Naujienų srautas

Pozicija2022.11.17 11:00

Aušra Maldeikienė. Vargai dėl teksto suvokimo

00:00
|
00:00
00:00

Vienas Seimo narys, plačiai žinomas dėl savo tualete suplyšusių kelnių, ir vienas nacionalinio transliuotojo apžvalgininkas, kuris prisistato esąs istorijos detektyvų specas, pastarosiomis dienomis paskelbė, kad į Lietuvą ateina masinio sekimo epocha. Įsivaizduokite tik, aiškina šie žmonės, dėl lapkričio pradžioje Seime priimtų Mokėjimo įstatymo pakeitimų lietuviai pradės gyventi it Kinijoje, kur valdžia seka kiekvieną savo piliečių judesį. 

Kiek moralus sprendimas nesąmonėmis gąsdinti žmones, jau ir taip nuvargintus karo, infliacijos, kultūrinių karų, palieku anų veikėjų sąžinei. O dabar pažiūrėkime, kas atsitiko iš tiesų?

Po to, kai šis įstatymas įsigalios, Lietuvos bankai PRARAS galimybę laisvai naudoti klientų jų pačių valia pateikiamus asmeninius duomenis, taip pat ir vadinamuosius specialiųjų kategorijų duomenis.

Kas tie specialieji duomenys? Tai duomenys apie žmogaus sveikatą, politines pažiūras, išpažįstamą religiją, etinę priklausomybę ar, tarkime, seksualinę orientaciją.

Dabar veikiantis Mokėjimų įstatymas nieko specialiai nekalba apie tokių duomenų apsaugą. Teoriškai šiuo metu bankai gali pasinaudoti kliento laisva valia pateikiamomis žiniomis dėl momentų, kurie tiesiogiai priskiriami specialiųjų kategorijai.

Tarkime, bankas mato, kad klientas dažnai apmoka sąskaitas medicinos įstaigai ar net pavedimo skiltyje paaiškina, kad apmoka už operaciją. Taigi, bankas gali įtarti, kad žmogaus sveikata šlubuoja, ir gavęs jo paskolos ar draudimo prašymą vertinti jį kaip priklausantį padidintos rizikos grupei. Ir tai reiškia didesnes palūkanas arba brangesnį draudimą.

Norite labai asmeniško ir itin konkretaus pavyzdžio? 2019 metais per savo banką padariau pavedimą vienai mokslo įstaigai už brangų genetinį vėžio ląstelių tyrimą. Tikrai netikiu, kad kažkas iš banko darbuotojų paskleidė žinią apie mano onkologinę ligą, bet ši žinia tapo vieša po keleto savaičių.

Žinau, kad pernai Lietuvos bankai atliko 738 mln. pavedimų, tad tikrai neseka, ką kas įrašo mokėjimo paskirtyje. Vis dėlto kai vėliau prašiau paskolos, sulaukiau klausimų, kurie aiškiai rodė, kad mano finansų istorija rimtai analizuota, tad ir žinia apie vėžį buvo žinoma. Vėlgi, netikiu, kad bankas kažkaip mane dėl to skriaudė ir brangino paskolą, bet jie turėjo tokią galimybę.

Kitas pavyzdys. Remdamiesi kliento pavedimais, kurie skirti tai ar kitai politinei partijai ar judėjimui, dabar bankai teoriškai gali nustatyti ir politines žmogaus pažiūras. Priimdami sprendimus finansuoti kliento veiklą, jie teoriškai turi galimybę teikti pirmenybę tiems klientams, kurių pažiūros jiems atrodo rimčiau.

Analogiškai ir dėl seksualinės orientacijos. Jeigu bankas mato, kad klientas dažnai daro pavedimus kokiai nors organizacijai, kuri viena ar kita forma remia LGBT bendruomenę, ar, priešingai, turi finansinių ryšių su kokios nors tradicinės laisvės ir šeimos institutais, jis gali daryti išvadas dėl asmens seksualinės orientacijos. Ir, analogiškai kaip sveikatos ar politinių pažiūrų atveju, teikti pirmenybę tai ar kitai gyventojų grupei.

Naujai priimtas įstatymas tokias praktikas UŽDRAUDŽIA. Priešingai, nei šaukia kritikai, naujasis įstatymas aiškiai pabrėžia, kad bankas kliento mokėjimų pavedimais sukauptą informaciją gali naudotis TIK mokėjimo pavedimui atlikti. Jis negali jos naudoti jokiai kitai ūkinei ar socialiniai veiklai.

Kartoju. Dėl to, kad pagal teisinę logiką, tai kas nutylima, leidžiama, bankai iki šiol galėjo pasinaudoti jiems per mokėjimo pavedimus ateinančia informaciją. Naujosios įstatymo pataisos tokią banko veiklą uždraudžia.

Dar daugiau, nuo šiol toks draudimas galioja ir mokėjimų operatoriams, kurie neretai techniškai tarpininkauja mokėjimui judant iš banko galutiniam gavėjui. Iki šiol jų veikla šioje srityje nebuvo reglamentuota.

Bendrai imant, bankų klientai pagal naująjį įstatymą išlošia dvigubai.

Pirma, bankai sukauptų duomenų nebegali naudoti jokiam kitam tikslui, išskyrus lėšų pervedimą nurodytam gavėjui. Kita vertus, kai naujasis įstatymas bus pasirašytas, bankų klientai įtarę, kad jų mokėjimo pavedimuose nurodytais duomenimis buvo pasinaudota kitam tikslui, gaus teisę kreiptis į atitinkamas institucijas, kurios gins jų pilietines teises.

Žvelgiant plačiau, visa ši klampi istorija kalba ne vien apie dalies žmonių aistrą visokioms sąmokslo teorijoms. Tikėdami nesąmonėmis, tokie žmonės visų pirma daro žalą patys sau. Blogiau tai, kad ir vėl išlenda kelios labai rimtos Lietuvos politinio proceso ydas.

Didelė grupė Seimo narių, vedama krikščioniškų lenkų partijos atstovės, jau paprašė prezidento vetuoti šį dokumentą. Tikėsimės, kad prezidento patarėjai sugeba suvokti tekstus ir nepadarys gėdos savo viršininkui. Vis dėlto tai, kad nemaža grupė Seimo narių nesugeba suvokti, už ką balsuoja ir ko nori, yra didelė bėda.

Nesu sąmokslo teorijų gerbėja, ir nesakysiu, kad visokie klyksmai atimti iš žmonių teisę geriau saugoti savo asmeninius duomenis, yra tyčinis veiksmas. Pasakysiu tai, ką mačiau būdama Seimo narė: didelė dalis Seimo narių tiesiog intelektualiai nepajėgūs suvokti, už ką ir kodėl balsuoja. Jie, kaip ir šiuo atveju, kalba nesąmones, nes tiki, o žiniasklaida jiems tai daryti leidžia, nes tingi arba nesugeba gilintis.

Ne kas kitas, o būtent mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomas nacionalinis transliuotojas neturi savo gretose žurnalistų, kurie turėtų gebėjimą suvokti sudėtingesnius finansinius, biudžeto įstatymus ar analizuoti anapus panašių situacijų kylančius politinius karus. Tai neretai jau pasirodo kaip grėsmė nacionaliniam saugumui.

Didelė problema yra ir įstatymų paketus lydintys aiškinamieji dokumentai. Jie klampūs, parašyti negyva biurokratine kalba ar profesiniu žargonu.

Akivaizdu, kad ir Seimo nariai, ir visuomenė tada netenka galimybės suvokti, kas ir kodėl vyksta. Nyku skaityti ir nuolat kartojamą nesąmonę, kad įstatymo įgyvendinimas nieko nekainuos. Nors jis gali išauginti lėšas, skiriamas asmens duomenų apsaugai, daug blogiau tai, kad nerišlūs tekstai gali sukelti rimtas įtampas visuomenėje. Pastarasis atvejis puiki to iliustracija.

Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ės) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą