Aukštos pragyvenimo kainos, prastos sąlygos mokyklose ir universitetuose įvairiuose Europos miestuose į gatves išveda šimtus tūkstančių gyventojų. Didžiulės demonstracijos savaitgalį Prancūzijoje sutraukė pusę milijono žmonių, o trečiadienį šalies valdžia su profesinėmis sąjungomis tarėsi, kaip spręsti problemas. Tuo metu Graikija ruošiasi saviems protestams – pradinių klasių mokytojų profesinės sąjungos rengia demonstraciją su šūkiu „Prancūzija rodo kelią“.
Beveik 50 milijonų – tiek turistų kasmet atvyksta į Paryžių. O Eifelio bokštu besigėrintys atvykėliai tikina, kad planų pamatyti šią įžymybę nepakeitė nei protestai, nei riaušės.
„Tai miestas kaip ir daugelis kitų, jame gyvena žmonės, ieškantys sprendimų savo problemoms, labai aktualioms tiek čia, tiek kitur“, – sako turistė iš Meksikos Jacquelina Ortega.
Kol turistai fotografuojasi prie protestų simboliais tapusių Paryžiaus monumentų, teismo salėse jau pradedamos nagrinėti pirmosios pagreitinta tvarka iškeltos riaušininkų bylos. Prancūzijos premjeras žada susitikti su profesinėmis sąjungomis, išklausyti jų norus ir bandyti užbaigti protestus.
Tačiau nepanašu, kad gatvės ištuštės, todėl Sebastienas Lecornu žada savaitgalį dislokuoti papildomas pajėgas.
Priemonių jau ėmėsi ir Italija. Savaitgalį laukiant naujos protestų bangos, Milano gatvėse papildomai patruliuos pusė tūkstančio karių.
Taikūs praėjusio savaitgalio protestai dėl prastų viešųjų paslaugų ir kylančių kainų virto išdaužytomis parduotuvių vitrinomis, išplėštomis parduotuvėmis bei smurtiniais protestuotojų susirėmimais su pareigūnais.
Todėl dar antradienį Italijos valdžia patvirtino, kad nuo šiol pareigūnams bus leidžiama daugiau.
Tačiau kol valdžia kovoja su riaušininkais, o ne sprendžia protestuotojų keliamas problemas, Italijos pietuose parduotuvių lentynos gerokai ištuštėjo. Vairuotojams protestuojant dėl išaugusių degalų kainų, sutriko prekių tiekimo grandinės.
„Sutrikimai – didžiuliai, tačiau tai taikus protestas, skirtas žmonių labui. Dyzelino ir transportavimo išlaidos, kurias šiandien esame priversti padengti, galiausiai atsispindi prekių kainose parduotuvių lentynose“, – teigia Trapanio krovinių pervežimo konsorciumo prezidentas Vincenzo Aleccia.
Dešimtys tūkstančių žmonių savaitgalį protestavo ir Portugalijoje. Apie masines riaušes čia nepranešta, tačiau sutemus užfiksuota susirėmimų su policija.
Įkvėpti ispanų, portugalai centrinėje Lisabonos aikštėje taip pat įkūrė stovyklą. Kaip ir kaimyninėje Ispanijoje, čia gyventojai nerimauja dėl sparčiai augančių būsto kainų ir pragyvenimo išlaidų.
Ispanijoje palapinių miesteliai išnyko paskelbus pirmalaikius rinkimus, o Portugalijoje juos ardo policija. Bet kad su protestuotojais gali tekti kalbėti ir tą daryti ne per vėlai, rodo Albanijos pavyzdys.
„Kad protestai liautųsi, pirmiausia Edis Rama turėtų nedelsdamas atsistatydinti. Kartu turi trauktis visas kabinetas. Tada jie turi keliauti į kalėjimą už kiekvieną padarytą korupcinį nusikaltimą. O jų tiek daug, kad negaliu net suskaičiuoti“, – sako protestuotoja Nderime Vladi.
Albaniją protestai apėmė daugiau nei prieš penkis mėnesius.
Tuomet prasidėjusi Flamingų revoliucija buvo nukreipta prieš su Donaldu Trumpu susijusias kurorto statybas ekologiškai jautriose vietovėse. Protestuotojai liko neišgirsti.
Todėl prieš savaitę į gatves išėję studentai, nepatenkinti prastomis sąlygomis universitetuose ir didelėmis studijų kainomis, tapo anksčiau neišgirstų protestuotojų simboliu.
O dialogo jau norinčio premjero kvietimas sutiktas dar vienu protestu. Protestuotojai tikina, kad kalbėtis jau per vėlu.
„Tęsime protestus, nes mums tai svarbu. Ir ne tik tai, kas vyksta švietimo srityje. Siekiame to, kas geriausia mūsų šaliai“, – tikina profesorius Ardianas Isufi.
Apžvalgininkai tikina, kad, nors protestai skirtingi, Europos politikai susiduria su tomis pačiomis problemomis. Dėl karų pabrangę degalai ir kiti produktai, lėtėjantis ekonomikos augimas bei didžiulės vyriausybių sukauptos skolos palieka mažai galimybių didinti viešąsias išlaidas ar mažinti mokesčius.
Praradę viltį, gyventojai traukia į gatves, o tuo naudojasi kraštutinės politinės jėgos.
