Ir vienas nuo seksualinio smurto nukentėjęs vaikas yra per didelė kaina, kurią mokame nesutvarkę savo baudžiamųjų įstatymų. Dėl atgyvenusių nuostatų ir teisinių spragų vaikai šiandien nukenčia ten, kur turėtų jaustis saugūs, – namuose, tarp artimiausių žmonių.
Seksualinio smurto prieš vaikus Lietuvoje daugėja. 2025 metais užregistruota 53 proc. daugiau mažamečių (vaikų iki 14 metų) seksualinio prievartavimo atvejų, 18 proc. daugiau vaikų tvirkinimo atvejų.
Vaikų skriaudėjais dažniausiai tampa jų pasitikėjimą pelnę žmonės – giminaičiai, globėjai, virtualūs draugai. Patys vaikai nėra pajėgūs nei apsiginti, nei sustabdyti seksualinio smurto. Valstybės pareiga – užkirsti kelią šiems nusikaltimams ir užtikrinti geresnę vaikų apsaugą.
Didžiausia grėsmė – telefone
Seksualiniai nusikaltėliai žengia pirmyn su naujausiomis technologijomis, tobulina savo įrankius, ieško naujų aukų skaitmeninėje erdvėje. Užkirsti tam kelią ir apsaugoti vaikus – valstybės pareiga.
Vaikų viliojimas į seksualinio smurto pinkles šiandien prasideda ne gatvėje, o telefone, žaidimų platformose ir pokalbių programėlėse.
Lietuvoje kas trečias nepilnametis jau yra patyręs seksualinį smurtą internete. Paaugliais apsimetę pilnamečiai smurtautojai siūlo draugystę, ragina dalintis intymiais atvaizdais, vėliau imasi šantažo ir grasinimų, taip įviliodami vaikus į pornografijos, seksualinės prievartos nusikaltimus.
Vaikų seksualinio išnaudojimo skaitmeninėje erdvėje mastas auga nesuvokiamu greičiu, ir ne tik Lietuvoje, bet visoje Europoje.
2023 metais Europoje gauta rekordiškai daug – per 36 milijonus pranešimų apie seksualinio smurto internete atvejus. Viliojimo pranešimų skaičius per dvejus metus išaugo daugiau kaip 300 procentų. Tai rekordiniai skaičiai, kurie rodo didžiulę nesuvaldytą grėsmę mūsų vaikams.
Dabartinis reguliavimas numato baudžiamąją atsakomybę už vaikų tvirkinimą ar įtraukimą į pornografiją, tačiau nėra kriminalizuoti vaikų viliojimo veiksmai ir prašymai siųsti intymius vaizdus, skaitmeninis šantažas.
Seksualinį smurtą internete patyrė kas trečias
Europos Komisija dar 2022 metais paragino šalis nares išplėsti ir griežtinti atsakomybę už vaikų seksualinį išnaudojimą internete.
Seimo valdybos sudaryta darbo grupė, kurioje dirbo Generalinės prokuratūros, Lietuvos policijos, teismų atstovai, vaiko teisių apsaugos specialistai, teisės ekspertai, parengė pasiūlymus, kurie leis veiksmingiau atgrasyti nuo bandymų vilioti vaikus ir užtikrinti į vaikų interesus orientuotą teisingumo procesą.
Siekiant geresnės vaikų apsaugos nuo viliojimo internete, siūlome nustatyti atsakomybę pilnamečiam asmeniui, įkalbinėjusiam vaiką atsiųsti intymių jo kūno vaizdų. Taip pat numatyti atsakomybę už patį viliojimą, nepriklausomai nuo to, ar po to buvo imtasi veiksmų, kad susitikimas įvyktų.
Šie siūlymai parengti atsižvelgiant į ekspertų išvadas, kad ir patys vaiko viliojimo veiksmai yra pavojingi ir paprastai veda į didesnius nusikaltimus – seksualinę prievartą ar vaiko įtraukimą į pornografijos verslą.
Berniuko ir mergaitės prievarta – skirtinga?
Antras svarbus pokytis – siūlome atsisakyti dirbtinio seksualinės prievartos skirstymo.
Šiandien kartais daugiau dėmesio skiriama ne pačiam seksualinio smurto faktui, o techniniam aiškinimuisi, kaip jis buvo kvalifikuotas.
Dėl to atsiranda situacijų, kurias sunku paaiškinti sveiku protu.
Pavyzdžiui, šiandien už seksualinę prievartą prieš mažametį berniuką gali būti taikoma švelnesnė atsakomybė negu už analogišką nusikaltimą prieš mažametę mergaitę. Ir šį atskyrimą lemia skirtingas įsiskverbimo būdas, nors patirta trauma, žala ir pasekmės vaikams yra tokios pat sunkios ir ilgalaikės.
Šis dirbtinas skirstymas yra nepagrįstas ir neteisingas, todėl siūlome jį naikinti, o atsakomybę už vaiko seksualinį prievartavimą nustatyti vienu straipsniu.
Iki 14 metų – jokio sutikimo
Parengti įstatymų pakeitimai leis pastebimai sustiprinti teisinius instrumentus vaikų apsaugai nuo seksualinio smurto.
Pirma, aiškiai įtvirtinama, kad vaikas iki 14 metų negali duoti sutikimo lytiniams santykiams.
Tai reiškia, kad jokio prievartą pateisinančio argumento, kad neva „vaikas sutiko“, tokiais atvejais būti negali.
Šiandien mažamečių bylose dažnai remiamasi susiformavusia teismų praktika: lytiniai santykiai su mažamečiu paprastai vertinami kaip pasinaudojimas vaiko bejėgiška būkle. Tačiau pasitaiko atvejų, kai vertinamos ir kitos aplinkybės – vaiko amžius, branda, suvokimas, santykis su kaltininku.
Mūsų siūlymas mažina interpretacijų galimybes, nes aiškiai įtvirtina, kad vaikas iki 14 metų negali duoti sutikimo lytiniams santykiams. Pripažįstant nusikaltimą dėmesio centre turi būti ne vaiko tariamas sutikimas, o suaugusiojo atsakomybė ir vaiko apsauga.
Antra, pilnamečių asmenų atsakomybė už santykius su jaunesniais nei 16 metų asmenimis išlieka.
Todėl teiginiai, kad nuo 14 metų kas nors „leidžiama“, yra klaidinantys. Pilnametis kaltinamasis, kaip ir iki šiol, atsako už lytinius santykius su vaiku iki 16 metų.
Trečia, 16–18 metų nepilnamečių apsauga stiprinama įvedant laisvanoriško sutikimo sąvoką.
Pavyzdžiui, jeigu 16 ar 17 metų jaunuolis nedavė sutikimo, seksualiniai veiksmai galėtų būti vertinami kaip nusikaltimas ir tais atvejais, kai nėra fizinio smurto. Tai svarbus pokytis, kuris suteiktų daugiau galimybių apginti paauglį, nes seksualinė prievarta ne visada pasireiškia fiziniu smurtu.
Ketvirta, aiškiau kriminalizuojami atvejai, kai nėra fizinio smurto, bet nėra ir sutikimo. Tai yra atvejai, kai nukentėjusįjį su kaltinamuoju sieja priklausomumo santykiai (vyresnis giminaitis, mokytojas ir mokinys ir pan.), kai žmogus nepajėgia pasipriešinti iš baimės patirti didesnį smurtą, kai sustingsta dėl išgąsčio ir kt.
Dabartinė sistema daug dėmesio skiria fizinio smurto, grasinimų, bejėgiškos būklės ar galimybės priešintis atėmimo įrodinėjimui. Siūlome aiškesnį apibrėžimą: seksualiniai veiksmai be laisvanoriško sutikimo yra nusikaltimas.
Atskirai svarbu pabrėžti: esant sunkinančioms aplinkybėms, atsakomybė ne švelninama, o griežtinama. Jeigu seksualinis nusikaltimas prieš vaiką padaromas panaudojant smurtą, grasinimus, spaudimą, pasinaudojant priklausomumu, bejėgiška būkle ar kitaip atimant galimybę priešintis, tokie atvejai būtų vertinami griežčiau.
Todėl teiginiai, kad projektu lengvinama atsakomybė, nepagrįsti. Priešingai – aiškiau atskiriamos situacijos be sutikimo ir sunkesni atvejai, kai yra prievartos ar išnaudojimo požymių, o sunkinančių aplinkybių atvejais atsakomybė griežtėja.
Būtina ilginti senaties terminą
Nereti atvejai, kai apie vaikystėje patirtą seksualinę prievartą žmonės prabyla gerokai vėliau. Siekiant užtikrinti galimybę jiems pasiekti teisingumą net ir praėjus ilgesniam laikui nuo nusikaltimo, siūlome 5 metais ilginti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą iki nukentėjusiajam sueina 30 metų.
Dar vienas pakeitimas parengtas reaguojant į situacijas, kai laikinai iš įkalinimo įstaigos išleistas prievartautojas grįžta į namus pas nuo jo nukentėjusius vaikus. Ši teisinės sistemos spraga leidžia pakartotinai traumuoti jau ir taip smarkiai nuskriaustus vaikus, todėl turi būti kuo greičiau pašalinta. Todėl siūlome nustatyti teismams pareigą visais atvejais svarstyti galimybę skirti smurtautojui baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu.
Seksualinė prievarta yra labiausiai psichiką žalojanti smurto forma. Apsaugoti labiausiai pažeidžiamus – vaikus – yra svarbiausia užduotis valstybei. Tačiau bedantė teisės sistema negali deramai apginti vaikų. Todėl labai svarbu, kad šiems teisės aktų pakeitimams, kuriuos rengė seksualinio smurto srityje dirbantys ekspertai, pritartų Seimas. Tik turėdami stiprią ir į laikmečio iššūkius reaguojančią prevencijos ir pagalbos sistemą, galėsime užtikrinti saugią vaikystę.
Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.
