Prancūzijoje ruošiamasi dar vienam protestų savaitgaliui. Planus Paryžiuje surengti demonstraciją paskelbė ir „geltonųjų liemenių“ judėjimas, sudrebinęs pirmąją prezidento Emmanuelio Macrono kadenciją. Pats prezidentas padėtį aptars su žvalgybos vadovais, o šalies premjeras subūrė profesinių sąjungų atstovus. Taip vyriausybė siekia nepakartoti praėjusio savaitgalio smurtinių protestų scenarijaus.
2018 metais prasidėjęs „geltonųjų liemenių“ judėjimas prieš didėjančias pragyvenimo išlaidas ir prastėjančias viešąsias paslaugas, šį šeštadienį atgis.
Kartu su studentų organizacijomis, susirūpinusiomis švietimo finansavimu ir didėjančiomis pragyvenimo išlaidomis, savaitgalį „geltonosios liemenės“ žengs Paryžiaus centre, kur vos prieš kelias dienas nusiaubtos istorinės vietos ir parduotuvės.
Jauni Prancūzijos piliečiai baiminasi, kad negalės mėgautis tokiomis pensijomis kaip jų tėvai, ir pastebi, kad infliacija veikia jų finansus.
Bet taikūs protestuotojai – tik viena iš grupių. Greta jų – ir kraštutinių kairiųjų aktyvistai, pradėję gerai organizuotą puolimą prieš Prancūzijos valdžią.
Prancūzijos prezidentas E. Macronas pareiškė, kad ketvirtadienį susitiks su žvalgybos tarnybų atstovais, stebinčiais internete plintančią dezinformaciją.
„Matėme dirbtinio intelekto sukurtų vaizdų, kuriuose vaizduojamos Prancūzijoje niekada nevykusios scenos. Buvo žmonių, aiškinusių, kad mus užplūdo migrantų ir islamistų ordos. Tai tikrai netiesa“, – sako E. Macronas.
Šalies vadovas teigia kol kas nematantis tiesioginio priešiškų valstybių įsikišimo.
„Mano vertinimu, nėra akivaizdaus užsienio kišimosi į pačius įvykius. Tačiau po jų tikrai manipuliuota informacija iš užsienio“, – teigia prezidentas.
Paryžiaus respublikos aikštėje tebešalinami šeštadienio vandalizmo padariniai. Dalyje miestų įvesta komendanto valanda naktį padėjo išvengti neramumų, bet jie šeštadienį gali atsinaujinti.
„Įvedus komendanto valandą nuo 23-ios valandos, plėšimai nesiliaus. Įprastai plėšiama dieną, kai visos parduotuvės atidarytos. Nemanau, kad ši priemonė iš tikrųjų sustabdys smurtą“, – sako Paryžiaus gyventojas Mamadou Diouare.
„Manau, toks smurto mastas, kokį matėme pastarosiomis dienomis, gerokai padidino palaikymą kraštutinių dešiniųjų partijai“, – nuomones dalijasi Paryžiaus gyventoja Seuh.
Artėjant kitų metų prezidento rinkimams, visuomenės apklausose kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen pirmauja – protestai įtakos jos palaikymui kol kas nedaro, bet lažybų platformose pasitikėjimas kandidate išaugo.
Nedaug pasikeitė ir policiją kritikavusio kraštutinės kairės kandidato Jean-Luco Melenchono pozicijos.
Premjeras siekia profesinių sąjungų pagalbos, kad tolesni protestai vyktų taikiai, ir pakvietė jų atstovus į savo kabinetą.
„Yra tikrai pagrįstų reikalavimų, kuriuos galime palaikyti, ir kuriuos patys keliame. Žinoma, prašome protestuoti taikiai, nes, manau, šeštadienio vaizdai visus sukrėtė. Raginame laikytis ramybės, taip pat prašome saugumo pajėgų apsaugoti demonstrantus ir prekybininkus“, – teigia Krikščionių darbuotojų konfederacijos pirmininkas Cyrilis Chabanier.
Dalyje Europos, pavyzdžiui Graikijoje, moksleiviai išreiškė solidarumą su Prancūzijos jaunimu ir patys reikalauja iš vyriausybės geresnių sąlygų.
