Sportas

2020.11.12 18:10

Į Lietuvos sporto problemas pirštu bedusi olimpietė: pasekmės gali būti baisios

Rytis Kazlauskas, LRT.lt2020.11.12 18:10

Kiekvieną ketvirtadienį LRT RADIJO eteryje nuo 14:30 val. transliuojama laida apie sportą „Čempionų pietūs“ šįkart palietė aktualias mūsų šalies sporto problemas bei kitais metais rengiamų Tokijo olimpinių žaidynių temą.

„Čempionų pietūs“ laidoje svečiavosi ėjikė ir LRT TELEVIZIJOS reporterė Brigita Virbalytė, bendravusi su portalo LRT.lt žurnalistu Ryčiu Kazlausku.

Rugsėjo mėnesį tarptautinėse varžybose Alytuje šešiomis sekundėmis olimpinį normatyvą pagerinusi B. Virbalytė džiaugėsi įvykdžiusi tikslą, po kurio atsirado daugiau ramybės,

„Iškovojus olimpinį kelialapį ramybė atsirado. Žinoma, jaučiausi tvirtai, kad olimpinį kelialapį galiu iškovoti ir pagal pasaulinį reitingą, kuriame buvau pakankamai aukštai. Buvo užtikrintumas, bet nebuvo daug ramybės.

Net nepamenu, kada taip džiaugiausi, kai iškovojau olimpinį kelialapį. Pandemija taip sujaukė sportininkų gyvenimus, kad kiekviena maža iškovota pergalė tampa labai svarbi.

Metai man buvo labai sudėtingi. Pavasarį galvojau, kad Tokijas man nėra pasiekiamas – žaidynės buvo nukeltos, o visi pasauliniai reitingai – įšaldyti. Iš pradžių buvo kalbėta, kad olimpinių normatyvų nebus galima įvykdyti. Vieną dieną atsimerkiau ir pajaučiau, kad gyvenime nebeliko tikslo.

Man, sportininkei, dėliojančiai savo karjeros kelią, tuo metu atrodė, kad taip ir užbaigsiu savo sportininkės karjerą“, – kalbėjo B. Virbalytė.

Net ir įvykdžius normatyvą, sportininkė negali sustoti – pandemijai sujaukus tarptautinių varžybų tvarkaraštį daugiau laiko skiriama treniruotėms, tačiau sudėtinga Lietuvos sporto bazių situacija neleidžia turėti ir pilnaverčio treniruočių proceso.

Anksčiau šią problemą sportininkai išspręsdavo keliaudami į treniruočių stovyklas užsienyje, tačiau dabartiniu metu ir tai yra sunki užduotis.

„Bandome vieni kitus palaikyti, kad išliktume treniruočių procese. Jeigu mus užsnigs, kad ir gruodžio mėnesį, mums bus labai sudėtinga. Net jeigu bus atvertas rekonstruojamas Vilniaus lengvosios atletikos maniežas, mes, ėjikai, ten negalime sukti ratų, nes gali prasidėti traumos. Situacija sudėtinga.

Galbūt pats sezono treniruočių tvarkaraštis nesikeičia, bet didžiausias iššūkis – treniruočių stovyklos. Lietuvoje neturime tokių sporto bazių, kokias turi kitos sporto šalys. Mes vis dar laukiame treniruočių olimpinio centro atidarymo Druskininkuose. Ten turėtų būti aukštikalnių efekto kambariai, bet juokaujame, kad mes, senieji vilkai, centro atidarymo turbūt nebesulauksime.

Lietuvos sporto sistemos bėdos kiša koją mums. Jeigu ne jos, galbūt ir čia galėtume tinkamai pasiruošti varžyboms. Neturėtume tikriausiai tik daliai varžybų būdingo karščio kambario“, – tvirtino „Čempionų pietų“ laidos viešnia.

B. Virbalytė pripažįsta, kad bendraudama su kitais sportininkais jaučia jų nepasitenkinimą esama situacija. Reikalingu balsu tokioje padėtyje tampa ir socialiniuose tinkluose keliami atletų įrašai, parodantys liūdną mūsų šalies sporto bazių situaciją ir treniruočių sąlygas Lietuvoje.

„Labai didžiuojuosi sportininkais, kurie pradėjo kalbėti apie problemas. Tai sulaukia ir visuomenės dėmesio. Mes, sportininkai, palaikome vieni kitus. Tai atskleidžia Lietuvos sporto sistemos neįgalumą. Tai yra liūdna ir apgailėtina.

Pandemijos situacijoje bėdos dar labiau išryškėjo. Uždaromi baseinai – ką darys tos sporto šakoms, kurioms jie reikalingi? Nekalbu vien apie plaukikus, yra ir penkiakovininkai, su kuriais siejamos didelės viltys Tokijuje.

Sporto klubai uždaromi, jie neįleis aukšto meistriškumo sportininkų. Gerai, kad Vingio stadione turime nedidelę sporto salę, bet ir joje nėra visos reikalingos įrangos. Žinau, kad kitos šalys per pandemiją suteikia visas reikalingas sąlygas, nes turi reikalingas bazes. Sudaromos „burbulo“ sąlygos“, – aiškino sportininkė.

Nuo tokių aplinkybių kenčia ne tik aukšto meistriškumo sportininkai, bet ir jaunieji talentai, kurie kartais, anot B. Virbalytės, visiškai praranda motyvaciją sportuoti.

„Apskritai, iki pandemijos kartų kaitos problema buvo pastebima Lietuvos sporte. Taip, labai džiugu, kad olimpinius kelialapius yra iškovoję tokie jauni sportininkai kaip Edis Matusevičius ir Diana Zagainova. Kaip bebūtų, olimpinės rinktinės pagrindą sudaro patyrę sportininkai, kuriems jau virš 30 metų.

Jie daugiausiai galėtų sportuoti iki 2024-ųjų žaidynių. Gali būt, kad daug sportininkų nubyrės jau po Tokijo žaidynių. Man liūdna stebėti, kad jaunajai kartai trūksta motyvacijos. Iš Lietuvos sporto sistemos neateina palaikymas.

Sunku kalbėti, tai yra jautri tema, bet mūsų sportas jau kelerius metus ritasi žemyn, o pasekmės gali būti baisios“, – teigė jau dvejose olimpinėse žaidynėse dalyvavusi ėjikė.

Kitais metais trečiojoje olimpiadoje karjeroje startuosianti B. Virbalytė dar pirmojo karantino metu netikėjo galimybėmis surengti Tokijo žaidynes kitų metų liepą. Griežta sportininkės pozicija pasikeitė sulaukus palankių signalų.

„Buvau skeptikė, kuri sakė, kad olimpinių žaidynių nebus. Visgi pamačius pasaulines sporto renginių tendencijas, varžybas vykstančias „burbulo“ principu, sulaukus organizacinio komiteto patvirtinimo, kad žaidynės bus organizuojamos, aš labai viliuosi, kad olimpiada įvyks.

Mes nenorime prisileisti minties, kad olimpinių žaidynių nebus, jeigu šią mintį įsileisime, mes nebeturėsime tikslo. Mes, sportininkai, turime turėti tašką tolumoje, kurio link mes einame. Tikiuosi, kad tokia išsivysčiusi šalis kaip Japonija ras išeitį.

Gal būt žaidynės vyks „burbulo“ principu? Aišku, sunku įsivaizduoti tokį „burbulą“ su 10 tūkst. dalyvių. Galbūt testavimas taps robotizuotas? Esu pasiryžusi viskam“, – aiškino B. Virbalytė.