Lietuvos irklavimo bendruomenę krečia nesutarimų bangos – 5 Lietuvos irkluotojai antradienį išplatino viešą laišką, jame išreiškė nepasitenkinimą naujuoju Lietuvos irklavimo rinktinės treneriu Mykolu Masilioniu, prašydami iš naujo vertinti trenerio kandidatūrą, siūlyti alternatyvas. LRT.lt Lietuvos irklavimo federacijos (LIF) prezidentas Mindaugas Griškonis teigė, kad federacija nori išspręsti kilusį nepasitenkinimą, tačiau ne iki galo suprato viešo laiško argumentus.
Viešą kreipimąsi „Dėl situacijos Lietuvos irklavimo rinktinėje“ pasirašė penki sportininkai: Martynas Džiaugys, Dovydas Nemeravičius, Mantas Juškevičius, Dovilė Rimkutė ir Povilas Stankūnas.
M. Džiaugys ir D. Nemeravičius 2017 m. yra tapę Europos ir pasaulio čempionais keturvietėje, P. Stankūnas ir M. Juškevičius 2019 m. tapo pasaulio jaunimo vicečempionais, D. Rimkutė su Donata Karaliene šiais metais dvivietėje varžėsi Europos čempionate.
Beje, kreipimasis, kurį gavo ir LRT.lt redakcija, buvo adresuotas ne tik Lietuvos irklavimo federacijai ar Lietuvos sporto žiniasklaidai, tačiau ir įtakingiausioms Lietuvos sporto politikos grupėms – Švietimo, mokslo ir sporto ministrei Jurgitai Šiugždinienei, Nacionalinės sporto agentūros prie Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos direktoriui Mindaugui Špokui, Nacionalinės sportininkų asociacijos prezidentei Laurai Asadauskaitei-Zadneprovskienei.
Irkluotojų pagrindinė žinia – nepasitikėjimas naujuoju Lietuvos irklavimo rinktinės treneriu M. Masilioniu.
„Jau 2020 metų pradžioje daugiau nei 70 proc. Lietuvos suaugusių rinktinės narių kreipėsi į Lietuvos irklavimo federaciją, kad atsisako toliau dirbti su M. Masilioniu. Primename, kad 2020 m. pabaigoje paaiškėjo, kad tuometis Lietuvos rinktinės treneris M. Masilionis per atostogas Turkijoje treniravo Rusijos irklavimo rinktinę ir apie tai oficialiai nebuvo informavęs LIF. Iš pradžių šią informaciją neigęs M. Masilionis sutartį su Rusijos irklavimo federacija nutraukė tik šiemet, prasidėjus karui Ukrainoje.
Rusijos irkluotojai daug kartų yra diskvalifikuoti už draudžiamų preparatų vartojimą. Taikydami savo sportinėje karjeroje aukščiausius garbingos kovos principus, nenorime dirbti su treneriu, kuris treniravo rinktinę, praradusią sporto bendruomenės pasitikėjimą. Atsižvelgdami į ankstesnę darbo su šiuo treneriu patirtį, pažymime, kad mums nepriimtini ir šio trenerio darbo metodai. Pirmo susirinkimo metu buvo bandoma sudaryti apgaulingą vaizdą, kad treneris patobulėjo ir pasikeitė, bet jau per pirmas tris dienas pamatėme, kad jokių metodikos ir bendravimo pasikeitimų nėra. M. Masilionis neatsižvelgia į individualius sportininkų poreikius, irkluotojai nesupažindinami su treniruočių planais ir nesudaromi individualūs treniruočių planai, atsižvelgiant į sportininkų traumas, ligas ir pan. Treneris už mažareikšmius nukrypimus treniruotėse ar sportininkų nuomonės išreiškimą grasina nuobaudomis arba nekviečia į rinktinės treniruočių stovyklas“, – rašoma irkluotojų išplatintame rašte.
M. Masilionis Lietuvos irklavimo rinktinei jau yra vadovavęs 2013–2019 m., 2016 m. tapo geriausiu Lietuvos sporto treneriu.
Beje, M. Masilionis buvo Sauliaus Ritterio ir Mindaugo Griškonio treneriu, kai ši įgula pasiekė geriausią rezultatą mūsų šalies irklavimo istorijoje – 2016-aisiais iškovojo olimpinių žaidynių sidabrą Rio de Žaneire.
Du olimpinius ciklus Lietuvoje dirbęs M. Masilionis ilgai mokėsi iš italo Giovanni Postiglione, kuris dirbo Lietuvos rinktinės konsultantu, treniravo kitų šalių komandas. G. Postiglione ne kartą yra įvertintas tarptautiniu mastu – pripažintas geriausiu pasaulio irklavimo treneriu.
Tiesa, Lietuvos irklavimo rinktinės vyr. trenerio pareigas M. Masilionis paliko 2020 m. po kilusio skandalo.
2020 m. lapkričio viduryje kilo nemenkas skandalas, kai LIF atostogų pasiprašęs treneris netyčia buvo pastebėtas dirbantis su Rusijos irkluotojais Turkijoje. Vėliau treneris sudarė sutartį ir pradėjo treniruoti Rusijos irklavimo rinktinę. Pareigas joje M. Masilionis paliko prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, LIF prezidento M. Griškonio teigimu, paskui jis vadovavo Graikijos irklavimo rinktinei.
M. Griškonis teigė, kad prisivilioti šį specialistą LIF buvo sunku, o jis buvo geriausias variantas.
„M. Masilionis buvo Lietuvos irklavimo rinktinės vyr. treneriu nuo 2013 iki 2019 metų. Šiam treneriui vadovaujant buvo pasiekti patys didžiausi laimėjimai Lietuvos irklavimo istorijoje. M. Masilionis 2016 m. buvo tapęs geriausiu Lietuvos treneriu, nes jam vadovaujant iš 2016 m. Rio olimpinių žaidynių buvo atvežti du olimpiniai medaliai. Jis treniravo ir tuos žmones, kurie pasirašė tą raštą.
Beje, iš tų penkių pasirašiusiųjų du žmonės nėra finansuojami valstybės, čia kaip parašas, paimtas iš gatvės. Iš penkių pasirašiusiųjų tame rašte du žmonės, treniruojami M. Masilionio, tapo pasaulio ir Europos čempionais. Toks ir buvo mūsų tikslas. Irklavimo rezultatai Lietuvoje pasitraukus M. Masilioniui ėmė smukti, mums pavyko prisivilioti iš kitos šalies, pastaruoju metu jis dirbo Graikijoje, kad atvyktų ir pastiprintų mūsų rinktinę.
Prasidėjus invazijai M. Masilionis iškart paliko Rusiją, gal antrą dieną, kai prasidėjo karas. Jis nėra vienintelis toks treneris Lietuvoje, yra ir krepšinio, futbolo trenerių, kurie taip pat pasielgė. Nematau nieko blogo, kol nebuvo to karo, nemanau, kad tai yra argumentas, pastaruoju metu iki lapkričio mėnesio jis dirbo Graikijos irklavimo rinktinėje, taip pat jis yra treneris, dirbantis Tarptautinėje irklavimo federacijoje. Mums, kaip federacijai, buvo sunku jį prisivilioti, nes jis turėjo daug geresnių pasiūlymų iš kitų šalių, jis atėjo už perpus mažesnį atlyginimą dirbti į Lietuvą, nes čia yra šeima, namai. Nelabai suprantu tų žmonių argumentų ar norų, suprantu, kad yra kelių rinktinės narių konfliktas su treneriu, kuris yra įvykęs labai seniai, ne dabar“, – teigė LIF prezidentas M. Griškonis.
Irkluotojai viešame laiške taip pat pabrėžė, kad nebuvo sudarytos sąlygos kitiems treneriams kandidatuoti į rinktinės vyr. trenerio postą.
„Esame Lietuva, maža šalis, turinti labai mažai sportininkų, dar mažiau turime trenerių, kurie gali eiti šias pareigas. Neturėjome net pasirinkimo kito, nėra žmonių. Kandidatų net nebuvo, kaip sudaryti tas sąlygas kitiems. Turime trenerių, kurie yra pensinio amžiaus, o buvusio trenerio, kuris rinktinei vadovavo nuo 2020 m., rezultatai netenkino federacijos“, – dėstė M. Griškonis.
Irkluotojai taip pat LIF kaltino tuo, kad „LIF vadovybė, siekdama sudrausminti skirtingą nuomonę išsakančius sportininkus, imasi neteisėtų veiksmų: nesilaiko LIF vykdomojo komiteto patvirtintos maistpinigių mokėjimo tvarkos, galiausiai keičia ją negalėdami pagrįsti savo veiksmų. Lietuvos irklavimo federacijos 2023 m. rinktinių formavimo atrankos sistema patvirtinta atbuline data.“
„Čia yra jų argumentai, jie neišdėstė, kaip mes nesilaikome, mes visko laikomės“, – tvirtino LIF prezidentas.
Irkluotojai laiške teigė, kad dėl atsiradusios skirties rinktinę gali palikti sportininkai.
„2023 m. prasidės atranka į Paryžiaus olimpines žaidynes, todėl norime, kad sportininkams būtų sudarytos tinkamiausios sąlygos iškovoti olimpinius kelialapius. Dėl įtampos rinktinėje kyla grėsmė, kad kai kurie stipriausi Lietuvos irkluotojai gali baigti sportines karjeras. Taip šalies olimpinė rinktinė netektų dalies narių ir potencialių pretendentų į olimpinius medalius. Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus, prašome LIF vykdomąjį komitetą dar kartą įvertinti M. Masilionio kandidatūros tinkamumą dirbti Lietuvos rinktinės vyriausiuoju treneriu, įtraukiant visą irklavimo bendruomenę, pasiūlyti alternatyvas ruoštis Paryžiaus olimpinėms žaidynėms sportininkams, nesutinkantiems dirbti su M. Masilioniu“, – rašė irkluotojai.
Visgi M. Griškonis pabrėžė, kad LIF yra pasiruošusi spręsti kilusį konfliktą.
„Bandysime. Kviesimės vykdomąjį komitetą, gal ir pačius sportininkus, kalbėsimės, tada tikriausiai atsakysime jiems raštiškai. Gruodžio 12 d. bus VK posėdis, tada išplatinsime informaciją.
Niekas nenori konflikto, kaip ir minėjau, nelabai suprantu to rašto esmės. Yra dviejų sportininkų nepasitenkinimas vyr. treneriu, o visa likusi rinktinė yra patenkinta. Ko jie būtent nori? Nesupratome, nesugebėjo argumentuoti pagrindinių problemų – ar jie nori treniruotis atskirai, ar jie nori treniruotis su kitu treneriu? Supratau, kad yra tik nepasitikėjimas treneriu išreikštas“, – kalbėjo M. Griškonis.
