Lietuviai nuo seno puoselėjo ypatingą ryšį su naminėmis bitėmis. Apie naminių bičių gyvenimą ir veiklą kalbėta savitu, pagarbą išreiškiančiu žodynu, o išmirusių naminių bičių avilius kai kurie lietuviai netgi laidodavo. Tačiau šiandien, kai vis dažniau kalbame apie nykstančią laukinę gamtą, vabzdžius ir laukinius apdulkintojus, pamirštame meilę gamtai išreikšti (ne)darbu – nesurinkdami lapų ir palikdami vietų, kuriose laukinės bitės galėtų saugiai peržiemoti.
Viena iš tokių vietų yra nukritusių medžių lapų sluoksnis. Vis dėlto kiekvieną rudenį miestų želdynuose jis dažnai pašalinamas, siekiant palaikyti tvarkingos aplinkos įspūdį ir, savaime suprantama, užtikrinti saugų judėjimą viešosiose erdvėse. Gamtininkai ir mokslininkai ne vienus metus primena, kad daugelis laukinių bičių ir kitų apdulkintojų žiemoja dirvožemyje, augalų liekanose ir po lapais. Juos sugrėbus, šie laukiniai gyvūnai netenka svarbios žiemojimo buveinės.
Kada pakeisime lapų tvarkymo praktiką?
Praėjusią savaitę Klimatosaugos asociacija kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir jos Miesto aplinkos skyrių, ragindama peržiūrėti nukritusių medžių lapų tvarkymo praktiką viešosiose žaliosiose erdvėse ir atsisakyti perteklinio jų grėbimo.
Kreipimesi siūlėme vertinant želdynų priežiūrą atsižvelgti ne tik į estetiką, bet ir į biologinės įvairovės apsaugą. Asociacija ragino nešalinti lapų nuo visų vejų plotų, po medžiais ir krūmais, kur jie netrukdo saugiam judėjimui ir viešųjų erdvių naudojimui.
Taip pat siūlėme tinkamose vietose palikti natūraliai susikaupusį lapų sluoksnį, peržiūrėti želdynų priežiūros reikalavimus, įskaitant Miesto želdinimo ir želdinių priežiūros standarto 4.6 priemonę, bei rangovų darbų vertinimo kriterijus. Siūlėme, kad teritorijų tvarkymo paslaugų kokybė nebūtų vertinama vien pagal tai, ar jose surinkti visi nukritę lapai, ir prašėme, kad žmonėms turėtų būti paaiškinta, kokią ekologinę funkciją atlieka nukritę lapai ir kodėl kai kuriose miesto žaliosiose erdvėse jie sąmoningai paliekami.
Savivaldybė pripažįsta nukritusių lapų ekologinę reikšmę, tačiau praktika kol kas nesikeičia
Atsakydama į Klimatosaugos asociacijos kreipimąsi, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto aplinkos skyrius patvirtino, kad šiuo metu lapai Savivaldybės tvarkomose teritorijose renkami ir išvežami pagal galiojančių sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugų sutarčių reikalavimus.
Pirmiausia lapai šalinami nuo pėsčiųjų ir dviračių takų, laiptų, aikščių bei kitų intensyviai naudojamų vietų, kuriose jie gali kelti nepatogumų ar saugumo riziką. Kitose tvarkomose teritorijose lapai nuo želdynų surenkami ir išvežami iki gruodžio 15 d. Šis terminas, atsižvelgiant į meteorologines sąlygas ir lapų kritimo intensyvumą, gali būti tikslinamas.
Kartu Savivaldybė sutiko, kad nukritę lapai yra svarbi miesto ekosistemos dalis, galinti prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo ir natūralių gamtinių procesų palaikymo. Asociacijos pateikti pasiūlymai dėl gamtai palankesnio lapų tvarkymo, biologinės įvairovės aspektų integravimo į želdynų priežiūrą ir gyventojų informavimo, pasak Miesto aplinkos skyriaus, bus įvertinti nagrinėjant galimybes ateityje tobulinti želdynų priežiūros praktiką ir jai taikomus reikalavimus.
Vis dėlto lieka klausimas, kada šis požiūris atsispindės praktikoje ir ar bus peržiūrėti reikalavimai, pagal kuriuos vertinamas rangovų atliekamas teritorijų tvarkymas.
Lapų sluoksnis yra terpė gyvybei
Nukritę medžių lapai yra svarbi miesto ekosistemos dalis. Tai buveinė, maisto šaltinis bei prieglobstis įvairiems organizmams. Pašalinus visą lapų sluoksnį, sutrikdomi natūralūs ekologiniai procesai ir sumažėja sąlygos biologinei įvairovei išlikti.
Aplinkosaugininkai ir gamtininkai metų metus kartoja, kad daugelis laukinių bičių ir kitų apdulkintojų vystymosi ar žiemojimo ciklo dalį praleidžia dirvožemyje, augalų liekanose arba po nukritusiais lapais. Pašalinus lapus, sunaikinamos jų buveinės ir sumažėja galimybės saugiai peržiemoti.
Vabzdžiais mintantys paukščiai lapų sluoksnyje ieško maisto – vabzdžių, jų lervų, vorų ir kitų smulkių bestuburių. Pašalinus lapus, sumažėja ir natūraliai prieinamo maisto.
Lapai gali tapti slėptuve, lizdų medžiaga ar žiemojimo guolių dalimi ežiams ir smulkiems žinduoliams. Palikti lapų plotai suteikia gyvūnams daugiau galimybių rasti prieglobstį šaltuoju metų laiku.
Lapams yrant, jų maistinės medžiagos grįžta į dirvožemį. Šiame procese dalyvaujantys grybai, bakterijos ir bestuburiai palaiko natūralų medžiagų apytakos ciklą, prisideda prie dirvožemio struktūros gerinimo ir jo derlingumo.
Lapų sluoksnis taip pat padeda išlaikyti drėgmę, apsaugo dirvožemį nuo staigių temperatūros svyravimų ir sudaro sąlygas natūraliai papildyti dirvožemį organinėmis medžiagomis. Taip pat irdami lapai išskiria šilumą, kuri saugo medžio šaknyną šalčių metu.
Tvarkingas miestas nebūtinai yra miestas, kuriame sugrėbtas kiekvienas lapas
Tik noriu akcentuoti – nesakau, kad lapų nereikia rinkti visur. Taip, lapai turi būti šalinami nuo takų ir kitų paviršių, kur gali kelti pavojų pėstiesiems.
Tačiau sutikite, kad po medžiais ir krūmais bei kituose tinkamuose plotuose lapus turime palikti. Svarbu suprasti, kad gamtai palankesnė aplinka nebūtinai atrodo taip, kaip esame įpratę ją matyti. Kartais būtent nesugrėbti lapai, natūraliai suyranti augalija ir palikti nesušukuotos laukinės gamtos ploteliai yra tai, ko miestui ir gamtai labiausiai reikia.
Jeigu iš tiesų norime išsaugoti laukines bites, turime nebeapsiriboti žodžiais, bet pasirūpinti jų išlikimu.
Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.
