiu metu – artėjant olimpinėms žaidynėms“, – kalbėjo I. Daukantienė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt