Sportas

2020.08.09 10:00

Kaip gimsta sporto himnai. Olimpinio čempiono citatos įkvėptas grupės „Bavarija“ hitas

Rytis Kazlauskas, LRT.lt2020.08.09 10:00

Lietuvoje per pastaruosius kelis dešimtmečius sukurtas ne vienas kūrinys, kuris papildė šalies sporto himnų lobyną. Nors absoliučiu favoritu vadinamas Marijono Mikutavičiaus „Trys milijonai“, lietuvių širdyse ir atmintyje vietos rado ir kitos įkvėpti sirgalius bei sportininkus bandžiusios dainos.

Antroje portalo LRT.lt straipsnių ciklo „Kaip gimsta sporto himnai“ dalyje apžvelgiamas 2004-ųjų Atėnų olimpinėms žaidynėms skirtas grupės „Bavarija“ kūrinys „Dabar arba niekada“.

Taip pat skaitykite

Dainos tekstą įkvėpęs olimpinis čempionas

2004-aisiais grupė „Bavarija“ buvo įsitvirtinusi mūsų šalies popscenoje ir džiaugėsi didžiuliu muzikos gerbėjų dėmesiu.

Nenuostabu, kad prieš Atėnų olimpines žaidynes su grupe susisiekė Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) ir pasiūlė trims vyrukams iš Klaipėdos – Deivydui Zvonkui, Juozui Liesiui ir Viliui Tarasovui – sukurti dainą, skirtą olimpiadai.

Naujas kūrinys turėjo tapti alternatyva tvirtas pozicijas tuo metu jau turėjusiam ir neoficialiu Lietuvos sporto himnu vadintam M. Mikutavičiaus hitui „Trys milijonai“.

Kaip ir dera tikram sporto himnui, dainos pavadinime esantis šūkis „Dabar arba niekada“ buvo įkvėptas ryškios Lietuvos sporto pasaulio figūros – disko metiko Virgilijaus Aleknos, 2000-aisiais Sidnėjaus olimpiadoje pirmą kartą karjeroje iškovojusio aukso medalį.

J. Liesis portalui LRT.lt pasakojo, kad viename iš interviu su V. Alekna perskaitė sportininko pasakytą mintį, kuri užkabino ir atidarė kūrybinius dainos teksto šliuzus.

„V. Alekna buvo minėjęs, kad vykstant varžyboms prieš kiekvieną metimą yra nusiteikęs kaip prieš paskutinį – dabar arba niekada. Tas nusiteikimas, kad kiekvieną kartą einu padaryti to, ką galiu, mane palietė ir užkabino.

Manau, kad galvolaužio buvo daugiau Deivydui negu man. Jam reikėjo mano sukurtus žodžius pritaikyti kažkokiai melodijai. Jeigu nori geros melodijos, turi padirbėti, nes iš dangaus tai nenukrinta. Nors, kai pagalvoji, D. Zvonkui gal ir nukrinta.

Tekstą sukūriau per 2–3 dienas. Labai retai pavyksta sukurti dainą vienu prisėdimu. Kitą dieną tekstas gali atrodyti jau visai kitaip.

Kai dabar žiūriu į „Dabar arba niekada“ tekstą, matau tik vieną žodį, kurį norėčiau keisti. Bet ir tai keisti tekstą noriu tik tada, kai girdžiu tą kūrinį, o jį girdžiu labai retai. Kurį? Jį pasilaikysiu sau. Dabar galiu sakyti, kad išėjo tobulas tekstas“, – juokėsi J. Liesis.

Koją pakišę „Trys milijonai“

2000-aisiais pasirodęs hitas „Trys milijonai“ be didesnės konkurencijos tapo Lietuvos sporto himnu, o kūriniui „Dabar arba niekada“ teko didžiulis spaudimas.

J. Liesio teigimu, grupės „Bavarija“ atlikta daina iškart atsitrenkė į „Trijų milijonų“ populiarumo sieną.

„Viešojoje erdvėje greitai kilo triukšmas. Žmonės buvo pasipiktinę: „Ką jūs čia dabar leidžiate? Norime „Trijų milijonų“, esame prie jų pripratę!“ Atsimenu, kad olimpinių žaidynių metu tarp laidų leido „Dabar arba niekada“ ir „Tris milijonus“.

Atsimenu, po antrų krepšinio rungtynių jau buvo leidžiami „Trys milijonai“. Tuo metu buvo toks politikas Artūras Paulauskas, kuris bandė pasinaudoti situacija ir prieš išvykdamas į Atėnų olimpines žaidynes teigė, kad lagamine vežasi „Tris milijonus“. Buvo pikta ir skaudu“, – prisiminė J. Liesis.

Atėnų olimpinių žaidynių metu, kaip ir prieš ketverius metus „Trijų milijonų“ atveju, televizijoje buvo leidžiamas dainos „Dabar arba niekada“ vaizdo klipas, kuriame žiūrovus pasitiko sporto varžybų akimirkų vaizdai.

Grupės „Bavarija“ kūrinys grojo ir ypač džiugiomis Atėnų olimpiados akimirkomis. Lietuvos delegacija, kurią sudarė 59 atletai, žaidynėse Graikijoje iškovojo tris medalius. Antru aukso medaliu karjeroje pasipuošė V. Alekna, sidabrą iškovojo penkiakovininkas Andrejus Zadneprovskis ir septinkovininkė Austra Skujytė.

Koks yra sporto himno populiarumo receptas?

Daina „Dabar arba niekada“ niekada nebuvo priartėjusi prie „Trijų milijonų“ sėkmės ir liko vyresnių melomanų bei sporto gerbėjų prisiminimuose.

Tiesa, populiariausioje pasaulyje vaizdo klipų peržiūrų platformoje „YouTube“ paskelbtas „Bavarijos“ kūrinys yra surinkęs beveik 300 tūkst. peržiūrų.

Su portalu LRT.lt bendravęs J. Liesis tvirtino, kad kiekvienam proginiam sporto himnui, sukurtam konkrečioms varžyboms, labai svarbios sportininkų pergalės.

„Tai esminis dalykas. Arba turi padaryti žiauriai gerą kūrinį, kuris netiesiogiai sietųsi ir galų gale susisietų su sportu. Tokia buvo „Liverpool“ klubo himnu tapusi daina „You‘ll Never Walk Alone“. Tai gražus kūrinys, kuris po truputį buvo susietas su futbolu.

Manau, „Trys milijonai“ būtų tapę sėkmingi ir tuo atveju, jeigu Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse lietuviams būtų nepasisekę. Pačiame kūrinyje yra kažkas tokio judančio, vežančio ir minkančio širdies raumenį.

Pavyzdžiui, mūsų daina „Mes čia“, vėliau tapusi ir tuometės „Lietuvos ryto“ komandos himnu, buvo paprastas kūrinys. Paskui mes sugalvojome, kad tai gali būti daina „Eurovizijai“.

Tai yra savarankiški kūriniai, turintys savyje tam tikrų dalykų. Kad ir kaip būtų, kai parašai kūrinį, specialiai dedikuotą sportui, tokį kaip „Dabar arba niekada“, pergalės tampa esminiu dalyku. Kada yra pergalės, istorijos, kabinančios žmones, tada atsiranda asociacijų su kūriniu ir klausytojai išgyvena prisiminimus.

Kai po kūrinio tekstu yra pergalių istorijos, pasididžiavimo jausmas, kurį pats išgyvenai, tai pakelia į neregėtas euforines akimirkas. Žmogus yra žmogus tik todėl, nes turi atmintį“, – mąstė J. Liesis.

Neišsipildžiusi „Eurovizijos“ svajonė ir krepšinio klubo himnas

Jau minėtas „Bavarijos“ kūrinys „Mes čia“ kelerius metus (2002–2004 m.) buvo tuometės Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandos himnas. Vėliau jį pakeitė M. Mikutavičiaus atlikta daina „Atėjo laikas būti pirmiems“.

Sportiško stiliaus, varžyboms tinkanti daina 2001–2002 m. buvo tapusi radijo stočių hitu ir netgi laimėjo nacionalinę „Eurovozijos“ dainų konkurso atranką.

Įdomu tai, kad J. Liesis ir D. Zvonkus dainą „Mes čia“ sukūrė vienos iš Lietuvos kompanijų vakarėliui. Netrukus vyrai suprato, kad šis kūrinys turi vilčių sėkmingai pasirodyti nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje.

„Eurovizijos“ atrankos konkurse „Bavarija“ dalyvavo su angliška kūrinio versija „We All“. Tiesa, grupė į konkursą, rengtą Estijoje, taip ir neišvyko. Buvo nustatyta, kad daina pažeidė konkurso taisykles – išleista anksčiau nei sausio 1-ąją. Originali lietuviška dainos versija pasirodė gruodžio 1-ąją.

„Tuo metu konkurso taisyklės buvo keistai surašytos. Tose taisyklėse buvo daug tokių žodžių kaip „ir“ ir „ar“, kuriuos skyrė pasvirasis brūkšnys. Remiantis taisyklėmis, kūrinys negalėjo būti išleistas anksčiau nei tų metų, kai vyksta „Eurovizijos“ finalas, sausio 1-ąją. Mūsų kūrinys buvo išleistas gruodžio 1-ąją. Mėnesį prieš.

Kad ir kaip buvo, pagal visas taisykles, kuriose buvo žodeliai „ir“ ir „ar“, mūsų kūrinys tiko, nes dainos su anglišku tekstu nebuvome išleidę anksčiau, nei galėjome tą padaryti.

Tuo metu Lietuva dar tik stojosi ant kojų, o ir mes, matyt, dar neturėjome tokio charakterio, kuris būtų leidęs pakovoti už save“, – pasakojo J. Liesis.