Pozicija

2020.03.23 19:55

Rasa Juknevičienė. Išmoktos COVID–19 pamokos

Rasa Juknevičienė, Europos Parlamento narė, buvusi krašto apsaugos ministrė2020.03.23 19:55

Lessons learned (liet. – išmoktos pamokos), kaip sako kariuomenėse. Dirbdama krašto apsaugos ministre, visuomet su kariuomenės vadovybe, jos atstovais po didelių pratybų ar įgyvendintų projektų aptardavome ir įvertindavome išmoktas pamokas. Todėl šio straipsnio tikslas – ne ką nors supeikti, o atvirkščiai, kad į save kiekvienas pasižiūrėtume ir toliau eitume labiau susivokę. 

Lietuvoje matome tik COVID–19 viruso siautėjimo pradžią, tad dar viskas prieš akis. Virusai buvo, yra ir bus. Tačiau pamokas reikia išmokti.

Taigi pamokos:

1. Niekas Europoje nebuvo pasiruošęs tam, kas įvyko. Niekas. Tačiau apokalipsė, kurią skelbia Eurazijos apologetas Aleksandras Duginas, Europos Sąjungai neateis.

2. Dauguma, įskaitant ir mane, į pranešimus iš Kinijos žiūrėjome kaip į pranešimus iš Kinijos. Įprastai, nesureikšmindami.

3. Sveikatos apsaugos ministerija Lietuvoje, kaip rodo dabar paaiškėję faktai, taip pat nenumatė tokios eigos. Vienas faktų – Lietuva vasario mėnesį atsisakė kartu su ES įsigyti papildomą apsaugos priemonių kiekį. Dabar aiškina išsisukinėdami, neva už milijonais vienetų užsakytas priemones būtų pasmerkti. Ar apie milijonus tada buvo kalba? Juk nevertino rimtai, todėl ir neužsakė. Pasakytų nuoširdžiai, tikrai suprastume.

4. Pradžia Italijoje taip pat dar nebuvo rimtas įspėjamasis skambutis. ES nesiėmė griežtų sprendimų iš karto. Visiems buvo labai netikėta, pripažinkime. Likimo ironija, tačiau EPP politinėje grupėje dar iki koronaviruso bangos į Europą patys italai labiausiai bauginosi ir baugino dėl viruso antplūdžio per Afriką.

5. Antieuropietiška pusė jau skelbia apokalipses Europos Sąjungai. Ją itin aktyviai skleidžia Eurazijos apologetas Aleksandras Duginas. Įdomiausia, kad ES didesnės lyderystės ir griežto centralizuoto atsako pasigenda tie, kurie patys yra prieš Europos Sąjungos federalizaciją. Jiems reikėtų žinoti, jog sveikatos apsauga yra palikta valstybių narių kompetencijai, ES turi mažai galių veikti centralizuotai. Sienos? Šengenas? Taip, sienos užsidarė, tačiau tai yra būtinybė. Europos Sąjunga tikrai nežlugs. Bus daug ginčų, diskusijų dėl to, kas įvyko, kaip reaguota, tačiau tai normalu.

6. Lietuvoje v i s i nuo pat atslenkančios bėdos pradžios labiausiai išsigando panikos. Ne viruso, ne pasekmių dėl jo, bet panikos. Dabar, žiūrint atgal, tai buvo klaida. Panika yra blogai, bet kai neįvertini grėsmės masto, atsitinka dar blogiau. Kokias dvi savaites Lietuvoje visuomenė buvo maitinama žinia apie vienintelę užsikrėtusią moterį Šiauliuose, nors jau tada buvo kitaip. Tokia situacija užliūliavo, žmonės nereagavo rimtai. Užsiliūliavo ir valdžia, neteikė galimų prognozių, netelkė pajėgumų apsaugos priemonėms įsigyti.

7. Rimčiausia išmokta pamoka turėtų būti iš rimčiausios klaidos – testai. SAM turėjo visą informaciją, kai prieš dvi savaites tapo aišku, kad sugrįžusieji iš židinių nebuvo sukontroliuoti, virusas pasklido, o karščiuojantys pradėjo eiti pas gydytojus. Šie neturėjo nei apsaugos priemonių, nei galimybės ištirti dėl COVID–19.

Kovo 21 dienos BNS duomenimis Latvijoje buvo atliktas 1241 testas, t.y. beveik tiek, kiek A. Veryga leido atlikti nuo epidemijos pradžios. Testai iki praėjusios savaitės buvo gyvybiškai svarbūs, kad apsaugotume sveikatos įstaigas. Dabar gi kai kurios iš jų tapo viruso klasteriais. Ministras geras dvi savaites aiškino, kad tyrimai nėra taip svarbu, laikė viską vienose rankose, mėgavosi keliais nustatytais atvejais, net gyrėsi geriausiu darbu Europoje. Tačiau juk esame kare, o kova su priešu be žvalgybos – didžiausia nesąmonė, tai pasakytų kiekvienas. Testai – vienintelė ir svarbiausia žvalgybos priemonė.

8. Netiesos sakymas. Čia yra lietuviška šios valdžios bėda. Deja, labai rusiškai atrodanti ir daug blogesnė nei laikini priemonių trūkumai. Nes krizių metu reikia pasitikėjimo. Visiško pasitikėjimo. Klaidų daro visi, tačiau blogiausia, kai jos slepiamos ir kai puikybė neleidžia jų pripažinti.

Jau prieš gerą savaitę pradėjo augti sergančių gripu skaičius. Kovo 16 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM duomenimis, Lietuvoje gripo atvejų – padaugėjo. Kovo 9–15 d. daugiausiai sergančiųjų užregistruota Alytaus apskrityje, mažiausiai – Klaipėdos. Minimą savaitę gripu susirgo 1895 Lietuvos gyventojai, dar prieš savaitę – 1531. Taip pat išaugo ir mirusiųjų skaičius. Ar nuo gripo? Sužinoti galima tik žinant, kaip tas gripas buvo diagnozuotas.

9. Lyderystė. Čia svarbiausia, nors parašysiu tik trumpai. Užuojautos ir gražūs žodžiai – gerai. Bet to maža. Reikia nebijoti, reikia daryti, negalvojant apie kitą kadenciją ir reitingus. Žmonės laukia tikros, nesuvaidintos lyderystės.

10. Demokratija. Akivaizdu, kad ji kažkur atsitraukusi į nuošalę, jei paklaustum šiandien žmonių apie svarbiausius jų lūkesčius. Tačiau reikia kažkam jos nepaleisti iš rankų suvisam. Opozicija neturi išsigąsti perspėjimų nesiaiškinti klaidų dabar. Net premjerui atliktas testas dėl koronaviruso ne taip, kaip visiems, turi būti įvertintas.

11. Žiniasklaida. Dabar tai yra pagrindinė demokratijos atrama. Žurnalistai dirba įtemptai, dirba pavojingose linijose. Ekonomika kris, todėl bus iššūkis žiniasklaidos verslui. Parama iš valdžios gali primerkti budrias akis. Socialiniai tinklai yra ir išganymas, tačiau ir priemonė nesąmonėms skleisti.

12. Susipriešinimas. Tai neišvengiama, nes esam labai skirtingi. Ypatinga priešprieša sugrįžusiems iš užsienio. Kaimuose ir miesteliuose žmonės stebi kaimynus, tai gerai. Tačiau randasi baimė bet kokiam atvykėliui, įtampa gali tapti pavojinga. Čia yra veiklos vietos bendruomenėms, vietos lyderiams, seniūnijoms.

13. Dezinformacija. Pamatėme, kad ji veikia. Sąmokslo teorijoms dirva gera. Hibridinių karų ekspertams šiandieninė situacija yra lyg gyvos pratybos, kaip būtų tikro karo atveju.

Šiai Vyriausybei teko didelis išmėginimas, tačiau išmėginimas ir tiems, kurie esame priversti nutraukti darbus. Kai iš valdžios ministro girdžiu siūlymus patylėti, nes mes dirbam, o jūs sėdite namie, tai suprantu, kad nuo Baltarusijos tikrai esame labai netoli.

Bet gerų dalykų – su kaupu. Labai ačiū verslui, savanoriauti pasiryžusiems piliečiams už visas gražias pagalbos iniciatyvas, o labiausiai – medikams. Mano draugai ir artimieji – tame fronte taip pat.