Didžiosios sporto pergalės neatsiejamos nuo po finalinio švilpuko ar kirtus finišo liniją kylančios euforijos, sirgalių keliamo triukšmo ir arenų ar stadionų garsiakalbiuose pradedančių skambėti pergalės dainų. Portalas LRT.lt atsigręžė į mūsų šalies kiemą ir prisiminė lietuvių atmintyje labiausiai įsitrigusius sporto himnus – kūrinius, kuriuos po pergalių traukia kiekvienas.
Neoficialiu viso pasaulio šalių sienas peržengiančiu sporto himnu galima nesunkiai įvardyti legendinės britų grupės „Queen“ kūrinį „We Are The Champions“. Kad ir kaip būtų, kiekviena valstybė turi ir savo dainų, su kuriomis užaugo ne tik profesionalių atletų, bet ir sporto gerbėjų kartos.
Pirmoje portalo LRT.lt straipsnių ciklo „Kaip gimsta sporto himnai“ dalyje apžvelgiamas bene garsiausias kūrinys – neoficialiai antruoju Lietuvos himnu vadinama Marijono Mikutavičiaus daina „Trys milijonai“.
Netipinis ir dėl žodžių gausos peiktas kūrinys
49-erių M. Mikutavičius per muzikinę karjerą yra sukūręs ne vieną sporto tematikai skirtą kūrinį, tačiau „Trijų milijonų“ populiarumo nepasiekė jokia kita daina.
Norėdami prisiminti legendiniu vadinamo kūrinio atsiradimą, turėtume laiką atsukti 20 metų – grįžti į 2000-ųjų Lietuvą.
Iki „Trijų milijonų“ pasirodymo radijo stočių ir televizijų eteryje, mūsų šalyje sporto himnų beveik nebuvo.
Į įvairas varžybas sportininkų delegacijos ir komandos buvo lydimos su šalies himnu, o užsienyje gyvuojanti tradicija kurti dainas, specialiai skirtas čempionatams bei žaidynėms, Lietuvoje dar buvo svetima.
Situacija pasikeitė prieš 2000 m. Sidnėjaus olimpines žaidynes, kai M. Mikutavičiaus, tuo metu populiaraus TV laidų vedėjo, buvo paprašyta sukurti kūrinį, kuris lydėtų mūsų olimpiečius į Australiją.
„Tai buvo netikėtas užsakymas, – bendraudamas su LRT.lt portalu prisiminė dainininkas. – Tuometinė LRT televizija skelbė kažkokį mini konkursą, o galbūt mūsų tiesiog buvo paprašyta įrašyti dainą.
Kiek pamenu, mumis nebuvo visiškai pasitikima (šypsosi), todėl kurti dainas Sidnėjaus olimpiadai buvo prašoma ir kitų autorių. Tuometinio mūsų firmos prodiuserio buvau pastatytas prieš faktą, kad reikia dainos. Kovodami su tuo faktu, kažką ir įrašėme su chebra.“
M. Mikutavičius buvo atsakingas už dainos tekstą. Jis išėjo visiškai kitoks nei įprastų, sporto varžyboms užsienyje skirtų kūrinių. Grupė „Queen“ uždegantį dainos „We Are The Champions“ tekstą perteikė kiek daugiau nei dviem šimtais žodžių, o „Trys milijonai“ britiškąjį sporto himną aplenkė 100 žodžių.
Sakysite, kad tai nereikšmingas faktas? Galbūt ir taip, žinant, kokia sėkmė vėliau užgriuvo „Tris milijonus“, tačiau prieš 20 metų, dar iki dainai tampant populiariai, M. Mikutavičius sulaukdavo priekaištų dėl per ilgo teksto.
„Nežinau, galbūt neturiu talento perteikti svarbius dalykus viena eilute, – juokėsi atlikėjas. – Kaip sakoma, talentingiausi poetai sugeba savo mintį išreikšti keliomis eilutėmis. Kad ir kaip būtų, to nemokėjau. Man atrodė, kad kūrinys turi būti būtent toks – su daug žodžių.
Norėjau ne tik parašyti himną. Man visada patinka išsikelti mažus uždavinius. Norėjau paeksperimentuoti. Pavyzdžiui, atsirado beveik repo stilių primenanti kūrinio dalis „ir aš tūkstantį kartų sakiau savo draugui“. Norėjau pasižiūrėti, kaip tai skamba lietuviškai.
Iš pradžių dainą galvoje dėliojau paukščių kalba ar paukštine anglų kalba. Taip jau išėjo. Norėjau kuo daugiau aprėpti savo kūrinio tekstu. Apie tuos kaltinimus, kad daina turi per daug žodžių, buvau girdėjęs. Buvo sakoma, jog žodžių per daug, kad daina taptų populiari.“
Pagrindiniu ir labiausiai įsimenančiu motyvu tapo šalies populiacijos dydį įvardijantis junginys „trys milijonai“. Kaip tvirtino pats dainos autorius, žodis „milijonai“ puikiai rimavosi su žodžiu „čempionai“, todėl priedainyje ir atsirado šalies gyventojų dydį nusakantis skaičius.
Tiesa, tuo metu Lietuvos teritorijoje gyveno beveik 3,5 milijono žmonių, o visame pasaulyje save lietuviais vadinančiųjų buvo dar daugiau, tačiau M. Mikutavičius turi paprastą paaiškinimą.
„Trys milijonai visada buvo tas pradas, apibrėžiantis mūsų valstybės mažą dydį ir pasakantis, kad pasaulyje, kad ir kaip būtų, mes egzistuojame. Man jis labai patiko. Be to, skambesys su žodžiu „čempionai“ taip pat buvo svarbus. Atrodydavo, kad mūsų sportininkai nuolat per klaidą netapdavo čempionais“, – pasakojo M. Mikutavičius.
Tinkamu metu pasirodžiusio himno sėkmės paslaptis
Nors iki olimpiados „Trys milijonai“ tik pratino lietuvių ausis prie neįprasto skambesio ir dainos teksto, Sidnėjaus olimpinės žaidynės ir sportininkų pergalės padėjo įtvirtini kūrinio pozicijas.
Australijoje Lietuvai atstovavo 61 sportininkas ir buvo iškovotas tuo metu rekordinis medalių skaičius – 5. Aukso medalius laimėjo disko metikas Virgilijus Alekna ir šaulė Daina Gudzinevičiūtė, bronza pasipuošė Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, kuri buvo tik per plauką nuo pergalės pusfinalyje prieš „svajonių rinktinę“ – JAV krepšininkus.
Bronzos apdovanojimus iškovojo ir dviratininkė Diana Žiliūtė bei irkluotojos Kristina Poplavskaja ir Birutė Šakickienė.
„Trys milijonai“ oficialaus klipo neturėjo, todėl LRT TELEVIZIJOS eteryje daina buvo iliustruota sportininkų kovų momentais ir triumfo akimirkomis, kurių Sidnėjuje netrūko.
Netrukus M. Mikutavičius bus pavadintas Nostradamu dėl pranašiško dainos teksto.
Kai dvikovos tarp Lietuvos ir JAV rinktinių pabaigoje Šarūnas Jasikevičius paleido tritaškį metimą, galėjusį išplėšti pergalę, bet kamuolys tikslo taip ir nepasiekė, „Trijų milijonų“ eilutė „Tik per klaidą netapome čempionais“ ne tik sutapo su klipe matomu vaizdu, bet ir buvo išdeginta žmonių atmintyje.
„Yra žmonių, kurie yra linkę viską mitologizuoti. Kai kurie linksta į sąmokslo teorijas, kai kurie nori matyti ženklus ten, kur jų nėra. Aišku, kad neturėjau jokių įžvalgų ir negalėjau jų turėti. Tiesiog taip sukrito kortos. Tas nelaimėjimas per klaidą ar per plauką, man atrodo, buvo daugelio sporto sirgalių atmintyje.
Tie visi prisiminimai, pavyzdžiui, kad ir krepšinio, kai atrodydavo, jog iš „Žalgirio“ ar mūsų rinktinės būdavo pavogtos jau garantuotos pergalės kovojant su jugoslavais ar vėliau su serbais, ispanais. Toks pojūtis, kad gyvenome per klaidą nuo tapimo čempionais, egzistavo. Aš tą tikrai jaučiau“, – kalbėjo atlikėjas.
M. Mikutavičius sutinka, kad „Trijų milijonų“ sėkmę lėmė sportininkų pergalės, nuolatinis dainos vaizdo klipo rodymas per televiziją ir tai, kad iki šios dainos pasirodymo lietuviai neturėjo visą tautą vienijančio sporto himno.
Ir pats kūrinys skamba neįprastai ne tik dėl minėto motyvo, bet ir dėl iš britų futbolo dainų pasiskolinto sirgalių ir stadiono triukšmo.
Kad ir kaip būtų, portalo LRT.lt kalbinamas vienas garsiausių šių dienų Lietuvos muzikos atlikėjų netiki, kad „Trys milijonai“ rastų tokią sėkmę mūsų dienomis.
„Viskas susidėjo į vieną vietą ir turėjome labai stiprų sportinį pakilimą. Tautinė dvasia buvo labai ryški, – teigė M. Mikutavičius. – Kartais pagalvoju, ar ši daina rastų terpę dabartinėje situacijoje, kai mes, kaip valstybė, esame pakankamai soti ir integravusis į Europos struktūras, besivaduojanti iš savų kompleksų. Greičiausiai to neįvyktų. Tiesiog daina atitiko laikmetį. Bet kuris grūdas turi būti pasėtas geroje dirvoje, taip atsitiko.“
Nuleistos rankos dėl futbolo ir Europos čempionato himnas
Po „Trijų milijonų“ M. Mikutavičius neliko sporto kūrinių tematikos užribyje ir gali pasigirti prisidėjęs prie dar kelių kūrinių atsiradimo.
Futbolą mėgstantis ir žaidžiantis dainininkas po Sidnėjaus olimpinių žaidynių su kitais atlikėjais prisidėjo prie uždegančios stadioninės dainos, skirtos futbolui, „Ateities čempionai“ sukūrimo ir atlikimo.
Kaip pasakojo Marijonas, kurti dainas apie futbolą – ypač smagu, tačiau rankos nusvyra dėl šio žaidimo situacijos mūsų šalyje.
„Nuostabu kurti dainas futbolui, tačiau yra bėda. Kai gyveni valstybėje, kur futbolo beveik nėra, nors visiškai taip sakyti, aišku, negali, turime būseną, kuri mūsų visų netenkina, tai tekstų rašymas apie tai, kas sunkiai egzistuoja, darosi sunkus. Žinote, tai yra lygiai tas pats, lyg aš rašyčiau apie skrydžius į kosmosą, nors niekad neskraidžiau ir nemačiau, kaip tai atrodo iš arti.
Bandėme Lietuvoje kelti futbolą, bet, žinote, nueini į LFF stadioną Vilniuje ir išgirsti, kaip tie vaikinai liūdnai dainuoja tribūnose. Kažkaip pradedi galvoti: „Po velnių, gali varyti to adrenalino į kūną kiek tik nori, bet jis tiesiog nejuda.“ Ta kūryba tada atrodo bereikšmė. Aš jau nuleidau rankas.
Labai ilgai norėjau, kad futbolas būtų gyvas ir stiprus, bet galiausiai pasenau ir nuleidau rankas. Susitaikiau su situacija. Tai nebe mano amžiui“, – liūdnai šypsodamasis aiškino LRT.lt portalo pašnekovas.
M. Mikutavičius savo balsą paskolino ir pirmo šio tūkstantmečio dešimtmečio viduryje pasirodžiusiam tuometinio Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubo himnui, pavadintam „Atėjo laikas būti pirmiems“. Tiesa, atlikėjas prie dainos teksto ar muzikos kūrimo neprisidėjo.
„Tuo metu aš dirbau „Lietuvos ryto“ redakcijoje žurnalistu. Mane pasikvietė vyriausiasis redaktorius Gedvydas Vainauskas ir paprašė, kad įrašyčiau dainą.
Turėjau du pasirinkimus: įrašyti dainą ir pasiimti honorarą, kas tikrai nepakenkė, arba pasakyti „ne“ ir susigadinti santykius su savo tiesioginiu bosu. Kaip ir neturėjau pasirinkimo, tad dainą įrašiau. Dėl to nesigailiu. Kad bebūtų, tai nebuvo mano iniciatyva ir iš sielos gelmių besiveržianti rauda apie „Lietuvos rytą“ klubą“, – tvirtino garsenybė.
Naujausias didžiulis M. Mikutavičiaus darbas sporto himnų kūrimo srityje – 2011 m. pasirodžiusi su Mantu Jankavičiumi ir dainininke Mia įrašyta daina „Nebetyli sirgaliai“, skirta Europos vyrų krepšinio čempionatui Lietuvoje.
M. Mikutavičius prisidėjo prie šio kūrinio muzikos ir teksto kūrimo. „Nebetyli sirgaliai“ nepaliko jokių vilčių kitiems kūriniams tais metais surengtame konkurse ir tapo oficialia čempionato daina.
Tiesa, M. Mikutavičius negretina šio kūrinio su „Trimis milijonais“ ir juos vadina visiškai skirtingais.
„Kurdamas „Tris milijonus“, nerašiau apie krepšinį. Tai buvo kūrinys apie sporto ir iš sporto išeinančias mažos tautos viltis bei siekius, tam tikrus kompleksus, neviltį. Tai buvo kitokia daina. Joje buvo didesnis patriotinis jausmas.
„Nebetyli sirgaliai“ – grynai šventinė daina. Norėjau, kad ji būtų pakankamai linksma ir nukreipta į Europos čempionatą. Joje buvo mažiau gilesnių prasmių. Tiesiog buvo kviečiama ateiti į šventę, nes nedažnai turime galimybę rengti Europos čempionatą. Buvo kviečiama ateiti ir pasidžiaugti kartu“, – aiškino M. Mikutavičius.
