Naujienų srautas

Pozicija2026.11.11 13:00

Audrius Radvilavičius. Energetikos viršpelniai: kas diktuos taisykles – valstybė ar Orlen?

00:00
|
00:00
00:00

Ar strateginio investuotojo statusas reiškia, kad apie papildomus mokesčius jam negalima net kalbėti? Ar valstybė turi atsisakyti svarstyti visuomenei naudingą sprendimą vien todėl, kad jis nepatinka stambiam investuotojui? Manau, kad ne. Lietuva turi gerbti investuotojus, tačiau tai nereiškia, kad turime atsisakyti teisės ginti savo žmonių interesus.

Pastarosiomis dienomis kilusi diskusija dėl energetikos įmonių viršpelnio apmokestinimo parodė, kaip greitai ekonominis klausimas gali virsti politiniu spaudimu. Vos pradėjus svarstyti galimybę apmokestinti išskirtinį pelną, pasigirdo perspėjimų apie stabdomas investicijas, galimas pasekmes Mažeikių naftos perdirbimo gamyklai ir net grėsmę Lietuvos santykiams su Lenkija.

Investuotojų interesai svarbūs, tačiau jie negali būti aukščiau valstybės ir jos žmonių interesų.

Pelnas nėra problema, bet viršpelnis – jau kitas klausimas

Pirmiausia turime atskirti įprastą verslo pelną nuo išskirtinio viršpelnio, kuris gali atsirasti ne dėl geresnės įmonės veiklos ar investicijų, o dėl neįprastų rinkos aplinkybių.

Įmonės turi uždirbti, investuoti ir gauti pagrįstą grąžą. Dėl to niekas nesiginčija. Tačiau kai žmonėms dėl krizių brangsta degalai, elektra ar šildymas, o dalis energetikos bendrovių dėl tų pačių aplinkybių gauna išskirtinį pelną, valstybė turi teisę klausti, ar dalimi tos naudos neturėtų būti pasidalyta su visuomene.

Negali būti taip, kad krizės sąskaitas apmoka gyventojai, o papildoma nauda lieka tik įmonių akcininkams.

„Orlen“ investicijos svarbios, bet tai nėra mokestinė neliečiamybė

Daugiausia diskusijų sukėlė „Orlen Lietuvos“ perspėjimai, kad papildomas apmokestinimas galėtų paveikti investicijas į Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą.

Neabejoju šios gamyklos svarba Lietuvos ekonomikai, darbo vietoms ir energetiniam saugumui. Tačiau tai nėra priežastis apskritai atsisakyti diskusijos apie mokesčius.

Jeigu sutiksime, kad strategiškai svarbios bendrovės negalima papildomai apmokestinti vien todėl, kad ji perspėja apie galimą investicijų peržiūrą, sukursime pavojingą precedentą. Išeitų, kad kuo didesnė įmonė, tuo mažiau valstybei galima kelti klausimų.

Strateginis investuotojas turi būti gerbiamas, bet jo statusas negali reikšti mokestinės neliečiamybės. Kartu suprantu, kad investicijų stabdymas būtų bloga žinia Lietuvai. Todėl galimo mokesčio poveikis turi būti rimtai įvertintas.

Nereikia nei gąsdinimų, nei skubotų sprendimų. Reikia skaičių. Kiek iš tikrųjų susidarė viršpelnio? Kokią įtaką mokestis turėtų investicijoms? Ar bendrovės perspėjimai pagrįsti konkrečiais skaičiavimais? Kol neturime atsakymų, ginčijamės daugiau emocijomis nei faktais.

Kalbant apie santykius su Lenkija, mano pozicija taip pat aiški. Lenkija yra viena svarbiausių Lietuvos strateginių partnerių, todėl turime kalbėtis ir ieškoti abiem šalims priimtinų sprendimų. Tačiau Lietuvos mokesčių politika yra mūsų valstybės kompetencija. Strateginė partnerystė neturi reikšti mokestinių privilegijų atskiroms bendrovėms.

Vyriausybė turi pateikti skaičius

Palaikau premjero Mindaugo Sinkevičiaus iniciatyvą įvertinti energetikos sektoriaus įmonių pelningumą ir galimus viršpelnio apmokestinimo modelius. Lapkričio 10 dieną trys ministerijos jau pateikė savo vertinimus premjerui.

Anksčiau viešai skelbta, kad papildomos valstybės pajamos galėtų siekti iki 46 milijonų eurų. Tačiau kol nėra aiškios skaičiavimo metodikos, tai tėra preliminarus vertinimas.

Negalime tiesiog nuspręsti, kad didesnis pelnas jau savaime yra viršpelnis. Gal įmonė investavo, modernizavo gamybą, sumažino sąnaudas? Už tai bausti negalima.

Bet jeigu pelnas išaugo dėl išskirtinių rinkos aplinkybių, tai jau visai kitas klausimas. Turime aiškiai žinoti, už ką ir kiek siūlome apmokestinti.

Ne mažiau svarbu, kas galiausiai sumokėtų tokį mokestį.

Jeigu valstybė surinktų keliasdešimt milijonų eurų, o gyventojai vėliau tuos pačius pinigus sumokėtų per didesnes degalų, elektros ar šilumos kainas, kokia iš to nauda?

Nenorėčiau, kad gražiai skambantis sprendimas galiausiai virstų dar viena sąskaita žmonėms. Todėl man svarbu, kad visuomenė gautų tris paprastus atsakymus: ar įmonės iš tiesų uždirbo išskirtinį viršpelnį, ar naujas mokestis nebus perkeltas vartotojams ir kokią konkrečią naudą iš jo gaus Lietuvos žmonės.

Dėl galimo mokesčio kreipsiuos į ministrus

Siekdamas konkrečių atsakymų, ketinu kreiptis į finansų ir energetikos ministrus. Prašysiu paaiškinti, kaip būtų apskaičiuojamas viršpelnis, kokios priemonės apsaugotų vartotojus ir kam būtų panaudotos papildomos biudžeto pajamos.

Prieš priimant sprendimą visuomenė turi žinoti, kas iš tiesų mokėtų šį mokestį. Todėl prašysiu konkrečių skaičiavimų, o ne vien bendrų patikinimų.

Manau, kad šioje situacijoje Vyriausybei reikia ir politinės valios, ir ekonominės atsakomybės. Negalime nei skubotai įvesti mokesčio, neįvertinę pasekmių, nei iš anksto jo atsisakyti vien dėl investuotojų perspėjimų.

Lietuva neturi bijoti stipraus verslo. Bet ir stiprus verslas neturėtų tikėtis, kad valstybė bijos priimti savarankiškus sprendimus.

Pernelyg dažnai girdime, kiek gali prarasti investuotojai, bet gerokai rečiau kalbame apie tai, kiek dėl išaugusių energijos kainų praranda Lietuvos žmonės.

Įprastas pelnas turi būti gerbiamas, investicijos – skatinamos, tačiau išskirtinis viršpelnis negali būti laikomas neliečiamu.

Valstybė turi mokėti ne tik pritraukti investicijas, bet ir apginti savo žmonių interesus.

Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą