Pozicija

2021.10.20 10:56

Domas Griškevičius. Lietuviškas Ostapas Benderis arba kaip Aušrinė Armonaitė užsienio turistus į Lietuvą kvietė

Domas Griškevičius, Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys2021.10.20 10:56

Rugsėjo mėnesio pradžioje ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė paskelbė naują paramos programą – 3 nakvynės už dviejų kainą. Ši programa buvo skirta tik užsieniečiams, atvykstantiems pailsėti ar dirbti į Lietuvą. Ministrė tąsyk dėliojo ambicingus tikslus, sakė, kad bus išleistas vienas milijonas eurų, bet gauti septyni milijonai eurų naudos.

Nors tada tokiais jos keliamais tikslais ir pačios programos veiksmingumu abejojo visi ekspertai, ministrė drąsiai gynė programą, visiems aiškino, kad čia viskas „cool“ ir jūs nieko nesuprantat. Pagrindinis tikslas buvo pritraukti 20 tūkst. užsienio turistų, tad kaip sekasi akcijai praėjus daugiau nei mėnesiui? Ar Lietuvos viešbučiai lūžta nuo turistų, o biudžeto įplaukos tikrai padidėjo?

Atsakymas vienareikšmiškas – ne. Jau prieš dvi savaites tapo aišku (nors specialistai tai kartojo nuo pradžių), kad priemonė yra bevertė ir primena viešųjų ryšių akciją, o ne būdą, galintį išgarsinti Lietuvos vardą užsienyje (nors nemaža dalis programos pinigų turėjo keliauti būtent reklamoms užsienyje kūrimui), pritraukti turistų į Lietuvą ar paremti dėl pandemijos nukentėjusį šalies apgyvendinimo sektorių.

200 tūkst. eurų – tiek iš programos lėšų buvo numatyta reklamuoti specialius kodus užsienyje. Su šiais kodais užsienio turistai būtų galėję gauti 65 eurų nuolaidą trečiai nakčiai Lietuvos viešbutyje ar kitoje apgyvendinimo įstaigoje. Tačiau įdomu, kaip buvo suplanuota media kampanija, kur išleisti pinigai, ir ar tikrai buvo paskaičiuota, kad tokia suma atsipirks?

Ekspertai nuo pat pradžių kalbėjo, kad su tokia suma gali nepavykti pasiekti plačios auditorijos ir pakankamai išreklamuoti šią akciją. Nekalbant jau apie tai, kad COVID-19 susirgimų skaičius Lietuvoje sparčiai augo. Dar daugiau klausimų kelia, kaip pasirinkta tikslinė auditorija? Prieš dvi savaites TV3 portalo žurnalistai pakalbino užsieniečius, sutiktus Vilniaus centre. Deja, nė vienas iš jų apie šią akciją nebuvo nieko girdėjęs. Tad 200 tūkst., išleistų šios akcijos viešinimui, atrodo, nuėjo šuniui ant uodegos?

Galbūt aš klystu ir iš tikrųjų viešbučiai yra patenkinti tokia akcija, galbūt tikrai mato turistų srautų pagyvėjimą. Juk šios priemonės pirminis tikslas ir buvo padėti susitvarkyti apgyvendinimo sektoriui su pandemijos pasekmėmis. Viešbučių kompensacijoms turėjo būti skirta 750 tūkst. eurų. Nors tokia suma visam sektoriui nėra didelė, bet kaip minėjo patys programoje dalyvauti užsiregistravusių viešbučių atstovai – visa pagalba yra gera pagalba. Taip jie kalbėjo rugsėjo mėnesio pradžioje. Dabar, spalio mėnesio viduryje, tie patys viešbučiai plūsta ministrę, nes iš minėtos paramos juos pasiekė tik katino ašaros.

Žadėta pritraukti 20 tūkst. turistų, tačiau realiai programoje sudalyvavusių asmenų buvo 40. Programos įvykdymo procentą, naudingumo koeficientą, ir tai, kiek eurų buvo išleista tam vienam užsienio turistui pritraukti, galite paskaičiuoti patys. Jei buvo išleisti visi 200 tūkst. eurų reklamai, tai vienas užsienio turistas kainavo 5 tūkst. eurų. Štai tau ir masto ekonomika ir paskaičiuoti kaštai ir nauda.

Tuo pačiu metu Lietuvos viešbučius, kurie užsiregistravo programoje, pasiekė įspūdinga maksimali suma – 2600 eurų. Arba pusė to, kas buvo išleista vienam turistui privilioti. Skaičiai įspūdingi. Dar įspūdingiau, kai ministrei, stovint lėktuvų fone, buvo pranešta apie šią akciją, kuri, kaip minėjau, jau tada įvardinta kaip butaforinė.

Žinoma, kas nedirba, tas ir klaidų nedaro. Tad gal čia buvo viena, nors ir aiškiai prognozuota nesėkmė, kurią pripažinusi ministrė sės prie stalo su visa komanda ir ieškos geresnių būdų, kaip padėti apgyvendinimo sektoriui. Sutinku, kad klaidas pripažinti sunku ir panašu, kad ministrė A. Armonaitė toli gražu nėra iš tų, kurie geba jas pripažinti. Juk programa jau parašyta, jai jau skirtas milijonas, o tą milijoną jau trūks plyš reikia bet kokia kaina išnaudoti.

Todėl šį kartą, kur kas tyliau ir jau be didelių fanfarų, aišku, ir be ministrės lėktuvų fone, spalio 18 d. buvo paviešintas pranešimas žiniasklaidai. Jis skamba taip, jog, atrodo, Lietuvą aplankė neregėta sėkmė. Juoką kelia tai, kad kai nuo pirminių tikslų liekama taip toli, kaip iki mėnulio, bandoma prastus skaičius pateikti kaip utopinę sėkmę.

Įsivaizduokime, paskelbta 150 reklaminių straipsnių užsienio portaluose (mokant pinigus neatrodo, kad kažkokia mistinė sėkmė). Arba kitaip tariant, sumokėti 1333 eurai už vieną straipsnį (kas galbūt nėra jau tiek daug), tačiau kai prisimeni, kad Lietuvos viešbučiai gavo naudos tiek, kiek buvo sumokėta už du straipsnius, minčių kyla įvairių.

Taip pat 4 tūkst. nuolaidos kodo atsisiuntimo (priminsiu, kad buvo planuota 20 tūkst. realių turistų Lietuvoje) yra juokingas skaičius, tuo labiau žinant, kad realiai šiuo kodu pasinaudojo 40 žmonių. Visgi, galutine pranešimo esme dabar jau tapo tai, kad nuo šiol kodu galės pasinaudoti ir vidiniai turistai, t.y. lietuviai.

Taip skambiai pritraukti į Lietuvą užsienio turistus turėjusi programa, galiausiai yra tempiama, kad įgyvendintų reikalavimus.

Nesupraskite manęs neteisingai, poilsis yra būtinas, tačiau gaila tų išleistų ir tikslo nepasiekusių 200 tūkst. eurų reklamai, gaila, kad apgyvendinimo verslas negavo paramos tada, kai labiausiai reikėjo. Taip pat pikta, kad nuo pat pradžių nebuvo klausomasi ekspertų, o viskas daroma labiau iš piaro pusės, nematant galimų grėsmių.

Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus (-ė) nuomonė. LRT.lt portalo rubrikoje „Pozicija“ publikuojamos politinės ar kitos tematikos nuomonės. Publikavimo taisykles galite rasti čia.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt